Jei moteriai menstruacijos baigėsi iš karto po fadžr maldos, ar tą dieną ji turi pasninkauti, ir jai bus užkaityta, ar reikėtų praleisti tą dieną ir po to ją kompensuoti?
السؤال
1 klausimas:
Jei moteriai menstruacijos baigėsi iš karto po fadžr maldos, ar tą dieną ji turi pasninkauti, ir jai bus užkaityta, ar reikėtų praleisti tą dieną ir po to ją kompensuoti?
س1: إذا طهرت الـمرأة بعد الفجر مباشرةً فهل تمسك وتصوم هذا اليوم، ويكون يومها لها، أو عليها قضاء ذلك اليوم؟
الجواب
Atsakymas:
Jei moters menstruacijos baigėsi po fadžr maldos, islamo mokslininkai išreiškė dvi nuomones apie jos situaciją:
Pirma nuomonė - ji susilaiko nuo visko, kas nutraukia pasninką likusią dienos dalį, bet tai jai neužkaitoma ir ji vis tiek privalo tą dieną kompensuoti. Tai gerai žinoma nuomonė Imam Ahmed (tegul Allahas jo pasigaili) mazhabe.
Antra nuomonė - ji nesusilaiko nuo to, kas nutraukia pasninką likusią dienos dalį, nes tai yra viena iš tų dienų, kai pasninkas negalioja, nes jos pradžioje jai dar buvo mėnesinės. O jei pasninkas negalioja, tai nėra prasmės pasninkauti. Jai šis laikas ne pasninko metas, nes dienos pradžioje ji buvo tokioje padėtyje, kuri įpareigoja susilaikyti nuo pasninko, tad verčiau, jai uždrausta pasninkauti.
Juk pagal šariatą įteisintas pasninkas yra susilaikymas nuo visko, kas pažeidžia pasninką kaip garbinimą Visagalio Allaho nuo aušros iki saulėlydžio.
Ši nuomonė, kaip matome, svaresnė už pirmąją nuomonę, kuri įpareigoja moterį pasninkauti. Tačiau abi nuomonės įpareigoja kompensuoti už tą dieną.
ﺟ1: إذا طهرت المرأة بعد طلوع الفجر فللعلماء في إمساكها ذلك اليوم قولان:
القول الأول: أنه يلزمها الإمساك بقية ذلك اليوم، ولكنه لا يحسب لها، بل يجب عليها القضاء، وهذا هو المشهور من مذهب الإمام أحمد رحمه الله.
والقول الثاني: أنه لا يلزمها أن تمسك بقية ذلك اليوم؛ لأنه يومٌ لا يصحّ صومها فيه؛ لكونها في أوله حائضًا ليست من أهل الصّيام، وإذا لم يصح لم يبق للإمساك فائدةٌ، وهذا الزمن زمنٌ غير محترمٍ بالنّسبة لها؛ لأنها مأمورةٌ بفطره في أول النهار، بل محرمٌ عليها صومه في أول النهار،
والصوم الشرعيّ: هو الإمساك عن المفطّرات تعبّدًا لله عز وجل من طلوع الفجر إلى غروب الشمس.
وهذا القول -كما تراه- أرجح من القول بلزوم الإمساك، وعلى كلا القولين يلزمها قضاء هذا اليوم.