Skip to content

Ar moterims išskiriančios baltos arba geltonos gleivės laikomos tyromis ar nešvariomis? Ir ar tokios išskyros reikalauja prausimosi, jei jos yra pastovios? O jei jos nėra nuolatinės? Ypač, kai manote, kad dauguma moterų, įskaitant išsilavinusias, mano, kad šios išskyros yra natūrali drėgmė, kuriai nereikia atlikti vudu (mažojo apsiplovimo).

السؤال

1 klausimas:

Ar moterims išskiriančios baltos arba geltonos gleivės laikomos tyromis ar nešvariomis? Ir ar tokios išskyros reikalauja prausimosi, jei jos yra pastovios? O jei jos nėra nuolatinės? Ypač, kai manote, kad dauguma moterų, įskaitant išsilavinusias, mano, kad šios išskyros yra natūrali drėgmė, kuriai nereikia atlikti vudu (mažojo apsiplovimo).

س35: هل السائل الّذي ينزل من المرأة -أبيض كان أم أصفر- طاهرٌ أو نجسٌ؟ وهل يجب فيه الوضوء، مع العلم بأنه ينزل مستمرًّا؟ وما الحكم إذا كان متقطّعًا، خاصةً أن غالب النّساء -لا سيما المتعلّمات- يعتبرن ذلك رطوبةً طبيعيةً، لا يلزم منه الوضوء؟

الجواب

Atsakymas:

Išnagrinėjęs šį klausimą, padariau tokią išvadą: jei šios išskyros yra ne iš šlapimo pūslės, o iš gimdos, tada jos yra švarios, tačiau reikia atlikti vudu, net jei jos yra švarios, nes kas sugadina vudu neprivalo būti nešvariu. Pavyzdžiui, žarnyno dujos neturi apčiuopiamos konsistencijos, o po jų išsiskyrimo reikia atlikti vudu.

Taigi, jei moters išskyros nutekėjo kai ji buvo ritualinio tyrumo būsenoje, jos tyrumas pažeidžiamas ir ji turi atlikti vudu.

Jei šios išskyros yra pastovios, tai nepažeidžia ritualinio tyrumo, tačiau moteris turėtų atlikti vudu tik prasidėjus maldos laikui ir per visą tai maldai skirtą laiką atlikti privalomas ir papildomas maldas, skaityti Koraną ir daryti ką ji nori iš leistinų dalykų.

Islamo mokslininkai panašiai pasakė apie žmogų, kenčiantį nuo šlapimo nelaikymo (nuolatinio nutekėjimo). Taigi, šios moterų išskyros yra tyros, tačiau jos pažeidžia ritualinį tyrumą ir reikalauja atlikti vudu, nebent jos būtų nuolatinės. Jei jos yra nuolatinės, tai nenutraukia vudu nuo maldos iki maldos, tačiau moteris turėtų atlikti vudu po maldos laiko pradžios ir įsidėti higieninį įklotą.

Jei išskyros nėra pastovios, bet atsiranda karts nuo karto, tada, jei jos paprastai nustoja per maldai skirtą laikotarpį, tada moteris turėtų palaukti kol nustos, bet taip, kad nekiltų pavojus praleisti maldą. Jei ji bijo, kad maldos laikas baigsis, tada ji atlieka vudu, įsideda higieninį įklotą ir meldžiasi.

Ir nėra skirtumo tarp didelio ir mažo išskyrų kiekio - bet koks kiekis panaikina vudu, kitaip nei visa kita, kas išeina iš kitų kūno dalių, pavyzdžiui, kraujas ir vėmimas - tai nepanaikina vudu, nepaisant kiekio.

Kalbant apie kai kurių moterų įsitikinimą, kad šios moteriškos išskyros nepažeidžia tyrumo ir nereikalauja vudu, aš nežinau, kuo tai pagrįsta, išskyrus Ibn Hazm žodžius (tegul Allahas jo pasigaili): „Tai nenutraukia vudu.“ Tačiau jis nepateikė jokių šių žodžių įrodymų, ir jei jo žodžius patvirtintų įrodymai iš Korano, sunnos ar kompanjonų žodžiai, tai būtų argumentas.

Moteris turėtų bijoti Allaho ir rūpintis savo ritualiniu tyrumu, nes malda nepriimama be vudu, net jei ji meldžiasi šimtą kartų. Be to, kai kurie islamo mokslininkai sakė, kad žmogus, kuris meldžiasi neapsivalydamas, tampa netikinčiu, nes tai reiškia Visagalio Allaho eilučių pajuoką ir panieką.

ﺟ35: الظاهر لي بعد البحث: أن السائل الخارج من المرأة إذا كان لا يخرج من المثانة، وإنما يخرج من الرحم، أنّه طاهرٌ، ولكنه ينقض الوضوء وإن كان طاهرًا؛ لأنه لا يشترط للناقض للوضوء أن يكون نجسًا، فها هي الرّيح تخرج من الدّبر، وليس لها جرمٌ، ومع ذلك تنقض الوضوء.

وعلى هذا، إذا خرج من المرأة وهي على وضوءٍ فإنه ينقض الوضوء، وعليها تجديده.

فإن كان مستمرًّا فإنه لا ينقض الوضوء، ولكن تتوضأ للصلاة إذا دخل وقتها، وتصلّي في هذا الوقت الّذي تتوضأ فيه فروضًا ونوافل، وتقرأ القرآن، وتفعل ما شاءت ممّا يباح لها،

كما قال أهل العلم نحو هذا فيمن به سلس البول، هذا هو حكم السائل من جهة الطهارة، فهو طاهرٌ، ومن جهة نقضه للوضوء، فهو ناقضٌ للوضوء إلا أن يكون مستمرًّا عليها، فإن كان مستمرًّا فإنه لا ينقض الوضوء، لكن على المرأة ألا تتوضأ للصلاة إلا بعد دخول الوقت، وأن تتحفظ.

أما إن كان منقطعًا، وكان من عادته أن ينقطع في أوقات الصلاة، فإنها تؤخّر الصلاة إلى الوقت الّذي ينقطع فيه، ما لم تخش خروج الوقت، فإن خشيت خروج الوقت فإنها تتوضأ، وتتلجم -تتحفظ- وتصلّي.

ولا فرق بين القليل والكثير؛ لأنه كله خارجٌ من السبيل، فيكون ناقضًا قليله وكثيره، بخلاف الذي يخرج من بقية البدن كالدم والقيء، فإنه لا ينقض الوضوء، لا قليله ولا كثيره.

وأما اعتقاد بعض النّساء أنه لا ينقض الوضوء فهذا لا أعلم له أصلًا، إلا قولًا لابن حزمٍ رحمه الله، فإنه يقول: إن هذا لا ينقض الوضوء، ولكنه لم يذكر لهذا دليلًا، ولو كان له دليلٌ من الكتاب والسّنة أو أقوال الصحابة لكان حجةً.

وعلى المرأة أن تتقي الله، وتحرص على طهارتها؛ فإن الصلاة لا تقبل بغير طهارةٍ ولو صلت مئة مرةٍ، بل إن بعض العلماء يقول: إن الذي يصلّي بلا طهارةٍ يكفر؛ لأن هذا من باب الاستهزاء بآيات الله سبحانه وتعالى.