Skip to content

Nuvažiavau atlikti Umrą, o kai praėjau mikat, man prasidėjo mėnesinės ir neįėjau į ihram būseną. Mekkoje likau iki menstruacijų pabaigos, o po to įėjau į ihram būseną. Ar leidžiama tai daryti? Jei ne, ką turėčiau daryti? Ar man reikia imtis kokių nors papildomų veiksmų?

السؤال

1 klausimas:

Nuvažiavau atlikti Umrą, o kai praėjau mikat, man prasidėjo mėnesinės ir neįėjau į ihram būseną. Mekkoje likau iki menstruacijų pabaigos, o po to įėjau į ihram būseną. Ar leidžiama tai daryti? Jei ne, ką turėčiau daryti? Ar man reikia imtis kokių nors papildomų veiksmų?

س54: أنا ذاهبةٌ للعمرة، ومررت بالميقات وأنا حائضٌ، فلم أحرم، وبقيت في مكة حتّى طهرت، فأحرمت من مكة، فهل هذا جائزٌ؟ أو ماذا أفعل؟ وما يجب عليّ؟

الجواب

Atsakymas:

Tai neleidžiama. Moteriai, kuri ruošiasi atlikti Umra, neleidžiama pereiti per mikat nepatekus į ihram būseną, net jei jai yra mėnesinės.

Įrodymas yra tas, kad Asma Bint Umais, Abu Bakr žmona, pagimdė, kai Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) liko su žmonėmis Zul-Hulaifoje, ruošdamasis atlikti atsisveikinimo apėjimą. Nusiuntė pas Pranašą paklausti, ką ji turėtų daryti, ir jis atsakė: „Atlik ghusl, apsirišk audiniu ir įeik į ihram būseną.“

Menstruacijos tokiu būdu panašios į išskyras po gimdymo.

Moteriai, kuriai yra menstruacijos ir norinčiai atlikti Umra arba Hadž, kai praeina per mikat, sakome: „Atlik ghusl, susirišk audiniu ir įeik į ihram būseną.“

Tai reiškia, kad ji turi ką nors įkloti po lytiniais organais ir įeiti į ihram būseną, nesvarbu, ar tai Hadž, ar Umra. Tačiau, patekusi į ihram būseną ir atvykusi į Mekką, ji neina prie Kaabos ir neatlieka apėjimo kol menstruacijos dar nesibaigė.

Todėl Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė Aišai, kai jai prasidėjo menstruacijos Umros metu: „Daryk viską, ką daro piligrimas, bet neapeik Namų (Kaabos), kol nesi tyra.“ Tai Al-Bukhari ir Muslim versija.

Al-Bukhari versijoje taip pat minima, kad apsivaliusi Aiša apėjo Kaabą ir bėgo tarp Safa ir Marva.

Tai rodo, kad jei moteris įėjo į ihram būseną dėl Hadž ar Umra, kai jai buvo menstruacijos arba jos prasidėjo prieš apeinant Kaabą, tada ji neapeina Kaabos ir nebėga tarp Safa ir Marva kol menstruacijos dar neibaigė ir kol dar neatliko ghusl.

Ir jei ji apėjo Kaabą tyrumo laikotarpiu, o tada jai prasidėjo mėnesinės, tada ji užbaigia bėgimą tarp Safa ir Marua, net jei jai yra mėnesinės, patrumpina plaukus ir taip užbaigia Umrą, nes tyrumas nėra būtina sąlyga norint bėgti tarp Safa ir Marua.

ﺟ54: هذا العمل ليس بجائزٍ، والمرأة الّتي تريد العمرة لا يجوز لها مجاوزة الميقات إلا بإحرامٍ حتى لو كانت حائضًا، فإنها تحرم وهي حائضٌ، وينعقد إحرامها، ويصحّ،

والدليل لذلك: أن أسماء بنت عميسٍ زوجة أبي بكرٍ رضي الله عنهما ولدت، والنبيّ ﷺ نازلٌ في ذي الحليفة، يريد حجة الوداع، فأرسلت إلى النبيّ ﷺ: كيف أصنع؟ قال:

«اغْتَسِلِي، وَاسْتَثْفِرِي بِثَوْبٍ، وَأَحْرِمِي» [1]،

ودم الحيض كدم النّفاس.

[24] تقدم تخريجه.

فنقول للمرأة الحائض إذا مرت بالميقات، وهي تريد العمرة أو الحج نقول لها: اغتسلي، واستثفري بثوبٍ، وأحرمي،

والاستثفار معناه: أنها تشدّ على فرجها خرقةً، وتربطها، ثم تحرم، سواء بالحجّ أو بالعمرة، ولكنها إذا أحرمت ووصلت إلى مكة لا تأتي إلى البيت، ولا تطوف به حتى تطهر، ولهذا قال النبيّ ﷺ لعائشة حين حاضت في أثناء العمرة، قال لها:

«افْعَلِي مَا يَفْعَلُ الْحَاجُّ، غَيْرَ أَلَّا تَطُوفِي فِي الْبَيْتِ حَتَّى تَطْهُرِي» [2]،

هذه رواية البخاريّ ومسلمٍ، وفي «صحيح البخاريّ» أيضًا،

«ذَكَرَتْ عَائِشَةُ أَنَّهَا لَمَّا طَهُرَتْ طَافَتْ بِالْبَيْتِ، وَبِالصَّفَا وَالْمَرْوَةِ» [3]،

فدل هذا على أن المرأة إذا أحرمت بالحجّ أو العمرة وهي حائضٌ، أو أتاها الحيض قبل الطواف، فإنها لا تطوف ولا تسعى حتى تطهر وتغتسل.

[26] البخاري، كتاب العمرة، باب عمرة التنعيم (1785).

[25] رواه البخاري، كتاب الحج، باب تقضي الحائض المناسك كلها إلا الطواف بالبيت (1650)، ومسلم، كتاب الحج، باب بيان وجوه الإحرام (120) (1211).

أما لو طافت وهي طاهرٌ، وبعد أن انتهت من الطواف جاءها الحيض، فإنها تستمرّ، وتسعى ولو كان عليها الحيض، وتقصّ من رأسها، وتنهي عمرتها؛ لأنّ السعي بين الصفا والمروة لا يشترط له الطهارة.