Šlovė Allahui, Pasaulių Viešpačiui, taika ir ramybė mūsų Pranašui Muchammedui ir visai jo šeimai bei kompanjonams. Taigi: Tai trumpas traktatas apie umrą (mažąją piligrimystę), jos nuostatas ir etiką, kuriame stengėmės paaiškinti daugumą dalykų, kuriuos turi žinoti umros atlikėjas. Mes prašome Allaho padaryti jį tyrą vardan Jo ir kad tai būtų naudinga visiems musulmonams.
Kalba: lang_lt
Parengė: Islamo turinio paslaugų teikimas įvairiomis kalbomis asociacijos mokslinis komitetas
Šlovė Allahui, Pasaulių Viešpačiui, taika ir ramybė mūsų Pranašui Muchammedui ir visai jo šeimai bei kompanjonams.
Taigi:
Tai trumpas traktatas apie umrą (mažąją piligrimystę), jos nuostatas ir etiką, kuriame stengėmės paaiškinti daugumą dalykų, kuriuos turi žinoti umros atlikėjas.
Mes prašome Allaho padaryti jį tyrą vardan Jo ir kad tai būtų naudinga visiems musulmonams.
Islamo turinio paslaugų teikimas įvairiomis kalbomis asociacijos mokslinis komitetas
Įvadas
Pirma: Garbinimo priėmimo sąlygos
Allahas Visagalis priima garbinimo veiksmus tik esant dviem sąlygoms:
Antra: sprendimas dėl umros atlikimo būdo ir taisyklių mokymosi prievolės
Kas nori garbinti Allahą Visagalį, privalo išmokti Pranašo nurodymus, kad jo veiksmai atitiktų suną. Pranašas skatino žmones sekti juo ir vadovautis jo pavyzdžiu. Malik Ibn Al-Huvairith (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas pasakė:„Melskitės kaip matėte mane besimeldžiantį.“[5] Perdavė Al-Bukhari, Nr. (6008).
Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:Mačiau, kaip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) mėtė akmenukus, sėdėdamas ant savo gyvulio Nahr (aukojimo šventės) dieną, ir jis sakė: „Išmokite ritualus, nes nežinau, ar aš dar kartą atliksiu hadžą.“[6] Perdavė Muslim, Nr. (1297).
***
Trečias: Umros nuopelnai
Yra dvi umros nuopelnų rūšys: bendrieji ir specifiniai.
Bendrasis nuopelnas:
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:„Umra išskaido nuodėmes, padarytas tarp dviejų umrų, o priimtas hadžas neturi kito atlygio, tik rojų.“[7] Perdavė Al-Bukhari, Nr. (1773), ir Muslim, Nr. (1349).
Apie Ramadaną: Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:„Umra Ramadano mėnesį prilygsta hadžui su manimi.[3]“Tai yra, tai prilygsta hadžui su manimi, kaip minėta kitoje formuluotėje.
***
Kaip atlikti umrą
Pirma: Mikat nuostatos
Mikat – tai vietos, kurias Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodė kaip privalomas įžengimui į ihramo buseną, tiems, kurie ketina atlikti hadžą ar umrą.
Todėl kiekvienas, kuris praeina pro vieną iš jų, ketindamas atlikti hadžą ar umrą, privalo įžengti į ihram būseną ir negali peržengti mikat vietos be ihram.
O tas, kuris yra arčiau Mekkos nei šie mikat, tai jo mikat yra jo buvimo vieta, todėl jis įžengia į ihram būseną iš ten, ketindamas atlikti hadžą ar umrą.
O Mekkos gyventojai ir tie, kurie ketina įžengti į ihram būseną joje: hadžui jie įžengia iš Mekkos, tačiau umrai jie privalo išeiti už Haram ribų ir įžengti į ihram iš ten, pavyzdžiui, iš Tanim ar kitos panašios vietos.
Lėktuvu keliaujantis asmuo turi įžengti į ihram būseną, kai praskrenda virš nustatytos mikat vietos. Jis turėtų iš anksto pasiruošti ir apsirengti ihram drabužius prieš pasiekdamas mikat. Kai lėktuvas pasiekia mikat, asmuo turi nedelsiant atlikti ketinimą ihram būsenai. Neleistina atidėti ihram iki nusileidimo oro uoste. Siekdamas atsargumo, keliautojas gali pradėti talbiją (labbaikal-lahumma labbaik) šiek tiek anksčiau mikat, kad jos nepražiopsotų dėl lėktuvo greičio.
Antra: Įžengimo į ihramo būseną būdas ir taisyklės.
Asmuo, ketinantis įžengti į ihramo būseną, turi atlikti šiuos veiksmus:
Atlikti ghusl yra patvirtinta suna tiek vyrams, tiek moterims, net ir menstruacijų ar pogimdyminio laikotarpio metu.
Pasikvepinti geriausiais turimais kvepalais, pavyzdžiui, agarmedžio aliejumi ar kitais, tepant juos ant galvos ir barzdos. Jei kvapas išlieka po ihram, tai viskas gerai. Tačiau moterims neleidžiama naudoti medžiagų, turinčių stiprų kvapą, kad to neužuostų svetimi vyrai.
Apsivilkti ihramo drabužius, kurie susideda iš izar (apatinio apdaro) ir rida (viršutinio apsiausto); sunna yra, kad jie būtų balti, švarūs arba nauji. Moteris gali vilkėti bet kokius drabužius, kurie nėra iššaukiantys ar puošnūs, tačiau jai draudžiama dėvėti nikabą (t.y. dengti veidą) ir pirštines; veidą ir rankas ji gali dengti kitais būdais.
Įžengti į ihramo būseną reikia po nustatytos maldos, nesvarbu, ar tai būtų privalomoji, ar neprivalomoji malda, tačiau tai nėra privaloma.
Jis sako: „labbaikal-lahumma umra“ (Aš atsiliepiu į Tavo kvietimą, o Allahe, atlikti umrą). Jei žmogus ketina atlikti umrą už kitą asmenį, sako: „labbaikal-lahumma umratan an ....“ (Aš atsiliepiu į Tavo kvietimą, o Allahe, atlikti umrą už -vardas-).
O jei asmuo, ketinantis įžengti į ihramo būseną, bijo, kad gali kilti kliūtis, trukdanti jam užbaigti apeigas, jis turėtų pridėti sąlygą įžengimo metu, sakydamas: „labbaikal-lahumma umra, va in habasani habis fa mahilli haithu ḥabastani“ (Aš atsiliepiu į Tavo kvietimą, o Allahe, atlikti umrą, ir jei mane sulaikys kokia nors kliūtis, tai mano išėjimo iš ihramo būsenos vieta bus ten, kur būsiu sulaikytas). Jei jis pridėjo tokią sąlygą ir vėliau susidūrė su kliūtimi, trukdančia užbaigti apeigas, jis gali išeiti iš ihramo būsenos be jokių pasekmių.
Tuomet nuolatos reikia kartoti talbiją: „Labbaikal-lahumma labbaik, labbaika lia sharika laka labbaik, innal-hamda va nimata laka val-mulk, la šarika lak [4]“ (Atsiliepiu į Tavo kvietimą, o Allahe, atsiliepiu; atsiliepiu į Tavo kvietimą, Tu neturi jokio partnerio garbinime. Iš tiesų, šlovė, palaiminimas ir valdžia priklauso Tau; Tu neturi jokio partnerio). Vyras turėtų tai sakyti pakeltu balsu, taip pat ir moteris, jei šalia nėra svetimų vyrų. Asmuo, esantis ihramo būsenoje turėtų dažnai kartoti talbiją, ypač kai keičiasi jo būsena ar laikas, pavyzdžiui, kylant į aukštą vietą ar leidžiantis į žemą, arba kai ateina naktis ar diena.Žodžio „labbaik“ reikšmė: „atsakau Tau, Viešpatie, vėl ir vėl“, tai reiškia žmogaus atsiliepimą į savo Viešpaties kvietimą ir jo tvirtumą paklūstant Jam. „Innal-hamda va nimata, laka val-mulk“ (Iš tiesų, šlovė, palaiminimas ir valdžia priklauso Tau). Šlovė – tai Tobulojo apibūdinimas tobulumu, lydimas meilės ir pagarbinimo; kartojant tampa pagyrimu. Palaiminimas – tai, ką Allahas suteikia Savo tarnams, apdovanodamas juos trokštamu ir apsaugodamas nuo nepageidaujamo. Žodžiai „ir valdžia“ reiškia: valdžia priklauso Tau, nes Visagalis Allahas yra Vienintelis Valdovas. Žodžiai „Tu neturi jokio partnerio“ reiškia: niekas nedalyvauja tame, kas būdinga tik Visagaliui Allahui, įskaitant Jo tobulas savybes, valdžią, kūrybą, tvarkymą ir dieviškumą. Santrauka iš Al-Usaimin fatvų ir laiškų rinkinio (22/96).
Talbija yra nustatyta atliekant umrą – nuo įžengimo į ihramo būseną iki tavaf (Kaabos apėjimo) pradžios.
Žmogus ihramo būsenoje turi saugotis, kad nepažeistų jokių ihramo draudimų, iki būsenos pabaigos.
Trečia: Tavaf atlikimo būdas
Įžengiant į Al-Haram Mečetę, sunna yra įeiti pirma dešine koja ir sakyti dua, skirtą įžengimui į mečetę. Viena autentiškiausių perduotų dua yra: „Allahumma iftah li abvaba rahmatik“ (O Allahe, atverk man Savo gailestingumo vartus). Ši dua sakoma įeinant į bet kurią mečetę ir nėra skirta tik Al-Haram Mečetei.
Kai ketinama pradėti tavaf, nutraukiama talbija ir atliekama idtiba. Idtiba atliekama taip: apsiausto vidurinė dalis perkišama po dešine pažastimi, o jo galai uždedami ant kairiojo peties. Baigus tavaf, drabužis grąžinamas į pradinę padėtį, nes tai taikoma tik tavaf metu.
Tuomet reikia prieiti prie Juodojo Akmens, paliesti jį dešine ranka ir pabučiuoti. Jei negalima pabučiuoti, reikia paliesti ranka ir pabučiuoti savo ranką. Jei neįmanoma paliesti ranka, reikia jį paliesti kokiu nors daiktu, pavyzdžiui, lazdele, ir pabučiuoti tą daiktą. Jei ir tai neįmanoma, galima atsigręžti į Akmenį ir parodyti į jį ranka, jos nebučiuojant. Geriau nesistumdyti su žmonėmis, kad nesusižeisti, ar nesužeisti kitų.
Palietus Akmenį arba parodant į jį, reikia sakyti: „Allahu akbar“ (Allahas yra Didžiausiasis).
Tuomet reikia pasukti dešinėn, paliekant Kaabą kairėje pusėje, ir, pasiekus Jemeno Kampą, paliesti jį, bet nebučiuoti. Jei tai nėra lengva, nereikia stumtis tarp žmonių ir į jį rodyti.
Tarp Jemeno Kampo ir Juodojo Akmens reikia sakyti: „rabbana atina fi dunja hasanatan vafil-akhirati hasanatan va kina adhaban nar“ (Mūsų Viešpatie, suteik mums gėrio šiame pasaulyje ir gėrio pomirtiniame gyvenime bei apsaugok mus nuo pragaro bausmės).
Kiekvieną kartą einant pro Juodąjį Akmenį, parodoma į jį ranka ir sakoma: „Allahu akbar“ (Allahas yra Didžiausias).
Likusio tavaf metu galima sakyti bet kokį dhikr, dua ar recituoti Korano eilutes.
Suna yra atlikti ramal tik pirmuose trijuose apėjimuose. Ramal – tai ėjimas trumpais, greitais žingsniais. Likusiuose keturiuose apėjimuose einama įprastu tempu.
Tuomet lipama ant Safos kalno, kol bus galima pamatyti Kaabą arba jos kryptį; atsisukama į ją ir paskelbiama Allaho vienybė ir didybė, sakant: „Lia iliaha illial-lah vahdahu lia šarika liah, lahul-mulk va lahul-hamd, va huva ala kulli šai-in kadir, lia iliaha illial-lah vahdah, andžaza vadah, va nasara abdah, va hazamal-ahzaba vahdah.“ (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, vieną, neturintį partnerio. Jam priklauso valdžia ir visa šlovė, ir Jis turi galią valdyti viską. Jis įvykdė savo pažadą, suteikė pergalę Savo tarnui ir nugalėjo Al-Ahzab vienas). Tai kartojama tris kartus ir sakoma dua tarp jų.„Niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną, be partnerio. Jam priklauso visa valdžia ir šlovinimas, ir Jis yra Visagalis. Niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį, Vieną, Jis įvykdė Savo pažadą, padėjo Savo tarnui, kad pats įveiktų sąjungininkus.“ Tada sakoma dua. Tris kartus [13].[13] Perdavė Muslim, Nr. (1218).
Tuomet nusileidžiama nuo Safos į Marvą, einant pėsčiomis. Pasiekus žaliąjį ženklą, bėgama. Pasiekus antrąjį žaliąjį ženklą, einama įprastu tempu. Greitas bėgimas nėra privalomas moterims.
Kai pasiekiama Marva,reikia atlikti tą patį, kas buvo atliekama ant Safos (žr. 2 punktą).
Tuomet nusileidžiama nuo Marvos į Safą, einant pėsčiomis. Pasiekus žaliąjį ženklą, bėgama greitesniu tempu. Pasiekus antrąjį žaliąjį ženklą, einama įprastu tempu.
Taip tęsiama, kol visa tai atliekama septynis kartus, skaičiuojant ėjimą nuo Safos iki Marvos kaip vieną kartą, o sugrįžimą nuo Marvos iki Safos kaip kitą.
Sai metu galima sakyti bet kokį dhikr, duą ar recituoti Korano eilutes.
Penkta: Plaukų skutimo arba trumpinimo būdas
Kai asmuo baigia tavaf ir sai, jis turi nusiskusti arba patrumpinti plaukus, jei tai yra vyras, ir sunna yra, kad skutimas ar trumpinimas apimtų visą galvą.
Skutimas yra geresnis nei trumpinimas, išskyrus tada, kai artėja hadžas ir neužteks laiko plaukams ataugti; tokiu atveju geriau trumpinti.
Moters plaukai trumpinami tik tiek, kiek siekia vienas piršto galas.
Draudžiami veiksmai per ihramą
Draudžiami veiksmai per ihramą:
Plaukų skutimas, kirpimas arba traukimas iš bet kurios kūno dalies.
Visų ar kai kurių nagų kirpimas nuo rankų ar kojų.
Galvos dengimas kažkuo, kas yra pritvirtinta prie jos, pavyzdžiui, kepure, ghutrah, turbanu, apsiaustu, nosinaite, antklode, kartonu ar bet kuo kitu, kas skirta dengimui. Tai taikoma tik vyrams, o ne moterims.
Įprastų, prie kūno priglundančių drabužių dėvėjimas, tokių kaip kelnės, marškiniai, kojinės ir pirštinės. Tai taikoma tik vyrams, o ne moterims. Moterims draudžiama tik:
Nikabo, burkos arba veido apdangalo, panašaus į nikabą, dėvėjimas. Tačiau ji turi uždengti savo veidą prieš svetimus vyrus įprastu veido dengimu, net jei dangalas liečia jos veidą. Nėra nustatyta, kad ji turėtų užsidėti juostą arba panašų daiktą ant galvos, kad dangalas neliestų jos veido, nes nėra įrodymų, patvirtinančių tokio veiksmo teisėtumą.
Pirštinių dėvėjimas. Tačiau ji turi uždengti savo rankas prieš svetimus vyrus, įkišdama jas į savo apsiaustą.
Kvepalų naudojimas ant kūno arba ihramo drabužių.
Laukinių gyvūnų žudymas ar medžioklė, net jei jie nežudomi.
Pasiūlyti santuoką, tiek sau, tiek kitam.
Santuokos sudarymas.
Fizinis kontaktas už makšties ribų, pavyzdžiui, bučiavimasis ir lietimas su geismu.
Lytiniai santykiai, tai yra įsiskverbimas į makštį.
Umros veiksmų santrauka
Ghusl atlikimas
Kvepalų naudojimas
Ihramo drabužių dėvėjimas
Ihramo būsena, tai ketinimas pradėti ritualus
Talbija
Kaabos apėjimas
Dviejų rakatų atlikimas už Makam
Sai atlikimas tarp Safos ir Marvos
Plaukų skutimas arba trumpinimasIr Allahas žino geriausiai. Tebūnie Allaho palaima ir ramybė mūsų Pranašui Muchammedui.
Pažeidimai atliekant hadžą, umrą ir apsilankant šventose vietose.
36 kalbų
Pažeidimai atliekant hadžą, umrą ir apsilankant šventose vietose.
Klaidos ir pažeidimai, susiję su umra Pirma: Žmonių pažeidimai ir klaidos ihrame Ihlal apleidimas – tai balso nepakėlimas, kai skelbiama apie ketinimą atlikti apeigą įeinant į ihramo būseną. Suna yra pakelti balsą tai sakant.
Šlovė Allahui, Pasaulių Viešpačiui, taika ir ramybė mūsų Pranašui Muchammedui ir visai jo šeimai bei kompanjonams. Taigi: Tai trumpas traktatas apie hadžą, kuriame stengėmės paaiškinti daugumą dalykų, kuriuos turi žinoti piligrimas. Mes prašome Visagalio Allaho padaryti tai nuoširdžiu Jo Kilniajam veidui ir suteikti iš to naudos visiems musulmonams. Įžanga
Islamas yra paklusnumas Allahui, visatos Kūrėjui ir Valdovui, su meile ir išaukštinimu. Islamo pagrindas yra tikėjimas Allahu kaip Kūrėju, o visa kita yra Jo kūriniai ir kad tik Jis vienintelis yra vertas garbinimo. Jis turi puikius vardus ir iškilias savybes ir yra visiškai tobulas be jokių defektų. Jis negimdė ir nebuvo pagimdytas, Jam nėra lygių ar panašių. Jis negyvena Savo kūriniuose ir neįsikūnija juose. Islamas yra Visagalio Allaho religija ir Jis nepriims iš žmonių jokios kitos religijos. Islamas yra religija, su kuria atėjo visi Allaho pranašai (ramybė jiems). Islamo pagrindai apima…
Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo Kas yra tavo Viešpats? Tai yra didžiausias ir svarbiausias klausimas pasaulyje, kurio atsakymą žmogus turėtų žinoti. Mūsų Viešpats yra Tas, kuris sukūrė dangų ir žemę, nuleido vandenį iš dangaus ir su juo atnešė vaisių ir medžių kaip maistą mums ir gyvuliams, kuriais maitinamės. Jis yra Tas, kuris sukūrė mus, mūsų protėvius ir viską, ir Tas, kuris sukūrė naktį ir dieną, paversdamas naktį miego ir poilsio laiku, o dieną - kasdienės duonos ir kitos veiklos metu. Jis yra Tas, kuris padarė pavaldžiais mums saulę, mėnulį, žvaigždes ir jūras, bei gyvūnus,…
