„Buvo žmogus, kuris duodavo paskolas žmonėms. Jis sakydavo savo tarnui: „Kai ateisi pas vargšą asmenį, nepaisyk jo skolos, galbūt Allahas nepaisys mūsų nuodėmių
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė:
„Buvo žmogus, kuris duodavo paskolas žmonėms. Jis sakydavo savo tarnui: „Kai ateisi pas vargšą asmenį, nepaisyk jo skolos, galbūt Allahas nepaisys mūsų nuodėmių. Ir Allahas nepaisė jo nuodėmių.““
«كان رجلٌ يُدَايِنُ الناسَ، فكان يقول لفتاه: إذا أتيتَ مُعسِرًا فتجاوز عنه، لعل اللهَ يَتجاوزُ عنا، فلقي اللهَ فتجاوز عنه».
Pranašas pasakoja apie žmogų, kuris duodavo žmonėms paskolas arba parduodavo jiems su atidėtu mokėjimu. Jis sakydavo savo tarnui, kuris išieškodavo skolas iš žmonių: Kai nueini pas skolininką ir pamatai, kad jis negali grąžinti skolos, „nepaisyk jo skolos“ arba suteik jam atokvėpį ir nespausk sumokėti. Arba priimk mažą jo siūlomą sumą, nors ir ta suma yra žemiau nustatytos sumos. Jis tai padarė tikėdamasis, kad Allahas pražiūrės jo nuodėmes ir jam atleis. Kai jis mirė, Allahas jam atleido ir nepaisė jo nuodėmių.
يداين: يكثر من التعامل مع الناس بالدين.
فتاه: غلامه الذي يكلفه بالعمل.
أتيت معسرًا: لمطالبته بما عليه.
Geranoriškas ir atlaidus elgesys su žmonėmis ir nemokių asmenų skolų nepaisymas yra viena iš didžiausių išsigelbėjimo priemonių Paskutiniojo Teismo dieną.
Geranoriškumas žmonėms ir nuoširdumas Allahui ir tikėjimasis Jo gailestingumo yra nuodėmių atleidimo priemonė.
„Sahih al Buchari“ (4/ 176) (3480).
„Sahih Muslim“ (3/ 1196) (1562).
Daugiau (9)
بهجة الناظرين شرح رياض الصالحين.
لسليم الهلالي (2/ 458).
التنوير شرح الجامع الصغير.
للصنعاني (8/ 123).
كنوز رياض الصالحين.
لمجموعة من الباحثين (16/ 402).
مرقاة المفاتيح شرح مشكاة المصابيح.
للقاري (5/ 1953).
نزهة المتقين شرح رياض الصالحين (2/ 945).