Elgesio normos ir taisyklės lankantis Pranašo mečetėje
Perdavė Al-Bukhari (1189) ir Muslim (827); tai yra Muslim formuluotė
Perdavė Al-Bukhari (1190) ir Muslim (1394).
Perdavė Al-Bukhari (1195) ir Muslim (1390).
Šlovė Allahui, Pasaulių Viešpačiui, taika ir ramybė mūsų Pranašui Muchammedui ir visai jo šeimai bei kompanjonams.
Taigi:
Tai trumpas traktatas apie etiką ir taisykles, susijusias su Pranašo mečetės (Al-Masdžid An-Nabavi) lankymu, kuriame stengiamės paaiškinti daugumą dalykų, kuriuos turi žinoti lankytojas.
Prašome Allaho, kad Jis tai priimtų iš mūsų vardan Jo ir kad tai atneštų naudos visiems musulmonams.
Mokslinis komitetas prie Islamo turinio paslaugų teikimo įvairiomis kalbomis asociacijos
Santrauka
Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) mečetės lankymas yra rekomenduotinas (mustahab), tačiau neturi nustatyto konkretaus laiko. Tai nėra hadžo apeigų dalis, todėl nei vyrams, nei moterims neprivaloma lankytis nei Pranašo kape, nei Al-Baki kapinėse Medinoje.
Neleistina keliauti vien tik su tikslu aplankyti Pranašo kapą, nes kelionės, kurių tikslas yra Allaho garbinimas, neturėtų būti nukreiptos į kapines, o tik į tris mečetes. Kaip sakė Pranašas:„Negalima leistis į kelionę [su garbinimo ketinimu], išskyrus į tris mečetes: šią mano mečetę, Al-Haram ir Al-Aksą.“
Tiems, kurie gyvena toliau nuo Medinos, neleidžiama keliauti vien tik dėl noro aplankyti Pranašo kapą. Kelionės tikslas turėtų būti šventosios Pranašo mečetės lankymas. Atvykus į ją, galima aplankyti Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) kapą bei jo bendražygių kapus, nes kapų lankymas laikomas papildoma Pranašo mečetės lankymo dalimi.
Moterims neleidžiama lankyti Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) kapo ar kitų kapinių, nes Pranašas yra prakeikė moteris, dažnai lankančioms kapus. Tai draudžiama todėl, kad tokių apsilankymų metu gali būti atliekami šariato neatitinkantys veiksmai – pavyzdžiui, raudojimas, netinkamas elgesys ar apranga, kuomet atidengiama tai, kas turėtų būti pridengta.
Vietoje to moterims yra rekomenduojama kuo dažniau siųsti salavatą – ramybės ir palaimos prašymą Pranašui – tiek būnant mečetėje, tiek bet kur kitur. Visa tai pasiekia Pranašą, nepriklausomai nuo to, kur ji bebūtų, kaip jis pats sakė:„Nepaverskite savo namų kapinėmis, nelaikykite mano kapo šventa vieta. Siųskite man ramybę ir Allaho palaimą, nes ji pasieks mane, kad ir kur bebūtumėte.“Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:Iš tiesų Allahas turi angelus, kurie keliauja po žemę ir perduoda man mano bendruomenės sveikinimus bei taikos linkėjimus.
Įeinant į kilnią Pranašo mečetę, pageidautina žengti dešine koja ir sakyti: „Allahumma iftach ly abuaba rachmatik“ (O Allahe, atverk man savo gailestingumo vartus), kaip sakoma įeinant į bet kurią kitą mečetę.
Nėra nustatyto zikr, kurį reikia sakyti įeinant į Pranašo mečetę.
Tada atlikti du rakatus kaip pasveikinimą mečetei (tachijatul masdžid).
Jei tai nėra draudžiamas laikas, galima atlikti savanoriškas maldas tiek, kiek norima, po du rakatus, kaip sakė Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam):„Malda šioje mano mečetėje yra geriau nei tūkstantis maldų bet kur kitur, išskyrus Al-Haram mečetėje.“
Jei įmanoma, vertėtų pasistengti melstis Al-Raudoje – vietoje tarp Pranašo minbaro ir jo kambario – kaip sakė Pranašas:„Tarp mano namų ir minbaro yra vieta iš rojaus sodų.“
Jei asmuo negali rasti laisvos vietos, jis gali melstis bet kurioje mečetės erdvėje, jei tai nėra bendruomeninė malda. Tačiau, kai vyksta bendruomeninė malda, jis turėtų siekti užimti vietą pirmoje eilėje, tiesiai už imamo, kaip rodo bendrieji įrodymai.
Jei jis nori aplankyti Pranašo kapą ir jo dviejų kompanjonų kapus:
Jis turėtų stovėti priešais Pranašo kapą su pagarba, susikaupimu ir nuleistu balsu, tada pasveikinti jį, sakydamas: „As-salamu alaika ja rasulallah ua rachmatullahi ua barakatuh“ (ramybė, gailestingumas ir Allaho palaima tebūnie su tavimi, o Allaho Pasiuntiny). Jei jis pasakytų: „Aš liudiju, kad tu tikrai esi Allaho Pasiuntinys, kad tu perteikei žinią, įvykdei patikėtą užduotį, stengeisi Allaho kelyje taip, kaip dera, ir patarei savo bendruomenei, tegul Allahas atlygina tau už tavo bendruomenę geriausiu atlygiu, kokį pranašas gali gauti“, tame nėra jokio blogo.
Tada šiek tiek pasisuka į dešinę ir pasveikina Abu Bakr As-Sidik (tebūnie Allahas juo patenkintas).
Tada jis vėl šiek tiek pasisuka į dešinę ir pasveikina Umar Ibn Al-Khatab. Ibn Umar (Umar sūnus), sveikindamas Pasiuntinį ir jo du kompanjonus, dažnai nesakydavo daugiau kaip: „Ramybė tau, Allaho Pasiuntiny, ramybė tau, Abu Bakr, ramybė tau, mano tėve“ ir tada išeidavo.
Nederama ilgai stovėti ar melstis prie Pasiuntinio kapo ir jo dviejų kompanjonų kapų. Malik nepritarė tam, sakydamas, kad tai yra iš religinių naujovių, kurių dievobaimingi pirmtakai nepraktikavo. Šios bendruomenės vėlesniosios kartos bus ištaisytos tik tuo, kas ištaisė jos ankstyvąsias kartas.
Panašiai, kai kurie lankytojai ir kiti meldžiasi prie jo kapo, atsisukę į jį ir pakeldami rankas maldai – tai neatitinka teisiųjų pirmtakų, tarp kurių buvo Allaho Pasiuntinio kompanjonai ir tie, kurie sekė jais. Iš tiesų, tai yra viena iš naujai įvestų religinių naujovių.
Kai kurie lankytojai, sveikindami Pranašą, deda dešinę ranką ant kairės rankos ant krūtinės ar žemiau jos, primindami meldimosi pozą. Tokia poza nėra leidžiama sveikinant jį, nes tai yra nuolankumo, paklusnumo ir garbinimo poza, tinkama tik Allahui. Apie tai minėjo Al-Hafiz Ibn Hadžar (tegul Allahas jo pasigaili) knygoje „Al-Fath“, kaip pranešė islamo mokslininkai.
Nėra leidžiama siekti artumo su Allahu Visagaliu paliečiant Pranašo kambario sienas, atliekant tavaf aplink kambarį arba prašant Pranašo įvykdyti asmeninius poreikius ar išgydyti sergančius ir panašiai; nes visa tai turi būti prašoma tik iš Allaho.
Pageidautina Medinoje aplankyti Kuba mečetę ir ten melstis, nes Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) ją lankydavo, važiuodamas ar eidamas, ir ten atlikdavo du rakatus. Sahl Ibn Hunaif pranešė, kad Pasiuntinys pasakė:„Tas, kuris atlieka vūdu namuose, o tada atvyksta į Kuba mečetę ir joje pasimeldžia, gaus atlygį, lyg būtų atlikęs umrą.“
Pageidautina (suna) vyrams aplankyti Al-Baki kapines – Medinos kapines – ir šuhada (kankinių) kapus, taip pat Hamza kapą (tebūnie Allahas juo patenkintas), nes Pranašas jas lankydavo ir melsdavosi už juos, jis pasakė:„Anksčiau aš jums uždraudžiau lankyti kapus. Dabar lankykite juos, nes jie primena jus apie pomirtinį gyvenimą.“
Lankydamas juos, kaip ir lankydamas kitus kapus, jis sako: „Ramybė jums, šių buveinių gyventojai tarp tikinčiųjų ir musulmonų. Mes, jei Allahas leis, prisijungsime prie jūsų. Tegul Allahas apdovanoja gailestingumu tuos, kurie ėjo prieš mus, ir tuos, kurie ateis vėliau. Prašome Allaho suteikti mums ir jums gerovę.“
Be abejo, kapų lankymo esmė – prisiminti pomirtinį gyvenimą, rūpintis mirusiaisiais, melsti už juos ir sekti Pranašo pavyzdžiu. Tai teisingas lankymo būdas.
Kalbant apie kapų lankymą su tikslu melstis prie jų, ar prašyti Allaho per juos arba pagal jų statusą, ir panašias praktikas, tai yra smerkiamos religinės naujovės, kurios nėra nustatytos Allaho ar Jo Pasiuntinio, nei praktikuotos teisiųjų pirmtakų. Kalbant apie prašymą jų įvykdyti poreikius ar išgydyti sergančius ir panašiai, tai yra didysis širk.
Jums, brangus skaitytojau, pateikiami keletas suklastotų hadisų šiuo klausimu, kad galėtumėte juos atpažinti ir vengti būti apgautiems:
Pirmas: (Kas atlieka piligrimystę ir neapsilanko mano kape, tas atsisuka nuo manęs.)
Antras: (Kas aplanko mane po mano mirties, tarsi jis būtų aplankęs mane per mano gyvenimą.)
Trečias: (Kas aplanko mane ir mano tėvą Ibrahim tais pačiais metais, aš garantuoju jam, su Allaho leidimu, rojų.)
Ketvirtas: (Kas aplanko mano kapą, mano užtarimas (pagalba) jam tampa privalomas.)
Tokie hadisai ir panašūs nebuvo patikimai pranešti nuo Pranašo. Al-Hafiz Al-Akili sakė: „Šiuo klausimu nėra nieko autentiško.“ Al-Hafiz Ibn Hadžar nurodė „Al-Talkhis“ - po to, kai paminėjo daugelį šių pasakojimų - kad visos šio hadiso perdavimo grandinės yra silpnos.Pranašo mečetės lankymas nepriklauso hadžo ar umros sunai ir nėra jų tobulumo sąlyga – nei prieš hadžą ar umrą, nei po jų. Pranašo mečetės lankymas yra pageidautina garbinimo forma. Todėl, jei piligrimas, atliekantis hadžą ar umrą, neaplankė Pranašo mečetės, tai nėra blogai. Nėra jokio ryšio tarp hadžo ar umros ir Pranašo mečetės lankymo – tai atskiros, viena nuo kitos nepriklausomos garbinimo formos. Tas, kuris atliko hadžą ar umrą, neprivalo lankyti Pranašo mečetės, taip pat ir tas, kuris aplankė Pranašo mečetę, neprivalo atlikti hadžo ar umros. Tačiau, jei žmogus sujungia hadžą, umrą ir Pranašo mečetės lankymą vienoje kelionėje – tai nėra blogai.
Pažeidimai lankant Pranašo mečetę
Liesti sienas ir geležines groteles lankant Pasiuntinio kapą ir rišti siūlus ar panašius daiktus prie langų siekiant palaiminimų.
Palaiminimas yra tai, ką Allahas ir Jo Pasiuntinys nustatė, o ne religinėse naujovėse.
Lankymas urvuose Uhud kalne, Hira ar Saur urvuose Mekkoje, ten rišant audinius ir maldaujant su maldomis, kurių nenustatė Allahas, bei kentėjimas šiuo klausimu.
Visi šie veiksmai yra naujovės, neturinčios pagrindo aiškiai nustatytame šariate.
Lankymas tam tikrų vietų, kurios teigiamos esant Pranašo relikvijos, tokių kaip jo kupranugario poilsio vieta, Al-Khatam arba Usman šuliniai, ir imti žemę iš šių vietų siekiant palaiminimų.
Maldavimas už mirusiuosius, apsilankymas Al-Baki kapinėse bei Uhud kankinių kapuose, o taip pat monetų metimas šiose vietose – būdas priartėti prie mirusiųjų ir siekti jų išduotų palaiminimų.
Šlovė Allahui, Pasaulių Viešpačiui, taika ir ramybė mūsų Pranašui Muchammedui ir visai jo šeimai bei kompanjonams. Taigi: Tai trumpas traktatas apie umrą (mažąją piligrimystę), jos nuostatas ir etiką, kuriame stengėmės paaiškinti daugumą dalykų, kuriuos turi žinoti umros atlikėjas. Mes prašome Allaho padaryti jį tyrą vardan Jo ir kad tai būtų naudinga visiems musulmonams.
Daugelio hadžo, umros ir apsilankymo problemų tyrimas ir išaiškinimas Knygos ir Sunos šviesoje
54 kalbų
Daugelio hadžo, umros ir apsilankymo problemų tyrimas ir išaiškinimas Knygos ir Sunos šviesoje
Knygoje, remiantis Kilniuoju Koranu ir Suna, paaiškinamos hadžo, umros ir apsilankymo Pranašo ﷺ mečetėje nuostatos. Joje aptariamos hadžo ir umros pareigos, draudimai ihramo metu, Pranašo ﷺ mečetės lankymo etiketas, taip pat įspėjama apie religines naujoves, susijusias su šiomis apeigomis.
Pažeidimai atliekant hadžą, umrą ir apsilankant šventose vietose.
39 kalbų
Pažeidimai atliekant hadžą, umrą ir apsilankant šventose vietose.
Klaidos ir pažeidimai, susiję su umra Pirma: Žmonių pažeidimai ir klaidos ihrame Ihlal apleidimas – tai balso nepakėlimas, kai skelbiama apie ketinimą atlikti apeigą įeinant į ihramo būseną. Suna yra pakelti balsą tai sakant.
Šlovė Allahui, Pasaulių Viešpačiui, taika ir ramybė mūsų Pranašui Muchammedui ir visai jo šeimai bei kompanjonams. Taigi: Tai glaustas traktatas apie kelionių etiką ir taisykles, kuriame stengėmės paaiškinti daugumą dalykų, kurių gali prireikti keliautojui. Mes prašome Allaho, kad Jis padarytų tai nuoširdžiu Jo kilniam Veidui ir kad tai būtų naudinga visiems musulmonams. Pirma: Keliavimo etiketas