ستون سؤالا في أحكام الحيض والنفاس
*
These files are generated automatically from the book's text; their layout may differ from the printed edition.
*
*
1 klausimas:
Atsakymas:
2 klausimas:
Atsakymas:
3 klausimas:
Atsakymas:
4 klausimas:
Atsakymas:
5 klausimas:
Atsakymas:
6 klausimas:
Atsakymas:
7 klausimas:
Atsakymas:
8 klausimas:
Atsakymas:
9 klausimas:
Atsakymas:
10 klausimas:
Atsakymas:
11 klausimas:
Atsakymas:
12 klausimas:
Atsakymas:
13 klausimas:
Atsakymas:
14 klausimas:
Atsakymas:
15 klausimas:
Atsakymas:
16 klausimas:
Atsakymas:
17 klausimas:
Atsakymas:
18 klausimas:
Atsakymas:
19 klausimas:
Atsakymas:
20 klausimas:
Atsakymas:
21 klausimas:
Atsakymas:
22 klausimas:
Atsakymas:
23 klausimas:
Atsakymas:
24 klausimas:
Atsakymas:
25 klausimas:
Atsakymas:
26 klausimas:
Atsakymas:
27 klausimas:
Atsakymas:
28 klausimas:
Atsakymas:
29 klausimas:
Atsakymas:
30 klausimas:
Atsakymas:
31 klausimas:
Atsakymas:
32 klausimas:
Atsakymas:
33 klausimas:
Atsakymas:
34 klausimas:
Atsakymas:
35 klausimas:
Atsakymas:
36 klausimas:
Atsakymas:
37 klausimas:
Atsakymas:
38 klausimas:
Atsakymas:
39 klausimas:
Atsakymas:
40 klausimas:
Atsakymas:
41 klausimas:
Atsakymas:
42 klausimas:
Atsakymas:
43 klausimas:
Atsakymas:
44 klausimas:
Atsakymas:
45 klausimas:
Atsakymas:
46 klausimas:
Atsakymas:
47 klausimas:
Atsakymas:
Kadangi Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) įsakė Asmai Bint Umais, kuri tada buvo Abu Bakr žmona ir pagimdė Zul-Khulaifa, atlikti ghusl, susirišti audeklu ir įeiti į ihram būseną. Tas pats pasakytina ir apie moteris menstruacijų metu - jos lieka ihram būsenoje iki išskyrų pabaigos, tada apeina Kaabą ir bėga tarp Safa ir Marva.
48 klausimas:
Atsakymas:
49 klausimas
Atsakymas:
50 klausimas:
Atsakymas:
51 klausimas:
Atsakymas:
52 klausimas:
Atsakymas:
53 klausimas:
Atsakymas:
54 klausimas:
Atsakymas:
55 klausimas:
Atsakymas:
56 klausimas:
Atsakymas:
57 klausimas:
Atsakymas:
58 klausimas:
Atsakymas:
59 klausimas:
Atsakymas:
60 klausimas:
Atsakymas:
nes Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) uždraudė moterims menstruacijų metu apeiti Kaabą, o pogimdyminės išskyros šiuo atveju prilygsta mėnesinėms.
[1] Tai reiškia, maldai skirtą kilimėlį, ant kurio besimeldžiantis nusilenkęs nuleidžia kaktą.
Šešiasdešimt klausimų apie menstruacijas ir pogimdyminį laikotarpį
*
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
Įžanga
Šlovė Allahui ir ramybė bei palaiminimai Allaho Pasiuntiniui Muchammedui Ibn Abdillah, jo šeimai, kompanjonams ir visiems jo pasekėjams iki Paskutiniojo Teismo dienos. Taigi:
Sese musulmone!
Atsižvelgdami į daugybę su garbinimu susijusių klausimų, kuriuos islamo mokslininkai gauna menstruacijų tema, nusprendėme surinkti dažniausiai užduodamus klausimus ir pateikti glaustą atsakymą, nesigilindami į detales.
Sese musulmone!
Mes surinkome šiuos klausimus, kad jie visada būtų po ranka, remiantis fikh svarba islamo šariate ir kad galėtumėte sąmoningai, turėdami reikiamų žinių, garbinti Visagalį.
Svarbi pastaba: Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad knygos klausimai kartojasi, tačiau atidus skaitytojas pastebės, kad kai kuriuose atsakymuose yra papildomų detalių ir jos mums pasirodė svarbios.
Ir ramybė ir Allaho palaima mūsų Pranašui Muchammedui, jo šeimai ir visiems jo kompanjonams!
Apie menstruacijų nuostatas maldoje ir pasninke
Jei moteriai menstruacijos baigėsi iš karto po fadžr maldos, ar tą dieną ji turi pasninkauti, ir jai bus užkaityta, ar reikėtų praleisti tą dieną ir po to ją kompensuoti?
Jei moters menstruacijos baigėsi po fadžr maldos, islamo mokslininkai išreiškė dvi nuomones apie jos situaciją:
Pirma nuomonė - ji susilaiko nuo visko, kas nutraukia pasninką likusią dienos dalį, bet tai jai neužkaitoma ir ji vis tiek privalo tą dieną kompensuoti. Tai gerai žinoma nuomonė Imam Ahmed (tegul Allahas jo pasigaili) mazhabe.
Antra nuomonė - ji nesusilaiko nuo to, kas nutraukia pasninką likusią dienos dalį, nes tai yra viena iš tų dienų, kai pasninkas negalioja, nes jos pradžioje jai dar buvo mėnesinės. O jei pasninkas negalioja, tai nėra prasmės pasninkauti. Jai šis laikas ne pasninko metas, nes dienos pradžioje ji buvo tokioje padėtyje, kuri įpareigoja susilaikyti nuo pasninko, tad verčiau, jai uždrausta pasninkauti. Juk pagal šariatą įteisintas pasninkas yra susilaikymas nuo visko, kas pažeidžia pasninką kaip garbinimą Visagalio Allaho nuo aušros iki saulėlydžio.
Ši nuomonė, kaip matome, svaresnė už pirmąją nuomonę, kuri įpareigoja moterį pasninkauti. Tačiau abi nuomonės įpareigoja kompensuoti už tą dieną.
Jei moters mėnesinės baigėsi, ir ji atliko ghusl po fadžr maldos ir meldėsi ir tą dieną pasninkavo, ar ji privalo kompensuoti šią dieną?
Jei menstruacijos baigėsi prieš aušrą, net likus minutei, ir ji buvo įsitikinusi, kad buvo tyra, tada jei tai atsitiko Ramadano metu, ji privalo pasninkauti, o jos pasninkas tą dieną galioja, ir ji neprivalo kompensuoti už šią dieną, nes pasninkavo tyrumo būsenoje, net jei ji atliko ghusl po aušros. Lygiai taip pat, kaip vyras, būdamas netyrumo būsenoje dėl lytinių santykių ar šlapių sapnų, valgo suhur, o auštant atlieka ghusl, jo pasninkas šią dieną galioja.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į klaidingą moterų įsitikinimą. Kai kurios mano, kad jei pasninkavo tam tikrą dieną ir po pasninko nutraukimo, prieš Iša maldą, jai prasidėjo mėnesinės, tada jos pasninkas tampa negaliojančiu. Šis teiginys yra visiškai nepagrįstas. Net jei jos menstruacijos prasideda akimirką po saulėlydžio, jos pasninkas šią dieną yra visiškai galiojantis.
Ar moterys pogimdyminiame (nifas) laikotarpyje privalo pasninkauti ir melstis, jei jos tampa tyros nepasibaigus keturiasdešimčiai dienų?
Taip. Jei makšties išskyros sustojo nepasibaigus keturiasdešimčiai dienų, ji privalo pasninkauti, jei tai įvyksta Ramadano metu, ir ji privalo melstis, bei leidžiama turėti lytinių santykių su savo vyru, nes ji jau yra tyra ir jai nėra kliūčių pasninkui, maldai ar santuokiniam intymumui.
Jei moters mėnesinės dažniausiai trukdavo aštuonias ar septynias dienas, o staiga vieną ar du kartus užsitęsė, tai ką reikia daryti?
Jei moters menstruacijos paprastai trunka šešias ar septynias dienas, o paskui staiga pailgėja, pavyzdžiui, aštuonias, devynias, dešimt, vienuolika dienų, tai ji toliau nesimeldžia, kol nesibaigia menstruacijos, nes Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nenustatė jokios konkrečios mėnesinių trukmės ribos. Tarė Visagalis: { Jie klausia tavęs apie menstruacijas. Sakyk: „Tai yra Aza (žalinga sutuoktiniui turėti intymius santykius su savo žmona, kol ji kraujuoja)} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:222]. Kol išlieka šios išskyros, laikoma, kad jai yra menstruacijų būklė, iki jos sustoja. Kai tai atsitinka ji atlieka ghusl ir meldžiasi. Ir net jei kitą mėnesį menstruacijos trunka mažiau dienų, ji vis tiek atlieka ghusl pasibaigus mėnesinėms, net jei šios menstruacijos dienų skaičiumi skiriasi nuo ankstesnių.
Esmė ta, kad kol moters mėnesinės tęsiasi, ji nesimeldžia, nepaisant to, kiek tai trunka; tiek pat, kiek įprastai, ar daugiau ar trumpiau nei įprasta; o kai baigiasi menstruacijos, ji privalo melstis.
Ar pagimdžiusi moteris lieka keturiasdešimt dienų be maldos ir pasninko, ar reikia žiūrėti, kada sustoja kraujas, o jam pasibaigus ji laikoma tyra ir turėtų melstis? O kokia yra minimali išskyrų po gimdymo trukmė?
Moteriai, kuriai bėga išskyros po gimdymo, konkretus laikotarpis nenustatytas: kol išskyros tęsiasi, ji nesimeldžia, nepasninkauja ir negali turėti lytinių santykių su vyru.
Jei moteris mato, kad išskyros visiškai pasibaigė, net jei tai įvyko nepasibaigus keturiasdešimčiai dienų ir net jei tai truko tik dešimt ar net penkias dienas, ji meldžiasi, pasninkauja ir gali turėti lytinių santykių su vyru, ir tame nėra nieko blogo.
Esmė ta, kad pogimdyminis laikotarpis (nifas) yra apčiuopiamas reiškinys, o šariato normos šiuo atveju siejamos su šio reiškinio buvimu ar nebuvimu - jei jis egzistuoja, tada su juo susijusios taisyklės galioja, o jei nutrūksta - negalioja.
Tačiau jei išskyros tęsiasi ilgiau nei šešiasdešimt dienų, tai jau laikoma nemenstruaciniu kraujavimu (istihada). Po šio laikotarpio ji laukia tiek dienų, kiek paprastai tęsiasi menstruacijos, tada atlieka ghusl ir meldžiasi.
Jei Ramadano dienomis moteriai laša keli kraujo lašai ir tai tęsiasi visą Ramadano mėnesį, kol ji pasninkauja, ar jos pasninkas galiojantis?
Taip, jos pasninkas galioja, o šie kraujo lašai neturi įtakos pasninko galiojimui, nes tai kraujas iš kraujagyslių. Pranešta nuo Ali Ibn Abi Talib (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis sakė: „Šie kraujo lašai yra kaip kraujavimas iš nosies ir nėra menstruacijos.“
Jei moteriai menstruacijos ar išskyros po gimdymo baigėsi prieš aušrą, o ji atliko ghusl po aušros, ar pasninkas galioja?
Taip. Jei moteriai menstruacijos pasibaigė prieš aušrą, o ji atliko ghusl po aušros, vadinasi, jos pasninkas galioja. Tai taip pat taikoma moteriai, kuriai taip pasibaigė išskyros po gimdymo. Jos išskyros baigėsi, vadinasi, ji yra tyra ir jos pasninkas galioja. Ji tuo panaši į tą, kuris yra netyrumo būsenoje (džanaba): jei auštant jis yra tokioje būsenoje - jo pasninkas galioja. Tarė Visagalis: { Taigi dabar turėkite intymius santykius su jomis ir siekite to, ką Allahas nulėmė jums (palikuonių), ir valgykite bei gerkite iki baltą aušros giją (šviesą) galėsite atskirti nuo juodosios gijos (nakties tamsos).} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:187] Jei Visagalis Allahas leido turėti lytinių santykių prieš aušrą, tai reiškia, kad ghusl bus atliekamas tik po aušros. Taip pat yra hadisas perduotas nuo Aišos (tebūnie Allahas ja patenkintas), kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasitiko aušrą būdamas džanaba būsenoje po intymumo su žmona ir pasninkavo tą diena. Kitaip tariant, jis atliko ghusl, kad pašalintų netyrumą tik po aušros.
Jei moteris jaučia, kad menstruacinis kraujas tuoj tekės, bet kraujas neišbėgo prieš saulėlydį arba jaučia mėnesinių skausmą (nepaisant to, kad kraujo dar nėra), ar jos pasninkas šią dieną galioja, ar reikia jį kompensuoti?
Jei tyra moteris jautė, kad jai prasideda mėnesinės, bet kraujas nepasirodė prieš saulėlydį arba jautė skausmą, kuris dažniausiai lydi menstruacijas, bet kraujas nepasirodė prieš saulėlydį, tada jos pasninkas galioja, ir jei jis privalomas - jai nereikia kompensuoti, o jei tai savanoriškas pasninkas, ji gauna visą atlygį už tai.
Jei moteris mato kraują, bet nėra tikra, kad tai menstruacijos, ar jos pasninkas galioja šią dieną?
Jos pasninkas šią dieną galioja, nes tasiyklė yra tokia, kad menstruacijų nėra tol, kol paaiškės, kad tai tikrai menstruacijų kraujas.
Moterims atsiranda labai mažų kraujo dėmių arba nedidelis kraujo kiekis, kuris lašas po lašo pasirodo visą dieną. Kartais tai būna dienomis, kai jai turėtų būti mėnesinės, nors jai dar nėra mėnesinių, o kartais kitomis dienomis. Ar jos pasninkas galioja kiekvienu iš dviejų atvejų?
Į panašų klausimą jau buvo atsakyta aukščiau, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jei šios nedidelės išskyros atsiranda tomis dienomis, kai moteriai turėtų prasidėti mėnesinės, tai jos laikomos menstruacijomis.
Ar moterys, turinčios menstruacijų ar išskyrų po gimdymo, gali valgyti ir gerti Ramadano dieną?
Taip, Ramadano dienomis jos gali valgyti ir gerti, tačiau joms geriau to nedaryti viešai, jei namuose yra vaikų, nes tai gali jiems sukelti klausimų.
Jei moteriai baigėsi menstruacijos ar išskyros po gimdymo per asr maldos laiką, ar ji turi atlikti zuhr ir asr maldas, ar tik asr?
Labiausiai žinoma nuomonė šiuo klausimu yra ta, kad ji turėtų atlikti tik asr maldą, nes nėra įrodymų, kad ji privalo atlikti ir zuhr, o pagrindas yra neįsipareigojimas (kol bus gauti to prievolės įrodymai). Be to, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas sugauna vieną asr rakatą prieš saulėlydį - jis pagavo asr (spėjo pasimelsti).“ Ir Pranašas nepaminėjo, kad toks asmuo pagavo ir zuhr maldą, o jei zuhr šioje situacijoje būtų privaloma, tada Pranašas būtų tai paminėjęs. Ir jei moteriai prasidėjo menstruacijos per zuhr maldą, tada ji kompensuoja tik zuhr maldą ir neprivalo kompensuoti asr (nepaisant fakto, kad zuhr ir asr maldos gali būti sujungtos, ir nėra skirtumo tarp aprašytos ir klausime nurodytos situacijos.)
Taigi, pagal labiausiai žinomą nuomonę, moteris tokiu atveju privalo atlikti tik asr maldą, kaip rodo hadisas. Tai taikoma ir tuo atveju, kai moters mėnesinės ar pogimdyminės išskyros baigėsi nepasibaigus iša maldai skirtam laikui: ji privalo atlikti tik šią maldą, bet neprivalo atlikti maghrib.
Kai kurios moterys persileidžia, o čia galimi du atvejai: arba kūdikis dar nesusiformavo, arba jau įgavo formą ir įgijo žmogaus bruožus. Ar galioja moteriai pasninkas persileidimo dieną ir tomis dienomis, kai bėga išskyros po aborto?
Jei kūdikis dar nesusiformavo, tada persileidimo metu ir po jo išsiskyręs kraujas nelaikomas pogimdyminiu (nifas). Dėl to moteris pasninkauja ir meldžiasi, o jos pasninkas laikomas galiojančiu.
O jei kūdikis buvo jau susiformavęs ir pradėjo turėti žmogaus bruožus, tada persileidimo metu ir po jo išsiskyręs kraujas laikomas pogimdyminiu. Šiuo atveju moteriai draudžiama melstis ir pasninkauti.
Taigi, viskas priklauso nuo kūdikio būklės: jei jis susiformavo, tada persileidimo metu ir po jo išsiskyręs kraujas laikomas pogimdyminiu. Jei kūdikis buvo nesusiformavęs, kraujas, išsiskiriantis persileidimo metu ir po jo, nelaikomas pogimdyminiu. Jei kraujas yra pogimdyminės išskyros, tai moteriai draudžiama viskas, kas draudžiama moteriai po gimdymo, o jei kraujas nėra pogimdyminės išskyros, tai moteriai nedraudžiama tai, kas draudžiama moteriai po gimdymo.
Jei nėščia moteris per vieną Ramadano dieną kraujavo, ar jos pasninkas galiojantis?
Jei pasninkaujančiai moteriai prasideda menstruacijos, jos pasninkas tampa negaliojančiu, nes Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Argi moteris nepalieka maldos ir pasninko, kai jai prasideda mėnesinės?“ Todėl menstruacijos yra vienas iš tų dalykų, kurie nutraukia pasninką. Šiuo atveju pogimdyminės išskyros prilyginamos menstruacijoms: tiek menstruacijos, tiek išskyros po gimdymo anuliuoja pasninką.
Jei nėščia moteris per Ramadaną kraujuoja dienos metu, ir jei tai yra menstruacijos, jos padėtis yra panaši į ne nėščios moters padėtį menstruacijų metu. Jei tai ne menstruacijos, tai šis kraujas neturi įtakos pasninko galiojimui.
Nėščios moters kraujavimas laikomas mėnesinėmis, jei nuo pat nėštumo pradžios mėnesinės jai būna reguliariai, įprastu laiku. Toks kraujavimas, pagal svariausią nuomonę, laikomas mėnesinėmis, tokiu atveju moteriai galioja visos šariato taisyklės, kurios galioja moterims menstruacijų metu.
Jei prasidėjus nėštumui moters mėnesinės nutrūko, o tada staiga pamato kraują (ne reguliarias mėnesines), vadinasi, tai nenutraukia pasninko, nes tai nėra mėnesinės.
Jei menstruacijų metu moteriai vieną dieną bėga kraujas, o kitą dieną - ne, ką tada daryti?
Matyt, šis tyrumo laikotarpis menstruacijų viduryje yra menstruacijų dalis ir nelaikomas pabaiga. Todėl, moteris turėtų ir toliau susilaikyti nuo visko, nuo ko ji privalo susilaikyti menstruacijų metu.
O kai kurie islamo mokslininkai teigia, kad jei moteriai bėga kraujas vieną dieną, o kitą - ne, tada diena, kai yra kraujo, laikoma mėnesinių laikotarpiu, o diena, kai jo nėra - tyrumo (lyg jai jau būtų pasibaigusios menstruacijos) kol praeis penkiolika dienų. Po penkiolikos dienų kraujavimas laikomas istihada (o tai netrukdo maldai ir pasninkui). Tai gerai žinoma nuomonė Imam Ahmed Ibn Hanbal (tegul Allahas jo pasigaili) mazhabe.
Jei paskutinėmis mėnesinių dienomis (dar prieš tyrumą), moteris nemato kraujo, ar ji turėtų pasninkauti, jei dar nematė balkšvų išskyrų (tyrumo ženklo)?
Jei ji paprastai pasibaigus mėnesinėms nemato balkšvų išskyrų, kai tai buna kai kurių moterų atvėju, tada ji pasninkauja. Kita vertus, jei ji nemato šias balkšvas išskyras, tai ji nepasninkauja tol, kol nepamatys šias išskyras.
Ar leistina moteriai menstruacijų ar pogimdyminiu laikotarpiu skaityti Koraną iš mushaf (popierinės knygos) ir, jei reikia, iš atminties, pavyzdžiui, kai ji yra mokinė ar mokytoja?
Moteriai menstruacijų ar pogimdyminiu laikotarpiu nedraudžiama skaityti Koraną, jei to reikia, pavyzdžiui, mokytojai ar besimokančiai moteriai, kuri dieną ar naktį turi skaityti tam tikrą Korano dalį.
Kalbant apie skaitymą vien tam, kad gautum atlygį, tai geriau nuo jo susilaikyti, nes daugelis mokslininkų ar net dauguma jų mano, kad moteriai menstruacijų metu negalima skaityti Korano.
Ar moteriai privaloma persirengti pasibaigus mėnesinėms, jei drabužių nepalietė menstruacinis kraujas ar kiti nešvarumai?
Ne, ji neprivalo to daryti, nes pačios menstruacijos nepadaro kūno nešvariu. Menstruacinis kraujas daro nešvarų tik tai, su kuo jis liečiasi. Todėl Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įsakė moterims, jei ant jų drabužių pateko mėnesinių kraujo, tiesiog nuplauti tą kraujo dėmę, o po to galima laisvai melstis su šiais drabužiais.
Moteris praleido septynias dienas pasninko per Ramadaną dėl pogimdyminių išskyrų ir nespėjo jų kompensuoti iki kito Ramadano, o kitą Ramadaną ji žindė kūdikį ir praleido dar septynias dienas ir jų nekompensavo dėl ligos, o dabar jau artėja trečiasis Ramadanas. Taigi ką ji turėtų daryti? Tegul Allahas jums atlygina.
Jei moteris, kaip ji pati sakė, sirgo ir dėl to negalėjo kompensuoti praleistų dienų, tada ji kompensuoja jas kai gali, nes turi rimtą priežastį, net jei jau atėjo kitas Ramadanas.
Jei ji neturi rimtos priežasties ir ji tiesiog nuolat atideda kompensavimą iki kito Ramadano, tada jai neleidžiama taip daryti. Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) pasakė: „Taip atsitiko, kad praleidau pasninko dienas ir jas kompensuoti galėjau tik Šaban mėnesį.“
Taigi, moteris turi pati įvertinti savo padėtį. Jei ji neturi rimtos priežasties, ji daro nuodėmę ir turi atgailauti prieš Allahą ir paskubėti kompensuoti praleistas dienas. Jei ji turi pateisinimą, ji nedaro nieko smerktino, net jei dėl to atideda metus ar dvejus.
Pasitaiko, kad moteris iki kito Ramadano nekompensavo praleistų Ramadano dienų. Ką ji turėtų daryti tokiu atveju?
Ji įpareigota atgailauti Allahui, nes neleidžiama be rimtos priežasties atidėti praleistų pasninko dienų kompensavimą iki kito Ramadano, nes Aiša (tebūnie Alhahas ja patenkintas) pasakė: „Taip atsitiko, kad praleistas pasninko dienas man pavyko kompensuoti tik Šabano mėnesį.“
Ir tai rodo, kad kompensavimas neturėtų būti atidėtas po kito Ramadano. Ji turi atgailauti prieš Visagalį Allahą dėl savo poelgio ir kompensuoti praleistas dienas po kito Ramadano pabaigos (kadangi jei kitas Ramadanas jau atėjo, ji privalo pasninkauti šį Ramadaną ir galės ką nors kompensuoti tik jam pasibaigus).
Jei moteriai mėnesinės prasideda, tarkime, pirmą valandą po pietų, nespėjus atlikti zuhr maldos, ar ji privalo kompensuoti šią maldą pasibaigus mėnesinėms?
Šiuo klausimu islamo mokslininkų nuomonės skyrėsi. Kai kurie sako, kad ji neprivalo kompensuoti šios maldos, nes ji nepadarė nieko nuodėmingo, nes jai leidžiama melstis iki pat šiai maldai (zuhr) skirto laiko pabaigos.
O kai kurie mokslininkai sakė, kad ji privalo kompensuoti šią maldą, remdamasi bendra Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) žodžių reikšme: „Kas suspėja į vieną maldos rakatą, tas suspėjo atlikti maldą.“
Dėl viso pikto, geriau kompensuoti šią maldą, nes tai tik viena malda ir jos atlikimas nėra sunkus.
Jei nėščia moteris kraujavo dieną ar dvi prieš gimdymą, ar ji turėjo palikti pasninką ir maldą?
Jei nėščia moteris kraujavo dieną ar dvi prieš gimdymą ir tuo pačiu metu jai buvo sąrėmiai, tai laikoma išskyromis po gimdymo, o tai įpareigoja susilaikyti nuo maldos ir pasninko. Jei nėra sąrėmių, tai šis kraujavimas nelaikomas išskyromis po gimdymo ir nėra kliūtis pasninkui ir maldai.
Kokia jūsų nuomonė apie tablečių vartojimą, kad sustabdytų mėnesines, kad būtų galima pasninkauti su kitais žmonėmis?
Įspėju dėl to, nes šios tabletės daro didelę žalą, kurią tikrai žinau iš gydytojų. Mes sakome moteriai: „Mėnesinės yra Allaho nulemtas dalykas visoms Adomo dukterims, todėl susitaikykite su tuo, ką Visagalis jums yra numatęs, ir pasninkaukite, kai neturite tam kliūčių ir kai jų yra susilaikykite nuo pasninko, išreikšdamos pasitenkinimą tuo, ką Allahas jums paskyrė.“
Praėjus dviem mėnesiams po gimdymo ir pasibaigus išskyroms, moteris pamato mažus kraujo lašelius. Ar ji turėtų atsisakyti pasninko ir maldos?
Moterų klausimų apie mėnesines ir pogimdyminį laikotarpį daug. O šių problemų priežastys - kontraceptinių ir menstruacijas stabdančių tablečių vartojimas. Anksčiau žmonės neturėjo tiek daug panašių problemų. Žinoma, kai kurios tokio pobūdžio problemos egzistavo Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) laikais ir egzistavo nuo tada, kai atsirado moterys, tačiau šių dienų gluminanti jų gausa yra tikrai liūdnas reiškinys.
Tačiau bendra taisyklė yra tokia: jei moteris yra tikra, kad jos mėnesinės ir pogimdyminės išskyros pasibaigė (menstruacijų pabaiga reiškia balkšvų išskyrų atsiradimą, gerai žinomų moterims ir būdingų mėnesinėms), tada po tyrumo, gelsvos ar rusvos išskyros ar kraujo lašai nelaikomi menstruacijomis ir nėra kliūtys maldai, pasninkui ir santuokiniam intymumui. Umm Atija pasakė: „Nekreipiame dėmesio į gelsvas ir rusvas išskyras.“ Abu Davud versijoje priduriama: „...po tyrumo.“ Su autentiška perdavimo grandine (sahih).
Atsižvelgdami į tai, kas paminėta, sakome: visos šios išskyros, atsirandančios moteriai įsitikinus, kad pasibaigė menstruacijos ar išskyros po gimdymo, nėra kliūtis maldai, pasninkui ir santuokiniam intymumui. Tačiau moteris neturėtų skubėti. Ji turėtų įsitikinti, kad jos mėnesinės ar išskyros po gimdymo iš tikrųjų baigėsi, nes kai kurios moterys skuba ir vos pamačiusios, kad kraujas sustojo, atlieka ghusl dar nepamačiusios baltų tyrumo išskyrų. Kompanjonės moterys nusiųsdavo vatos gabalėlius su išskyromis tikinčiųjų motinai Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) (norėdamos paklausti, ar jos jau turėtų atlikti ghusl savo situacijoje), o Aiša joms sakydavo: „Neskubėkite, kol pamatysite balkšvas išskyras.“
Kai kurios moterys kraujuoja, paskui kraujas sustoja dienai ar dviem, o vėliau grįžta. Ką ji turėtų daryti tokiu atveju dėl maldos, pasninko ir kitų garbinimo aktų?
Daugelis islamo mokslininkų mano, kad jei moteriai yra mėnesinės ir jos pasibaigė, ji atlieka ghusl, meldžiasi ir pasninkauja, o net jei po dviejų ar trijų dienų mato kraują ar išskyras, tai nėra mėnesinės, nes trumpiausias tyrumo laikotarpis tarp menstruacijų, pasak šių mokslininkų, yra trylika dienų.
O kai kurie islamo mokslininkai yra sakę, kad kai moteris pamato kraują, tai laikoma mėnesinėmis, o kai kraujas nutrūksta, tai - tyrumo laikotarpis, net jei tarp dviejų mėnesinių praeina mažiau nei trylika dienų.
Kas geriau moteriai: melstis Ramadano naktį namuose ar mečetėje, ypač kai mečetėse vyksta pamokos? Koks jūsų patarimas mečetėje besimeldžiančioms moterims?
Moteriai geriau melstis savo namuose, remiantis bendrąja Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) hadiso reikšme: „Ir jų namai geriau joms.“ Ir dar todėl, kad moters išėjimą iš namų daugeliu atvejų lydi pagundos. Atitinkamai, moteriai geriau likti namuose, nei eiti į mečetę melstis. Kalbant apie tas pamokas, galite jų klausytis kita forma (pavyzdžiui, internete).
Mano patarimas moterims, besimeldžiančioms mečetėje, padoriai palikti savo namus, nesipuikuojant grožiu ir neprisikvepinus.
Ar per Ramadaną pasninkaujančiai moteriai leidžiama ragauti maistą dienos metu?
Jei reikia, tai nėra draudžiama, tačiau ji turi išspjauti tai, ką paragavo.
Moteris nėštumo pradžioje pateko į nelaimingą atsitikimą, dėl kurio smarkiai nukraujavo ir įvyko persileidimas. Ar jai leidžiama nustoti pasninkauti, ar ji turėtų toliau pasninkauti? O jei ji nutrauks pasninką, ar tai bus nuodėmė?
Nėščia moteris neturi mėnesinių. Kaip sakė Imam Ahmed: „Moterys apie nėštumą žino, kai sustoja menstruacijos.“ O menstruacijas, kaip islamo mokslininkai sakė, Visagalis Allahas sukūrė konkrečiam tikslui - sudaryti sąlygas būsimam kūdikiui maitintis motinos įsčiose, o moteriai pastojant, menstruacijos nutrūksta.
Tačiau kai kurioms moterims mėnesinės tęsiasi reguliariai net ir po pastojimo: šioms moterims šis kraujas laikomas mėnesinėmis - tai yra nėštumas neturėjo įtakos jų mėnesinėms. Tokių mėnesinių metu moteriai draudžiama viskas, kas draudžiama ne nėščioms moterims per menstruacijas, ir įpareigoja daryti tuos pačius dalykus, kuriuos jos privalo, ir atima iš jos tas pareigas, kurios nuo jų atimamos.
Taigi kraujas, kurį nėščia moteris mato, yra dviejų tipų:
Pirmas tipas: menstruacijos, kurios reguliariai ateina moteriai, net po pastojimo; tai reiškia, kad nėštumas jai neturėjo jokios įtakos, o toks kraujas vis dar laikomas mėnesinėmis.
Antras tipas: ne menstruacinis kraujavimas. Tai gali atsirasti dėl nelaimingo atsitikimo, sunkių daiktų kėlimo, kritimo ir panašiai. Tai ne menstruacijos, o normalus kraujagyslių kraujavimas. Toks kraujavimas nėra kliūtis maldai ir pasninkui - moteris laikoma tyra.
Tačiau jei dėl kokio nors įvykio įvyksta persileidimas, tada islamo mokslininkai nusprendė: jei kūdikis yra įgijęs žmogaus bruožų, tai kraujavimas laikomas pogimdyminiu, dėl to ji negali melstis, pasninkauti, ar turėti lytinių santykių su vyru.
O jei kūdikis dar nėra įsigijęs žmogaus bruožų, tai persileidimą lydintis kraujavimas nelaikomas pogimdyminiu, dėl to moteris gali melstis, pasninkauti ir t. t.
Mokslininkai teigė, kad minimalus laikotarpis, per kurį kūdikis susiformuoja, yra aštuoniasdešimt viena diena. Kaip pranešė Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas): „Teisingasis ir patikimasis Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) mums pasakė: „Iš tikrųjų, kiekvienas iš jūsų yra susitelkęs motinos įsčiose per keturiasdešimt dienų, tada jis tampa krešuliu per tiek pat laiko, paskui - mėsos gabalėliu per tiek pat laiko, tada jam siunčiamas angelas, kuriam įsakoma užrašyti keturis [dalykus] - kūdikio likimą, gyvenimo trukmę, darbus ir tai, ar jis bus laimingas ar nelaimingas.“ Kūdikiui negali susiformuoti žmogaus bruožai anksčiau to, ir greičiausiai susiformavimas neišaiškėja prieš devyniasdešimt dienų, kaip yra sakę kai kurie islamo mokslininkai.
Trečią nėštumo mėnesį patyriau persileidimą. Tai buvo prieš metus, tada aš nesimeldžiau, kol nutrūko išskyros. Tačiau man buvo pasakyta, kad turėjau melstis. Ką man reikia daryti dabar, nes neprisimenu tikslaus praleistų dienų skaičiaus?
Tarp islamo mokslininkų vyrauja nuomonė, kad jei moteris persileidžia po trijų nėštumo mėnesių, ji nesimeldžia tol, kol baigsis išskyros, nes jei kūdikis buvo jau įgijęs žmogaus bruožus, tai jį lydėjęs kraujavimas laikomas pogimdyminiu (nifas).
Islamo mokslininkai pasakė: „Kūdikis įgija žmogaus bruožus kai praeina aštuoniasdešimt vieną dieną nuo nėštumo pradžios, o tai yra mažiau nei trys mėnesiai. Jei esate tikra, kad persileidimas įvyko mažiau negu tris mėnesius po pastojimo, tai yra normalus kraujagyslių kraujavimas ir dėl to nereikėtų atsisakyti maldų.
Klausianti moteris turėtų stengtis prisiminti, o jei nėštumo laikotarpis buvo trumpesnis nei aštuoniasdešimt dienų, ji turėtų kompensuoti praleistas maldas. Jei ji tiksliai nežino, kiek maldų praleido, tada ji apytiksliai, pagal savo manymą, nustato jų skaičių ir jas kompensuoja.
Moteris pasninkavo per Ramadaną nuo tada, kai pasninkas jai tapo privalomu, tačiau ji nekompensavo per menstruacijas praleistų dienų, o kadangi nepamena, kiek dienų praleido, klausia, ką dabar daryti.
Mums nuoširdžiai liūdna, kad taip nutinka tarp musulmonių moterų. Turiu omeny - nekompensuotas praleistas privalomo pasninko dienas. Taip nutinka arba dėl nežinojimo, arba dėl aplaidumo, ir abiem atvejais tai yra labai blogai, nes nežinojimą gydo klausimai ir žinios, o aplaidumą gydo Allaho baimė, suvokimas, kad Allahas žino viską apie mus, baimė Jo bausmės bei noras gauti Jo malonę.
Ši moteris privalo atgailauti Allahui už tai, ką padarė, prašyti Jo atleidimo, kiek gali apytiksliai nustatyti praleistų pasninko dienų skaičių ir jas kompensuoti. Taip ji apvalys savo sąžinę. Ir tikimės, kad Allahas priims jos atgailą.
Jei moteriai menstruacijos prasideda po maldos laiko pradžios, ar ji privalo kompensuoti šią maldą pasibaigus mėnesinėms? O ką daryti moteriai, jei menstruacijos baigiasi nepasibaigus maldos laikui?
Pirma, jei moteriai menstruacijos prasideda po maldos laiko, ji privalo kompensuoti šią maldą pasibaigus mėnesinėms, jei ji nespėjo jos atlikti prieš menstruacijų pradžią. Remiantis Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) hadisu: „Kas suspėja į vieną maldos rakatą, tas suspėjo atlikti maldą.“ Jei moteris spėja į maldos laiką, bet jos mėnesinės prasideda nespėjus atlikti šios maldos, tada pasibaigus mėnesinėms ji privalo kompensuoti tą maldą.
Antra, jei mėnesinės baigiasi nepasibaigus maldos laikui, ji privalo atlikti šią maldą. Jei, pavyzdžiui, mėnesinės baigiasi, kai iki saulėtekio lieka pakankamai laiko atlikti vieną rakatą, ji privalo atlikti fadžr maldą. Jei menstruacijos baigiasi, kai iki saulėlydžio lieka pakankamai laiko atlikti vieną rakatą, ji turi atlikti asr maldą. Jei menstruacijos baigiasi prieš vidurnaktį, kai lieka pakankamai laiko atlikti vieną rakatą, ji turi atlikti iša maldą. Jei menstruacijos baigiasi po vidurnakčio, ji neprivalo atlikti iša maldos. Ji turi atlikti tik fadžr maldą, kai ateis jos laikas. Tarė Visagalis Allahas: { tačiau kai jūs nesate pavojuje, atlikite maldą. Iš tiesų, malda yra įsakyta tikintiesiems nustatytomis valandomis.} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:103]. Tai yra, ši prievolė yra apribota tam tikru laikotarpiu, ir asmuo neturi teisės nei atidėlioti maldą už jos laiko ribos, nei atlikti ją prieš prasidedant jai skirtam laikui.
Jei mano mėnesinės prasidėjo meldžiantis, ką turėčiau daryti? O ar turėčiau kompensuoti dėl menstruacijų praleistas maldas?
Jei mėnesinės prasidėjo po šios maldos laiko pradžios, pavyzdžiui, moteriai mėnesinės prasidėjo praėjus pusvalandžiui po vidurdienio, tai pasibaigus mėnesinėms ji turi kompensuoti zuhr maldą, kurios laiko pradžioje menstruacijų dar nebuvo. Tarė Visagalis: { Iš tiesų, malda yra įsakyta tikintiesiems nustatytomis valandomis.} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:103].
Kalbant apie maldas, kurias moteris praleidžia per menstruacijas, jų nereikia kompensuoti, nes Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė, ilgame hadise: „Argi moteris nenustoja melstis ir pasninkauti, kai jai prasideda mėnesinės?“ Islamo mokslininkai sutaria, kad moteris neturėtų kompensuoti menstruacijų metu praleistų maldų.
Jei mėnesinės pasibaigė iki maldos laiko pabaigos, likus pakankamai laiko atlikti vieną ar daugiau maldos rakatų, ji turi kompensuoti šią maldą. Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas suspėja į vieną rakatą iš asr maldos prieš saulei nusileidžiant, laikomas atlikusiu asr maldą.“ Jei moters menstruacijos baigiasi asr maldai skirtu laiku arba prieš saulėtekį, o prieš saulėlydį ar saulėtekį lieka pakankamai laiko pasimelsti vienam rakatui, ji privalo kompensuoti asr (pirmuoju atveju) ir fadžr (antruoju atveju) maldas.
Mano mamai 65 metai, ji negimdė jau 19 metų, o dabar jau trejus metus kraujuoja. Matyt, tai visą tą laiką besitęsianti liga. Artėjant pasninko laikui, ką patariate jai? Ką tokioje situacijoje turėtų daryti moterys?
Esant tokiai situacijai, moteris, kenčianti nuo kraujavimo, turėtų palikti maldą ir pasninką tiek dienų, kiek trukdavo mėnesinės prieš ligą. Tai yra, jei, pavyzdžiui, menstruacijos jai dažniausiai ateidavo mėnesio pradžioje ir trukdavo šešias dienas, tai dabar kiekvieno mėnesio pradžioje lai ji nesimeldžia ir nepasninkauja šešias dienas, o po to lai atlieka ghusl ir meldžiasi bei pasninkauja.
Kalbant apie maldos atlikimą tokioje situacijoje, moteris turėtų gerai nusiplauti savo lytinius organus, uždėti ant jų ką nors, kas sulaikytų kraują (higieninius įklotus ir pan.) ir atlikti vudu. Visa tai daroma po to, kai ateina laikas maldai. Tą patį reikėtų daryti, kai ji nori atlikti papildomą savanorišką maldą ne privalomų maldų laikotarpiu.
Šioje situacijoje, atsižvelgiant į patiriamus sunkumus, jai leidžiama sujungti zuhr maldą su asr, taip pat maghrib maldą su iša. Tai yra, ji vieną kartą atlieka pirmiau minėtą procedūrą, kad atliktų dvi maldas - zuhr ir asr, ir vieną kartą kitoms dviem maldoms - maghrib ir iša, ir vieną kartą fadžr maldai, vietoj to, kad tai darytų penkis kartus per dieną kiekvienai maldai.
Kartoju: norėdama apsivalyti, ji nuplauna lytinius organus, uždeda ant jų ką nors, kad sulaikytų išskyras, po to atlieka vudu ir atlieka keturis rakatus zuhr ir keturis asr. Ir lygiai taip pat ji atlieka maghrib tris rakatus ir iša keturis, tai yra, jų netrumpina, kaip klaidingai mano kai kurie žmonės, bet jai leidžiama sujungti zuhr ir asr maldas paankstinant ar pavėlinant, taip pat maghrib ir iša maldas paankstinant ar pavėlinant. Taip pat jei ji nori, gali melstis savanoriškas maldas su tuo pačiu vudu.
Ar leistina moteriai menstruacijų metu eiti į Al-Haram mečetę klausytis seminarų ir pamokslų?
Moteriai menstruacijų metu neleidžiama būti Al-Haram ar bet kurioje kitoje mečetėje, tačiau jai leidžiama įeiti, kad galėtų ką nors pasiimti, padaryti ar panašiai. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) kartą paprašė Aišos paduoti jam kilimėlį [1], ir ji atsakė: „Jis yra mečetėje, o man menstruacijos“. Ir jis pasakė: „Tavo mėnesinės nėra tavo rankose.“ Jei moteris pereina per mečetę, būdama tikra, kad jos kraujas ant nieko mečetėje neišsilies, tai nėra draudžiama.
Tačiau jei ji nori įeiti ir sėdėti mečetėje, tai neleidžiama.
Įrodymas yra tas, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įsakė moterims eiti Eid maldai, net paauglėms, vedybinio amžiaus merginoms, namuose dažniausiai besislepiančioms nuo nepažįstamų žmonių už užuolaidos ir toms, kurios turi mėnesines. O tuo pačiu liepė pastarosioms vengti maldos vietos. Tai rodo, kad moteriai menstruacijų metu neleidžiama sėdėti mečetėje, kad galėtų klausytis pamokslo, pamokos ar hadisų.
*
Apsivalymo maldai taisyklės
Ar moterims išskiriančios baltos arba geltonos gleivės laikomos tyromis ar nešvariomis? Ir ar tokios išskyros reikalauja prausimosi, jei jos yra pastovios? O jei jos nėra nuolatinės? Ypač, kai manote, kad dauguma moterų, įskaitant išsilavinusias, mano, kad šios išskyros yra natūrali drėgmė, kuriai nereikia atlikti vudu (mažojo apsiplovimo).
Išnagrinėjęs šį klausimą, padariau tokią išvadą: jei šios išskyros yra ne iš šlapimo pūslės, o iš gimdos, tada jos yra švarios, tačiau reikia atlikti vudu, net jei jos yra švarios, nes kas sugadina vudu neprivalo būti nešvariu. Pavyzdžiui, žarnyno dujos neturi apčiuopiamos konsistencijos, o po jų išsiskyrimo reikia atlikti vudu.
Taigi, jei moters išskyros nutekėjo kai ji buvo ritualinio tyrumo būsenoje, jos tyrumas pažeidžiamas ir ji turi atlikti vudu.
Jei šios išskyros yra pastovios, tai nepažeidžia ritualinio tyrumo, tačiau moteris turėtų atlikti vudu tik prasidėjus maldos laikui ir per visą tai maldai skirtą laiką atlikti privalomas ir papildomas maldas, skaityti Koraną ir daryti ką ji nori iš leistinų dalykų. Islamo mokslininkai panašiai pasakė apie žmogų, kenčiantį nuo šlapimo nelaikymo (nuolatinio nutekėjimo). Taigi, šios moterų išskyros yra tyros, tačiau jos pažeidžia ritualinį tyrumą ir reikalauja atlikti vudu, nebent jos būtų nuolatinės. Jei jos yra nuolatinės, tai nenutraukia vudu nuo maldos iki maldos, tačiau moteris turėtų atlikti vudu po maldos laiko pradžios ir įsidėti higieninį įklotą.
Jei išskyros nėra pastovios, bet atsiranda karts nuo karto, tada, jei jos paprastai nustoja per maldai skirtą laikotarpį, tada moteris turėtų palaukti kol nustos, bet taip, kad nekiltų pavojus praleisti maldą. Jei ji bijo, kad maldos laikas baigsis, tada ji atlieka vudu, įsideda higieninį įklotą ir meldžiasi.
Ir nėra skirtumo tarp didelio ir mažo išskyrų kiekio - bet koks kiekis panaikina vudu, kitaip nei visa kita, kas išeina iš kitų kūno dalių, pavyzdžiui, kraujas ir vėmimas - tai nepanaikina vudu, nepaisant kiekio.
Kalbant apie kai kurių moterų įsitikinimą, kad šios moteriškos išskyros nepažeidžia tyrumo ir nereikalauja vudu, aš nežinau, kuo tai pagrįsta, išskyrus Ibn Hazm žodžius (tegul Allahas jo pasigaili): „Tai nenutraukia vudu.“ Tačiau jis nepateikė jokių šių žodžių įrodymų, ir jei jo žodžius patvirtintų įrodymai iš Korano, sunnos ar kompanjonų žodžiai, tai būtų argumentas.
Moteris turėtų bijoti Allaho ir rūpintis savo ritualiniu tyrumu, nes malda nepriimama be vudu, net jei ji meldžiasi šimtą kartų. Be to, kai kurie islamo mokslininkai sakė, kad žmogus, kuris meldžiasi neapsivalydamas, tampa netikinčiu, nes tai reiškia Visagalio Allaho eilučių pajuoką ir panieką.
Jei moteris su nuolatinėmis išskyromis atliko vudu privalomai maldai, ar jai leidžiama su tuo pačiu vudu atlikti tiek papildomų maldų, kiek ji nori ir skaityti Koraną iki kitos privalomos maldos?
Jei maldos laiko pradžioje ji atliko vudu, tada jai leidžiama atlikti tiek privalomų ir papildomų maldų, kiek ji nori, ir skaityti Koraną iki kitos privalomos maldos.
Ar tokia moteris gali atlikti duha maldą su tuo pačiu fadžr maldos vudu?
Ne, nes duha malda apsiriboja tam tikru laikotarpiu, o tam reikia atlikti vudu prasidėjus jos atlikimui skirtam laikui, nes moters padėtis šiuo atveju prilyginama asmens, kenčiančio nuo ne menstruacinio kraujavimo (istihadah), padėčiai, kuriam Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įsakė atlikti vudu kiekvienai maldai.
Zuhr maldos laikas - nuo to momento, kai saulė nukrypsta nuo zenito taško iki asr maldos laiko.
Asr maldos laikas - nuo zuhr maldos laiko pabaigos iki saulės geltonumo, o priverstinis laikas (tiems, kurie negalėjo to atlikti, kol saulė pageltonavo) yra iki saulėlydžio.
Maghrib maldos laikas - nuo saulėlydžio iki tol, kol iš dangaus dingsta raudonas švytėjimas.
Iša maldos laikas - nuo raudono švytėjimo išnykimo iš dangaus iki pusės nakties.
Ar tokioje situacijoje moteriai leidžiama savanoriškai melstis (kijamul-lail) po pusės nakties su tuo pačiu vudu, kurį ji atliko iša maldai?
Ne, jei pirmoji nakties pusė baigėsi, ji turi atnaujinti savo vudu. Pagal kitą nuomonę, ji neprivalo atnaujinti vudu, ir ši nuomonė yra svaresnė.
Kada baigiasi iša maldai skirtas laikas ir kaip jį nustatyti?
Iša skirtas laikas baigiasi, kai baigiasi pirmoji nakties pusė. Norint nustatyti šį laiką, laikotarpį nuo saulėlydžio iki aušros reikia padalyti per pusę. Pasibaigus pirmajai pusei, baigiasi laikas, skirtas iša maldai. Likusi nakties pusė yra tiesiog laikas, skiriantis laiką, skirtą iša maldai, nuo laiko, skirto atlikti fadžr maldą.
Jei moteris, kurios išskyros atsiranda ne nuolat, o karts nuo karto, atliko vudu, o tada, nespėjus atlikti privalomos maldos, išskyros vėl pasirodė, ką jai daryti?
Jei retkarčiais atsiranda išskyros, ji turėtų palaukti, kol jos sustos, o jei nėra aiškaus laiko, kada jos pasirodo ir sustoja, tada po maldos laiko pradžios ji turėtų atlikti vudu ir melstis, tai nebus nuodėmė.
Ką daryti, jei šios išskyros pateko ant kūno ar drabužių?
Jei jos švarios, tada nieko daryti nereikia, bet jei jos nešvarios, kaip ir išskyros iš šlapimo pūslės, būtina jas nuplauti.
Dėl vudu, atlikto dėl šių išskyrų: ar užtenka plauti tas kūno dalis, kurios plaunamos per vudu?
Taip, to pakanka, jei išskyros yra švarios, tai yra išskyros iš gimdos, o ne iš šlapimo pūslės.
Kodėl iš Pasiuntinio neperduotas nė vienas hadisas, kad tokioms išskyroms reikia atlikti vudu, nepaisant to, kad kompanjonės moterys labai stengėsi paklausti apie viską, kas buvo susiję su religija?
Nes ne kiekviena moteris turi tokias išskyras.
O jei moteris tokiais atvejais iš nežinojimo neatlieka vudu, ką jai daryti?
Ji turėtų atgailauti prieš Visagalį Allahą ir toliau užduoti klausimus žinantiesiems, kad tai nepasikartotų.
Yra žmonių, kurie Jums priskiria nuomonę, kad šioms išskyroms nereikia atlikti vudu.
Kiekvienas, kuris man priskiria šią nuomonę, klysta. Matyt, iš mano žodžių, kad šios išskyros yra tyros, jie padarė išvadą, kad nereikia atlikti vudu.
Koks yra šariato sprendimas dėl rusvų išskyrų, kurios atsiranda dieną prieš menstruacijas, šiek tiek anksčiau ar šiek tiek vėliau? Kartais išskyros būna plonas juodos ar rudos spalvos siūlelis ar kažkas panašaus. O ką daryti, jei jos atsiranda po menstruacijų?
Jei taip nutinka laukiant mėnesinių, vadinasi, tai yra mėnesinės. Tai atpažįstama iš skausmo ir mėšlungio, būdingo menstruacijoms.
Kalbant apie rusvas išskyras po menstruacijų, moteris turėtų palaukti, kol išskyros baigsis, kaip sakė Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas): „Neskubėkite, kol nepamatysite balkšvų išskyrų (dažniausio tyrumo ženklo tarp menstruacijų).“ Ir Allahas žino geriau.
*
Taisyklės susijusios su menstruacijomis Hadžo ir Umros metu
Kaip moteriai, kuriai yra menstruacijos, atlikti du ihram maldos rakatus? Ar leistina moteriai per menstruacijas kartoti sau ką nors iš Korano?
1. Būtina žinoti, kad nėra jokios maldos, kuri turi būti atliekama norint įeiti į ihram būseną, nes nuo Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) neperduota, kad jis įteisino savo bendruomenei tokios maldos atlikimą nei žodžiais, nei savo veiksmais, nei tyliai pritariant atitinkamam kompanjonų veiksmui.
2. Jei moteriai menstruacijos prasideda prieš įeinant į ihram būseną, tai ji gali įeiti į ihram būseną nepaisant mėnesinių.
Kalbant apie Korano skaitymo klausimą, taip, moteris menstruacijų metu gali skaityti Koraną, jei to reikia arba tai daroma tam tikru tikslu, bet priešingu atveju, jei ji nori skaityti Koraną tiesiog kaip būdą garbinti Allahą ir siekti suartėti su Juo, šiuo atveju geriau susilaikyti nuo skaitymo.
Moteris išvyko į Hadž, menstruacijos prasidėjo likus penkioms dienoms iki kelionės. Pasiekusi mikat atliko ghusl ir ketino pereiti į ihram būseną, tačiau menstruacijos tuo metu dar nebuvo pasibaigusios. Atvykusi į Mekką, ji buvo už Al-Haram ribų ir neatliko jokių Hadžo ar Umros apeigų ir dvi dienas praleido Minoje. Tada jai pasibaigė mėnesinės ir ji atliko ghusl bei visas Umros apeigas, o tada grįžo mėnesinės, kai ji atliko pagrindinį Kaabos apėjimą (tavaful-ifada), tačiau susigėdo ir baigė Hadž apeigas. Apie įvykį pranešė savo globėjui tik po to, kai grįžo į savo šalį. Koks yra šariato sprendimas šiuo atveju?
Jei išskyros, prasidėjusios apėjimo metu (tavaful-ifada), buvo menstruacijos, kurias ji atpažino pagal išskyrų tipą ir savotiškus skausmus, tai šis jos apėjimas aplink Kaabą yra negaliojantis ir ji privalo grįžti į Mekką jį atlikti. Tegul Mikate įeina į ihram būseną Umrai atlikti, apeina Kaabą ir bėga tarp Safa ir Marva, patrumpina plaukus ir atlieka pagrindinį Kaabos apėjimą (tavaful-ifada).
Jei išskyros buvo ne menstruacijos, o įprastas kraujavimas dėl sugniuždymo, išgąsčio ir t. t., tada jos apėjimas galioja, anot tų, kurie ritualinio tyrumo nelaiko nepakeičiama Kaabos apėjimo sąlyga.
Jei mes kalbame apie pirmąjį atvejį (tai yra, tai buvo mėnesinės), bet moteris negali grįžti, nes gyvena tolimoje šalyje, tada jos Hadž galioja, nes ji negali padaryti daugiau nei padarė.
Moteris įėjo į ihram būseną Umrai atlikti, o atvykus į Mekką jai prasidėjo menstruacijos. Tuo pačiu metu jos globėjas yra priverstas skubiai išvykti, o Mekkoje ji neturi nieko. Ką ji turėtų daryti?
Ji turi išvykti su savo globėju, likdama ihram būsenoje, o tada grįžti pasibaigus mėnesinėms. Taip yra, jei ji yra iš Saudo Arabijos, nes grįžti šiuo atveju nėra sunku ir tai nėra susiję su nuovargiu, tam nereikia paso ir panašiai.
Jei ji yra užsienietė ir jai sunku grįžti, ji įsideda ką nors, kas sulaikytų išskyras, apeina Kaabą, bėga tarp Safa ir Marva bei patrumpina plaukus, taip užbaigdama savo Umrą šiai kelionei, nes jos apėjimas aplink Kaabą tapo būtinybe, o būtinybė draudžiamą daro leistinu.
Koks yra šariato sprendimas dėl moters, kuriai prasideda menstruacijos per Hadž: ar šis Hadž galioja?
Norint atsakyti į šį klausimą, būtina tiksliai žinoti, kada prasidėjo menstruacijos, nes menstruacijos yra kliūtis vieniems veiksmams, bet ne kitiems. Taigi, apeiti Kaabą galima tik tyrumo laikotarpiu, o kitus piligrimystės ritualus galima atlikti menstruacijų metu.
Praėjusiais metais atlikau Hadž, išskyrus pagrindinį (tavaful-ifada) ir atsisveikinimo (tavaful-vada) apėjimus aplink Kabą, kurių man neleido atlikti menstruacijos. Grįžau į savo namus Medinoje su ketinimu sugrįžti vieną dieną ir užbaigti šiuos du apėjimus. Dėl nežinojimo išėjau iš ihram būsenos ir padariau viską, kas draudžiama esantiems ihram būsenoje. Paklausiau, ar grįžti apeiti Kaabą, bet man buvo pasakyta, kad mano apėjimas nebegalios, nes panaikinau savo Hadž ir kitais metais turėsiu viską padaryti iš naujo, pridėdama karvės ar kupranugario auką. Ar tai teisinga? Ir ar yra kita išeitis? Ar mano Hadž tikrai negalioja? Ir ar turėčiau tai pakartoti? Atsakykite man, tegul Allahas jus palaimina.
Tai liūdnos fatvų, duotų be išmanymo, pasekmės... Jūs turite grįžti į Mekką ir apeiti tik pagrindinį apėjimą aplink Kaabą (tavaful-ifada).
Kalbant apie atsisveikinimo apėjimą (tavaful-vada), esate atleista nuo pareigos jį atlikti, jei išvykstant iš Mekkos buvo mėnesinės, nes moteris, kuriai yra menstruacijos, neprivalo atlikti šio apėjimo. To rodymas yra Ibn Abas (tebūnie Allahas juo ir tėvu patenkintas) hadisas: „Žmonėms buvo įsakyta, kad jų paskutinis veiksmas Namų [Kaabos] atžvilgiu yra [atsisveikinimo apėjimas], tačiau moterims, kurioms yra mėnesinės, buvo suteiktas palengvinimas.“ O Abu Davud versijoje sakoma: „...kad jų paskutinis veiksmas Namų [Kaabos] atžvilgiu, yra apėjimas.“ Ir kadangi Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo pranešta, kad Safijai (kuriai prasidėjo mėnesinės) pavyko užbaigti pagrindinį apėjimą aplink Kaabą (tavaful-ifada), jis pasakė: „Tada ji gali išvažiuoti [kartu su visais kitais].“ Tai rodo, kad moteris, kuriai yra mėnesinės, yra atleista nuo pareigos atlikti atsisveikinimo apėjimą.
Kalbant apie pagrindinį apėjimą aplink Kaabą (tavaful-ifada), tai būtina, o jei palikote ihram būseną iš nežinojimo, tai jums nepakenks, nes asmuo, pažeidęs bet kurį su ihram susijusį draudimą iš nežinojimo, už tai neatsako. Remiantis Allaho žodžiais: { „Mūsų Viešpatie, nebausk mūsų, jei mes pamirštame arba suklystame!} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:286]. Visagalis Allahas pasakė: „Aš jau tai padariau!“. Tarė Visagalis: { Ir nėra nuodėmės jums dėl to, kame jūs klydote, išskyrus dėl to, ką jūsų širdys tyčia ketino.} [Koranas, sūra „Sąjungininkai“ 33:5]. Jei žmogus iš nežinojimo, užmaršumo ar per prievartą pažeidė Visagalio Allaho draudimus, susijusius su ihram, tada jis už tai neatsako, tačiau kai tik ši pagrįsta priežastis išnyksta, jis turi nustoti daryti tą nuodėmę.
Jei moteriai po gimdymo prasidėjo išskyros (nifas) Zul-Hidža mėnesio 8 dieną ir ji atliko visas Hadž apeigas, išskyrus Kaabos apėjimą ir bėgimą tarp Safa ir Marva, o po dešimties dienų, kai ji pastebėjo, kad ji tampa tyra, tada ar ji turėtų atlikti ghusl bei likusį Hadž komponentą - apeiti Kaabą?
Jai neleidžiama atlikti ghusl ir apeiti Kaabą, kol ji dar neįsitikinusi, kad jos išskyros visiškai pasibaigė, o iš klausimo („kol kas tyra“) aišku, kad ji dar neįsitikinusi. Kai išskyros baigiasi, ji turi atlikti ghusl ir apeiti Kaabą bei bėgti tarp Safa ir Marva.
Ir jei ji bėgs tarp Safa ir Marva prieš apeidama Kaabą, tai nieko blogo, nes kai Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo paklausta Hadž metu, apie tą, kuris atliko bėgimą prieš apėjimą, jis atsakė: „Viskas gerai.“
Moteris įėjo į ihram būseną As-Sailoje, tada jai prasidėjo mėnesinės. Atvykusi į Mekką, ji išvyko į Džidą savo reikmėms. Jos mėnesinės baigėsi Džidoje, ji atliko ghusl ir susišukavo plaukus, o po to baigė Hadž. Ar jos Hadž galioja? Ir ar iš jos reikia kokių nors papildomų veiksmų?
Jos Hadž galioja ir nereikia imtis jokių papildomų veiksmų.
Nuvažiavau atlikti Umrą, o kai praėjau mikat, man prasidėjo mėnesinės ir neįėjau į ihram būseną. Mekkoje likau iki menstruacijų pabaigos, o po to įėjau į ihram būseną. Ar leidžiama tai daryti? Jei ne, ką turėčiau daryti? Ar man reikia imtis kokių nors papildomų veiksmų?
Tai neleidžiama. Moteriai, kuri ruošiasi atlikti Umra, neleidžiama pereiti per mikat nepatekus į ihram būseną, net jei jai yra mėnesinės. Įrodymas yra tas, kad Asma Bint Umais, Abu Bakr žmona, pagimdė, kai Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) liko su žmonėmis Zul-Hulaifoje, ruošdamasis atlikti atsisveikinimo apėjimą. Nusiuntė pas Pranašą paklausti, ką ji turėtų daryti, ir jis atsakė: „Atlik ghusl, apsirišk audiniu ir įeik į ihram būseną.“ Menstruacijos tokiu būdu panašios į išskyras po gimdymo.
Moteriai, kuriai yra menstruacijos ir norinčiai atlikti Umra arba Hadž, kai praeina per mikat, sakome: „Atlik ghusl, susirišk audiniu ir įeik į ihram būseną.“ Tai reiškia, kad ji turi ką nors įkloti po lytiniais organais ir įeiti į ihram būseną, nesvarbu, ar tai Hadž, ar Umra. Tačiau, patekusi į ihram būseną ir atvykusi į Mekką, ji neina prie Kaabos ir neatlieka apėjimo kol menstruacijos dar nesibaigė. Todėl Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė Aišai, kai jai prasidėjo menstruacijos Umros metu: „Daryk viską, ką daro piligrimas, bet neapeik Namų (Kaabos), kol nesi tyra.“ Tai Al-Bukhari ir Muslim versija. Al-Bukhari versijoje taip pat minima, kad apsivaliusi Aiša apėjo Kaabą ir bėgo tarp Safa ir Marva. Tai rodo, kad jei moteris įėjo į ihram būseną dėl Hadž ar Umra, kai jai buvo menstruacijos arba jos prasidėjo prieš apeinant Kaabą, tada ji neapeina Kaabos ir nebėga tarp Safa ir Marva kol menstruacijos dar neibaigė ir kol dar neatliko ghusl.
Ir jei ji apėjo Kaabą tyrumo laikotarpiu, o tada jai prasidėjo mėnesinės, tada ji užbaigia bėgimą tarp Safa ir Marua, net jei jai yra mėnesinės, patrumpina plaukus ir taip užbaigia Umrą, nes tyrumas nėra būtina sąlyga norint bėgti tarp Safa ir Marua.
Atvykau su žmona iš Janbu atlikti Umros, bet Džidoje mano žmonai prasidėjo mėnesinės, ir aš atlikau Umrą vienas, be jos. Koks yra šariato sprendimas dėl mano sutuoktinės?
Spredimas dėl jos yra toks: ji laukia, kol baigsis menstruacijos, ir tada užbaigs Umrą. Nes kai Safijai (tebūnie Allahas ja patenkintas) prasidėjo menstruacijos, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paklausė: „Ar ji tikrai mus užlaikys?“ Jie jam atsakė: „Ji baigė pagrindinį apėjimą (tavaful-ifada).“ Jis pasakė: „Tada tegul išvyksta.“ Pranašo žodžiai: „Ar ji tikrai mus užlaikys?“ - įrodymas, kad moteris privalo pasilikti, jei jos mėnesinės prasidėjo prieš pagrindinį apėjimą, ir laukti kol mėnesinės baigsis, tada atlieka ghusl ir apeina Kaabą.
Umros apėjimas yra panašus į Hadžo tavaful-ifada, ir tai yra būtinas Umros komponentas. Todėl jei moteriai, atliekančiai Umrą, menstruacijos prasidėjo prieš apėjimą, ji laukia, kol jos pasibaigs ir po to atlieka apėjimą.
Ar ta vieta, kur bėgama tarp Safa ir Marva priklauso Al-Haram? Ar gali joje būti moteris menstruacijų metu? Ir ar tas, kuris patenka į Al-Haram per perėją tarp Safa ir Marva, privalo atlikti du pasisveikinimo su mečete rakatus (tahijatul-masdžid)?
Sprendžiant pagal viską, perėja tarp Safa ir Marva Al-Haram mečetei nepriklauso, todėl pastatyta siena, atskirianti vieną nuo kito. Tačiau ši siena nėra aukšta, ir neabejotina, kad tai yra nauda žmonėms, nes jei ši vieta būtų paversta mečetės dalimi, tada moteris, kurios mėnesinės prasidėjo tarp Kaabos apėjimo ir bėgimo tarp Safa ir Marva, negalėtų užbaigti bėgimo.
Pateikiu tokią fatvą: Jei moteriai mėnesinės prasideda po Kaabos apėjimo, prieš bėgimą, tai ji atlieka bėgimą, nes bėgimo vieta nelaikoma mečetės dalimi.
Kalbant apie pasisveikinimo su mečete du rakatus, jei žmogus bėgo tarp Safa ir Marva kalnų po Kaabos apėjimo ir tada grįžo į mečetę, jis atlieka šiuos rakatus. Jei jis to nepadarė, tai nieko tokio. Tačiau geriau pasinaudoti proga ir atlikti šiuos du rakatus, atsižvelgiant į maldos atlikimo šioje vietoje nuopelnus.
Man atliekant Hadž prasidėjo menstruacijos, bet man buvo gėda kam nors apie tai pasakyti ir įėjau į Al-Haram mečetę, meldžiausi, apėjau aplink Kaabą ir bėgau tarp Safa ir Marva. Ką turėčiau daryti dabar, atsižvelgiant į tai, kad šios menstruacijos prasidėjo po pogimdyminio laikotarpio?
Moteriai menstruacijų ir pogimdyminiu laikotarpiu melstis draudžiama, nepaisant to, kur ji yra - Mekkoje, savo šalyje ar kitoje vietoje. Nes Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Argi moteris nepalieka maldos ir pasninko, kai jai yra menstruacijos?“ O musulmonai sutinka, kad moteriai menstruacijų metu pasninkauti ar melstis negalima.
Moteris, pasielgusi aukščiau aprašytu būdu, turi atgailauti Allahui ir prašyti Jo atleidimo už savo poelgį.
Kalbant apie jos apėjimą aplink Kaabą, jis negalioja, tačiau jos bėgimas tarp Safa ir Marva galioja, nes svariausia nuomonė sako, kad bėgimą galima atlikti prieš Kaabos apėjimą. Taigi ji įpareigota dar kartą apeiti Kaabą, nes tavaful-ifada yra svarbi Hadž dalis, o antrąją Hadž dalį galima atlikti tik po to.
Remiantis tuo, kad moteris yra ištekėjusi, jai negalima turėti lytinių santykių, kol ji nebaigs šio apėjimo. O jei ji nesusituokusi, ji negali tuoktis tol, kol nebaigs šio apėjimo. Ir Visagalis Allahas žino geriausiai.
Jei moteriai Arafa dieną prasidėjo menstruacijos, ką ji turėtų daryti?
Jei moteriai mėnesinės prasideda Arafa dieną, ji tęsia Hadžą ir daro viską taip pat, kaip ir kiti piligrimai, tačiau ji neapeina Kaabos, kol nesibaigia menstruacijos.
Jei moteriai menstruacijos prasideda po to, kai įmetė akmenukus į Al-Akaba ir prieš pagrindinį Kaabos apėjimą (tavaful-ifada), o ji ir jos vyras važiuoja su grupe ir negalės grįžti dar kartą, ką ji turėtų daryti?
Jei ji neturi galimybės vėliau grįžti, ji deda ką nors, kad sulaikytų išskyras ir atlieka Kaabos apėjimą, nes jos atveju tai yra būtinybė ir jokių kitų veiksmų iš jos nereikia, ir ji toliau atlieka visas kitas Hadž apeigas.
Jei moters pogimdyminės išskyros baigiasi prieš keturiasdešimt dienų, ar jos Hadž galioja? Ir jei ji nemato jokių požymių, kad išskyros visiškai pasibaigė, ką ji turėtų daryti, atsižvelgiant į tai, kad ji ketina atlikti Hadž?
Jei moters išskyros nutrūksta nepasibaigus keturiasdešimčiai dienų, ji atlieka ghusl, meldžiasi ir apskritai daro viską, ką moterys daro tyrumo laikotarpiu, įskaitant apėjimą aplink Kaabą, nes nėra konkretaus pogimdyminio laikotarpio dienų skaičiaus.
Jei ji nemato jokių požymių, kad išskyros iš tikrųjų visiškai pasibaigė, tada jos Hadž taip pat galioja, tačiau ji turėtų apeiti Kaabą tik tada, kai išskyros iš tikrųjų visiškai pasibaigė,
*
Related books
All books
Naudinga santrauka muazinui, imamui ir pamokslininkui, bei taisyklės dėl mečečių47 kalbųNaudinga santrauka muazinui, imamui ir pamokslininkui, bei taisyklės dėl mečečių
Knygoje pateikiama išsami apžvalga apie azano ir ikamos, vadovavimo maldai, penktadienio pamokslo ir mečetės etiketo nuostatas. Joje taip pat aptariamos muazino, imamo ir pamokslininko pareigos ir pabrėžiama būtinybė mokytis su šiomis pareigomis susijusių šariato nuostatų, siekiant užtikrinti tinkamą jų atlikimą. Knygoje taip pat pateikiami tekstai, perduoti nuo Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), su paaiškinimais, siekiant užtikrinti teisingą jų taikymą.
Pranešimas apie nutarimą dėl magijos ir ateities spėjimo28 kalbųPranešimas apie nutarimą dėl magijos ir ateities spėjimo
Parašė šeichas Abdulaziz Ibn Abdullah Ibn Baz Tegul Allahas jo pasigaili Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo Magijos ir ateities spėjimo bei su jais susijusių dalykų nutarimai [1] [1] Dalis šio straipsnio buvo paskelbta trečiojoje knygos „Įvairių fatvų ir straipsnių rinkinys“ dalyje, pavadintoje: (Nutarimai dėl magijos ir ateities pranašavimo bei susijusių dalykų). Be to, visas straipsnis buvo paskelbtas prezidentūros leidinyje, pavadintame: (Knyga apie magijos ir ateities spėjimą), ir buvo paskelbtas žurnale Al-Jamama, taip pat Islamo tyrimų žurnale. Šlovė Allahui Vienam, ramybė ir…
Kas mane sukūrė? Ir kodėl?75 kalbųKas mane sukūrė? Ir kodėl?
Viskas rodo Kūrėjo egzistavimą Kas yra dangaus, žemės ir juose esančių nuostabių būtybių - esybių, kurių negalima iki galo suvokti - Kūrėjas? Kas sukūrė šią tikslią, patikrintą tvarką danguje ir žemėje? Kas sukūrė žmogų ir apdovanojo jį klausa, regėjimu ir protu bei įgalino įgyti žinių ir suvokti dalykų esmę? Kaip galime paaiškinti neįtikėtiną mūsų kūno sistemų ir kitų gyvų būtybių organizmų tikslumą? Kas sukūrė šias sistemas? Kaip ši didžiulė visata yra sukonstruota ir išlaikoma pagal tobulai sukalibruotus dėsnius, kurie egzistavo nuo laikų pradžios?
Islamas89 kalbųIslamas
Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo Ar kada nors susimąstei: Kas sukūrė dangų, žemę ir didžiąsias būtybes juose? Ir kas sukūrė šią tikslią ir sudėtingą sistemą, kuri juos valdo?