حكم السحر والكهانة
Pranešimas apie nutarimą dėl magijos ir ateities spėjimo Parašė šeichas Abdulaziz Ibn Abdullah Ibn Baz Tegul Allahas jo pasigaili Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo Magijos ir ateities spėjimo bei su jais susijusių dalykų nutarimai [1] [1] Dalis šio straipsnio buvo paskelbta trečiojoje knygos „Įvairių fatvų ir straipsnių rinkinys“ dalyje, pavadintoje: (Nutarimai dėl magijos ir ateities pranašavimo bei susijusių dalykų). Be to, visas straipsnis buvo paskelbtas prezidentūros leidinyje, pavadintame: (Knyga apie magijos ir ateities spėjimą), ir buvo paskelbtas žurnale Al-Jamama, taip pat…
These files are generated automatically from the book's text; their layout may differ from the printed edition.
Pranešimas apie nutarimą dėl magijos ir ateities spėjimo
Parašė šeichas Abdulaziz Ibn Abdullah Ibn Baz
Tegul Allahas jo pasigaili
Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo
Magijos ir ateities spėjimo bei su jais susijusių dalykų nutarimai [1]
[1] Dalis šio straipsnio buvo paskelbta trečiojoje knygos „Įvairių fatvų ir straipsnių rinkinys“ dalyje, pavadintoje: (Nutarimai dėl magijos ir ateities pranašavimo bei susijusių dalykų). Be to, visas straipsnis buvo paskelbtas prezidentūros leidinyje, pavadintame: (Knyga apie magijos ir ateities spėjimą), ir buvo paskelbtas žurnale Al-Jamama, taip pat Islamo tyrimų žurnale.
Šlovė Allahui Vienam, ramybė ir Allaho palaima tam, po kurio nėra jokio pranašo. Taigi:
Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu atsirado daug burtininkų, kurie vaidina gydytojus ir gydo per magiją ar ateities spėjimus, ir į jų paplitimą kai kuriose šalyse bei patikliųjų ir neišmanėlių išnaudojimą - pagalvojau, kaip patarimą žmonėms, paaiškinti didelį pavojų, kylantį islamui ir musulmonams dėl to, kad burtavime yra prisirišimas prie kito, nei Visagalio Allaho ir Jo bei Pasiuntinio įsakymo pažeidimas.
Taigi sakau, prašydamas Visagalio Allaho pagalbos, kad gygymas yra leistinas, ir musulmonas gali kreiptis į vidaus ligų, chirurgijos, neurologijos ar pan. gydytojus, kad nustatytų jo ligą ir gydytų tinkamais vaistais, kurie yra leistini pagal šariatą, atsižvelgiant į tai, ką jis išmano medicinos moksle. Nes tai yra įprastų priemonių naudojimas ir neprieštarauja pasitikėjimui Allahu - Visagalis pasiuntė ligą ir kartu jos gydymą, ją žino, tie kurie žino, ir jos nežino, tie kurie nežino. Visagalis neuždraudė Savo tarnams gydytis.
Neleidžiama ligoniui eiti pas žynius, kurie teigia pažįstantys neregėtus dalykus, kad sužinotų iš jų apie savo ligą. Jam taip pat neleidžiama tikėti tuo, ką jie sako, nes jie tik spėja arba užkalbina džinus ieškoti pagalbos, jie yra netikintys ir suklaidinti, jei jie teigia žinantys apie neregimus dalykus. Muslim savo Sahih hadisų rinkinyje perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Jei kas kreipiasi į būrėją ir ko nors jo klausia, maldos iš jo nebus priimtos keturiasdešimt dienų.” Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Kas eina pas ateities spėjimo būrėją ir tiki tuo, ką jis sako, jis nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui.“ Šį hadisą perdavė Abu Davūd, taip pat keturių sunan rinkinių autoriai, o Al-Hakim jį pripažino autentišku nuo Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) su šia formuluote: „Kas eina pas ateities spėjimo būrėją ar magą ir tiki tuo, ką jie sako, jis nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui.“ Imran Ibn Husain (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tas nėra iš mūsų (musulmonų tarpo), kuris daro tatajar (ieško blogo ženklo) ar liepia tai daryti*; žyniai ar kurie lankosi pas juos; burtininkai ar kurie pas juos eina. O kas eina pas būrėją ir tiki tuo, ką jis sako, nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui, ramybė ir Allaho palaima jam.“ Perdavė Al-Bazar su gera perdavimo grandine.
Šiuose garbinguose hadisuose pranešama, kad draudžiama eiti pas būrėjus, ateities spėjimo žynius, burtininkus ar pan., jų klausti ir tikėti jais, taip pat perspėjama apie jų didžiulę bausmę. Globėjams ir tiems, kurie įsako gėrį ir draudžia blogį, bei turintiems galios ir įgaliojimų, privaloma drausti žmonėms eiti pas žynius ir pas tuos, kurie spėja ateitį ir pan. Reikia neleisti tuo užsiimti turguje ir kitur bei pasmerkti juos ir tuos, kurie pas juos ateina, kuo griežčiausiai. Neleistina būti apgautam jų teisingumu kai kuriuose reikaluose ar dėl didelio pas juos ateinančių žmonių skaičiaus, nes jie yra neišmanėliai ir melagiai. Pasiuntinys uždraudė eiti pas juos, jų klausti ir jais tikėti, nes tai yra didelė nuodemė, rimtas pavojus ir tai turi siaubingų pasekmių. Be to, šiuose hadisuose yra žynių ir burtininkų netikėjimo įrodymai, nes jie teigia žinantys apie neregimą, o tai yra netikėjimas. Ir kadangi jie pasiekia savo tikslą, tik tarnaudami džinams ir garbindami juos vietoj Allaho, šlovė Jam, o tai yra netikėjimas ir širk (politeizmas). Kas tiki jų teiginiu apie neregimo pažinimą, bus panašus į juos. Kiekvienas, kuris išmoksta šių dalykų iš jų, nėra iš Pasiuntinio žmonių. Musulmonams neleidžiama pasiduoti tam, kas, jų teigimu, išgydo, pavyzdžiui, svaigintis talismanais ar lieti šviną ir kitiems panašiems prietarams, kuriuos praktikuoja. Taip bandoma spėti ateitį ir apgaudinėti žmones. O kas tuo patenkintas, padėjo jiems meluoti ir tapti netikinčiais. Taip pat neleidžiama musulmonams eiti pas juos ir klausti, su kuo tuoksis sūnus ar giminaitis, arba apie tai, kas tarp sutuoktinių ir jų šeimų yra iš meilės ir ištikimybės, priešiškumo, išsiskyrimo ir panašiai.
Nes tai yra iš neregimų dalykų, kuriuos žino tik Visagalis Allahas.
Burtavimas yra vienas iš draudžiamų dalykų, kurie veda į netikėjimą. Tarė Visagalis Allahas apie du angelus Al-Bakara sūroje: {Bet nė vienas iš dviejų (angelų) nemokė nė vieno (tokių dalykų), nepranešęs: „Mes esame tik išbandymas, taigi nepalikite tikėjimo (mokydamiesi šių burtų iš mūsų).“ Ir iš šių (angelų) žmonės išmoko tai, kas sukelia vyro ir jo žmonos skyrybas, pasėdami tarp jų neapykantą, bet tokiu būdu jie negalėtų niekam pakenkti, išskyrus Allaho leidimu. Ir jie išmoksta tai, kas kenkia jiems ir nenuoda jiems naudos. Ir iš tiesų, jie žinojo, kad šito (burtų) pirkėjas neturės vietos Amžinybėje. Ir iš tiesų kaip nedora buvo tai, už ką jie pardavė patys save, jei jie būtų žinoję.} [2] [2] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:102].
Šios kilnios eilutės rodo, kad magija yra netikėjimas ir kad burtininkai atskiria vyrus ir žmonas. Taip pat nurodo, kad magija pati savaime nedaro naudos ar žalos, o veikiau veikia tik Visagalio Allaho valia, nes Allahas yra Tas, kuris sukūrė gėrį ir blogį. O žala tiems šmeižikams, kurie paveldėjo šiuos mokslus iš politeistų ir supainiojo jais silpnapročius, yra didelė. Mes priklausome Allahui ir pas Jį sugrįšime, ir Allaho mums pakanka, ir Jis yra geriausias reikalų Tvarkytojas. Šioje kilnioje eilutėje nurodoma, kad tie, kurie mokosi burtavimo, išmoksta tik tai, kas jiems kenkia ir neduoda naudos, ir kad Allahas jiems neparodys gailestingumo, o tai yra didžiulis perspėjimas ir pažadas, kuris parodo netektį šiame ir anapusiniame pasaulyje - jie pardavė save už mažiausią kainą, ir dėl to Visagalis Allahas juos pasmerkė tardamas: {Ir iš tiesų kaip nedora buvo tai, už ką jie pardavė patys save, jei jie būtų žinoję.} [3] Pirkti čia reiškia parduoti. [3] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:102].
Mes prašome Allaho sveikatos ir apsaugos nuo burtininkų, žynių ir kito blogio. Taip pat prašome Jo, šlovė Jam, kad apsaugotų musulmonus nuo jų pačių blogio. Ir mes prašome Allaho padėti musulmonų valdovams saugotis jų ir juos nubausti pagal Allaho įsakymą, kad žmonės atsigautų nuo jų skriaudų ir piktų darbų, nes Jis yra Dosnusis.
Visagalis Allahas parodė Savo tarnams kaip apsisaugoti nuo magijos blogio prieš jai įvykstant. Taip pat, šlovė Jam, paaiškino kaip gydytis nuo burtų, nes Jis Gailestingiausiasis ir Maloningiausiasis.
Toliau pateikiami būdai, apsaugantys nuo magijos pavojaus prieš jai įvykstant, bei priemonės, kuriomis gydoma, iš šariato leistinų priemonių.
Kalbant apie tai, kaip apsisaugoti nuo magijos pavojaus prieš jai įvykstant, svarbiausia ir naudingiausia yra - sustiprinti save su zikr (Allaho minėjimu) ir maldavimais, įskaitant Ajatul-Kursi (Korano eilutė vadinama Al-Kursi) recitavimą po kiekvienos privalomos maldos bei prieš miegą. Ajatul-Kursi yra svarbiausia Korano eilutė: {Allahas, La ilaha illa Huva (niekas neturi teisęs būti garbinamas, tik Jis), Al-Chaijul-Kaijūm (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja). Nei snaudulys, nei miegas Jo neapima. Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Kas gali prašyti Jo užtarimo, išskyrus su Jo Leidimu? Jis žino, kas nutinka jiems (Jo kūrinijai) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems Amžinybėje. Ir jie niekada nesupras nieko iš Jo Žinių, išskyrus tai, ką Jis panorės. Jo Kursi (pakojis) driekiasi virš dangų ir žemės, ir Jis nejaučia jokio nuovargio sergėdamas ir saugodamas juos. Ir Jis - Aukščiausiasis, Didingiausiasis.} [4] [4] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:255].
Taip pat recituoti: {Sakyk: „Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas} [5] [5] [Koranas, sūra „Visiškas atsidavimas“ 112:1].
Ir: {Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas aušros Viešpatį} [6] [6] [Koranas, sūra „Aušra“ 113:1].
Ir: {Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį} [7] Jas recituoti po kiekvienos privalomos maldos ir tris kartus jas recituoti dienos pradžioje po Fadžr maldos ir nakties pradžioje po Maghrib maldos ir prieš miegą. Taip pat recituoti dvi paskutines sūros Al-Bakara (Karvė) eilutes nakties pradžioje: {Pasiuntinys tiki tuo, kas buvo nuleista jam jo Viešpaties, ir (taip pat elgiasi) tikintieji. Kiekvienas tiki Allahą, Jo angelus, Jo knygas ir Jo pasiuntinius. (Jie sako): „Mes neišskiriame nė vieno iš Jo pasiuntinių.“ Ir jie sako: „Mes girdime ir mes paklūstame. (Mes siekiame) Tavo atleidimo, mūsų Viešpatie, ir pas Tave yra (visų) sugrįžimas.} [8] Iki sūros pabaigos. [8] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:285]. [7] [Koranas, sūra „Žmonės“ 114:1].
Sahih hadise perduota, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas naktį recituoja dvi paskutines sūros Al-Bakara eilutes, bus apsaugotas.“ Prasmė, o Allahas žino geriausiai, yra: bus apsaugotas nuo viso blogio. Taip pat reikia visada, dieną ir naktį, ieškoti prieglobsčio pas Allahą Savo žodžiais nuo viso blogio, ką Jis sukūrė bet kurioje vietoje; pastatuose, dykumoje, ore ar jūroje, nes Pranašas pasakė: „Kas ateina į kažkurią vietą ir sako: aš ieškau prieglobsčio tobuluose Allaho žodžiuose nuo blogio to, ką Jis sukūrė, jam niekas nepakenks, kol jis neišeis iš tos vietos.“ Taip pat musulmonas dienos pradžioje ir nakties pradžioje turėtų pasakyti tris kartus: „Vardan Allaho, kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje, nei danguje, ir Jis yra visa Girdintis, viską Žinantis.“ Pasiuntinys skatina tai pasakyti, nes tai yra apsauga nuo bet kokios žalos.
Šie maldavimai ir užkalbėjimai yra viena iš geriausių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo magijos ir kitų blogybių tiems, kurie juos įsimena nuoširdžiai, tikėdami ir pasitikėdami Allahu. Tai taip pat vienas iš geriausių ginklų, padedančių pašalinti raganavimą po to, kai jis įvyko, daug maldauti Allahą ir prašyti Jo, šlovė Jam, kad pašalintų žalą. Tarp perduotų Pranašo maldavimų dėl ligų, tokių kaip magija, gydymo, yra ši rukija (gydymo būdas), kurią jis sakydavo gydant kompanjonus: „O Allahe, žmonių Viešpatie, pašalink žalą ir išgydyk, tu esi Gydytojas, nėra kito gydymo, pašalinančio ligą, išskyrus Tavo.“ Tai sakydavo tris kartus, Taip pat šia rukija angelas Gabrielius išgydo Pranašą: „Allaho vardu aš tau atlieku rukiją nuo visko, kas tau kenkia, ir nuo kiekvieno pavydaus žmogaus sielos ar akies blogio. Tegul Allahas tave išgydo. Allaho vardu aš atlieku rukiją už tave.“ Tai pakartojo tris kartus.
Taip pat magijos gydymas po to, kai ji įvyksta, vyrui, kuris nustojo turėti lytinių santykių su savo žmona - paimti septynis žalius sidro medžio lapus, sutrinti juos akmeniu ar panašiai ir sudėti juos į indą užpylus tiek vandens, kiek užtenka apsiplovimui (ghusl), paskui ant vandens recituoti: Ajatul-Kursi ir {Sakyk: „O jūs, netikintieji!} [9] ir {Sakyk: „Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas} [10] {Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas aušros Viešpatį} [11] ir {Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį} [12] bei recituoti Korano eilutes apie magiją sūroje Al-Araf: {Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Sviesk savo lazdą.“ Ir štai! Tai kaip mat prarijo visą melą, kurį jie parodė. (117) Taigi tiesa buvo patvirtinta ir visa, ką jie padarė, neturėjo jokio įspūdžio. (118) Taigi jie ten buvo nugalėti ir grįžo užsitraukę gėdą. (119)} [13] Ir recituoti šias eilutes iš sūros Jūnus: {Ir Faraonas tarė: „Atveskite man kiekvieną gerai nusimanantį burtininką.“ (79) Ir kai burtininkai atvyko, Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Meskite tai, ką norite mesti!“ (80) Tada, kai jie išmetė, Mūsa (Mozė) tarė: „Tai, ką jūs pateikėte, yra burtininkavimas. Allahas be abejonės padarys tai be jokio efekto. Iš tiesų, Allahas nepadaro teisingais Al-Mufsidūn (bloga darančiųjų, ištvirkėlių) darbų. (81) „Ir Allahas įrodys ir padarys aiškia tiesą Savo Žodžiais, tačiau dauguma Mudžrimūn (nusikaltėlių, netikinčiųjų, daugiadievių, nusidėjėlių) gali (to) nekęsti.“ (82)} [14] Ir recituoti šias eilutes iš sūros Ta Ha: {Jie tarė: „Mūsa (Moze), arba tu mesk pirmas, arba mes būsime pirmi mesti?“ (65) [Mūsa (Mozė)] tarė: „Ne, meskite jūs (pirmi)!» Tada štai! Jų virvės ir jų lazdos, jų magijos pagalba, pasirodė priešais jį taip, lyg greitai judėtų. (66) Taigi Mūsa (Mozė) pajuto savyje baimę. (67) Mes (Allahas) tarėme: „Nebijok! Iš tiesų, tu paimsi viršų. (68) Ir mesk tai, kas yra tavo dešinėje rankoje! Tai praris tai, ką jie padarė. Tai, ką jie padarė tėra burtininkų triukai, o burtininkai niekada nebus sėkmingi, kad ir kiek (įgūdžių) jis įgytų.“ (69)} [15] [9] [Koranas, sūra „Netikintys“ 109:1]. [10] [Koranas, sūra „Visiškas atsidavimas“ 112:1]. [11] [Koranas, sūra „Aušra“ 113:1]. [12] [Koranas, sūra „Žmonės“ 114:1]. [13] [Koranas, sūra „Aukštybės“ 7:117-119]. [14] [Koranas, sūra „Jūnus (Jona)“ 10:79-82], [15] [Koranas, sūra „Ta Ha“ 20:65-69].
Recitavus virš vandens, kaip buvo paminėta, vyras išgeria tris gurkšnius iš jo ir prausiasi su likučiu, ir taip, Allaho leidimu, liga praeis, o jei atsiras poreikis naudoti vandenį du ar daugiau kartų, tai nieko blogo, kol liga praeis.
Kalbant apie gydymą burtininkų darbu, tai yra priartėti prie džinų aukomis ar kitais garbinimo veiksmais, o tai neleistina, nes tai yra šėtono darbas bei didysis širk. Privaloma to saugotis, kaip ir neleistina to gydyti klausiant žynių, būrėjų ir burtininkų ir naudojant tai, ką jie sako, nes jie yra netikintys ir amoralūs melagiai, teigiantys žinantys apie neregimą ir apgaudinėjantys žmones. Pasiuntinys perspėjo neiti pas juos, jų neklausti ir jais netikėti, kaip anksčiau buvo paminėta šios knygos pradžioje: Pranešta, kad Pasiuntinys buvo paklaustas apie An-Našra, jis tarė: (Tai yra šėtono darbas.) Perdavė Imam Ahmed ir Abu Davūd su gera (džajid) perdavimo grandine. An-Našra yra pašalinti magiją iš užkerėto. Ką Pranašas turėjo omeny yra An-Našra, kurią naudojo Al-Džahilijja (laikotarpis prieš islamo atsiradimo) žmonės, prašydami mago panaikinti magiją arba prašyti kito mago ją išspręsti su panašia magija.
Kalbant apie burto pašalinimą naudojant rukiją, šariato patvirtintus užkalbėjimus ir vaistus, tai nėra nieko blogo, kaip buvo minėta aukščiau. Tai pasakė mokslininkas Ibn Al-Kajjim ir šeichas Abdur-Rachman Ibn Hasan knygoje Fathul-Madžid, tegul Allahas jų abiejų pasigaili, bei kiti mokslininkai.
Allahas yra Tas, kuris apsaugo musulmonus nuo visokio blogio, išsaugo Savo religiją, padeda jiems ją suprasti bei juos apsaugo nuo visko, kas prieštarauja Jo įstatymams. Ramybė ir Allaho palaima Jo tarnui bei Pasiuntiniui Muchammedui, jo šeimai ir kompanjonams.
Žmonos magija vyrui [16]
[16] Atsakymas buvo pateiktas iš jo gerb. biuro: 1387 m. po Hidžros 9/11.
Gavau jūsų knygą (be nurodytos datos), tegul Allahas veda jus teisingu keliu ir padeda jums joje esančia informacija apie tai, kas jums atsitiko, kai norėjote santykiauti su savo naująja žmona, ir apie jūsų ėjimą pas šeichą ir jo duotą fatvą bei apie tai, ką padarė jūsų senoji žmona, dėl kurios jus negalėjote turėti lytinių santykių su naująja žmona, ir jūsų klausimas dėl to sprendimo yra gerai žinomas. „Kas recituoja Ajatul-Kursi naktį, Allahas jį apsaugos ir šėtonas prie jo nepriartės iki ryto.“ Taip pat perduota, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
Ir atsakymas yra - jei senoji žmona pripažino šį jos darbą arba tai buvo įrodyta prieš ją, tai ji padarė didelę nuodėmę, greičiau atliko netikėjimą, nes jos poelgis yra uždrausta magija, o burtininkas yra netikintis, kaip Visagalis Allahas pasakė: {Jie sekė tuo, ką Šajatyn (šėtonai) paskelbė (klaidingai, per magiją) Suleimano (Saliamono) laikais. Suleimanas neišėjo iš tikėjimo, bet Šajatyn (šėtonai) išėjo iš tikėjimo, mokydami žmones burtų ir tokių dalykų, kurie buvo nuleisti Babilone dviem angelams, Harūtui ir Marūtui. Bet nė vienas iš dviejų (angelų) nemokė nė vieno (tokių dalykų), nepranešęs: „Mes esame tik išbandymas, taigi nepalikite tikėjimo (mokydamiesi šių burtų iš mūsų).“ Ir iš šių (angelų) žmonės išmoko tai, kas sukelia vyro ir jo žmonos skyrybas, pasėdami tarp jų neapykantą, bet tokiu būdu jie negalėtų niekam pakenkti, išskyrus Allaho leidimu. Ir jie išmoksta tai, kas kenkia jiems ir nenuoda jiems naudos. Ir iš tiesų, jie žinojo, kad šito (burtų) pirkėjas neturės vietos Amžinybėje. Ir iš tiesų kaip nedora buvo tai, už ką jie pardavė patys save, jei jie būtų žinoję.} [17] Ši kilni eilutė rodo, kad magija yra netikėjimas (kufr), o burtininkas yra netikintis ir kad burtininkai išmoksta, kas jiems kenkia ir neduoda naudos, ir kad vienas iš jų ketinimų yra atskirti vyrą nuo jo žmonos. Taip pat rodo, kad Prisikėlimo dieną jie neturės jokių šansų išsigelbėti. Autentiškame hadise perduota, kad Pasiuntinys tarė: „Venkite septynių pražūtingų nuodėmių.“ Buvo pasakyta: „O kas jos tokios, o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Susieti partnerių su Allahu, raganauti, žudyti sielą, kurią Allahas uždraudė nužudyti nebent šariato patvirtina priežastimi, lupikauti, vartoti našlaičių pinigus, bėgti iš mūšio lauko bei kaltinti skaisčias, tikinčias moteris svetimavimu.“ [17] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:102].
Kalbant apie šeichą, kuris jums davė vaistus, atrodo, kad jis, kaip ir jūsų senoji žmona, yra burtininkas, nes tik burtininkai žino magijos darbus, jis yra vienas iš žynių, kurie teigia, kad žino neregimus dalykus. Musulmonas turi juos įspėti ir netikėti tuo, ką jie teigia apie neregimą, nes Pranašas pasakė: „Kas nueina pas būrėją ir jį ko nors klausia, jo maldos nebus priimtos keturiasdešimt naktų.“
Perdavė Muslim savo Sahih rinkinyje. Pranašas taip pat tarė: „Kas eina pas ateities spėjimo būrėją ar magą ir tiki tuo, ką jie sako, jis nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui.“
Taip pat iš gydymo nuo magijos - ir tai yra vienas iš naudingiausių būdų - stengtis išsiaiškinti burto vietą žemėje, ant kalno ar kitur. Jei jo vieta yra žinoma ir magija išgaunama bei sunaikinama, ji nebegalioja. Taigi jūs turite atgailauti ir gailėtis to, ką padarėte, o apie minėtą šeichą ir jūsų senąją žmoną informuoti komisijos pirmininką ir teismo pirmininką, kad juos atgrasytų. Tepalaimina Allahas jus ir mus religijos supratimu, tvirtumu joje ir apsauga nuo to, kas jai prieštarauja, Jis yra Dosnusis.
Štai ką galėjome paaiškinti iš būdų, kurie apsaugo nuo magijos ir gydo ją, o Allahas yra sėkmės Davėjas. Ramybė, Allaho gailestingumas ir palaima jums.
Nutarimas klausiant žynių ir burtininkų [18]
[18] Šie klausimai ir atsakymai yra iš programos: „Nūr alad-darb“.
Klausimas: Brolis S. A. B. iš Rijado savo klausime sako: Kai kuriose Jemeno vietose yra žmonių, kurie vadinami As-Sada. Šitie žmonės daro dalykus, kurie prieštarauja islamui, tokius kaip burtai ir kt., jie teigia, kad gali išgydyti žmones nuo nepagydomų ligų. Jie tai įrodo smeigdami save durklais ar perpjaudami liežuvius, o paskui grąžindami juos lygiai taip kaip jie buvo ankščiau. Tarp jų yra besimeldžiančių ir nesimeldžiančių. Jie taip pat leidžia sau tuoktis už savo rasės ribų, bet neleidžia niekam tuoktis iš jų rasės. Melsdamiesi už ligonius kreipiasi į kelis: (O Allahe, o toks ir toks (vienas iš protėvių)).
Senovėje žmonės juos išaukštindavo, laikydavo nepaprastais žmonėmis ir kad jie artimi Allahui, ir netgi vadindavo juos Allaho žmonėmis. Tačiau dabar žmonės yra susiskaldę: vieni jiems prieštarauja, tai yra jaunimas, ir kiti išsilavinę žmonės, o kai kurie jų vis dar laikosi, tai yra seni ir neišsilavinę žmonės. Tikimės, kad išsiaiškinsite tiesą šiuo klausimu. Tikimės, kad išsiaiškinsite tiesą šiuo klausimu.
Atsakymas: Šie ir į juos panašūs yra iš sufijų, kurių elgesys yra smerktinas ir klaidingas, taip pat iš burtininkų, apie kuriuos Pranašas pasakė: „Jei kas kreipiasi į būrėją ir ko nors jo klausia, maldos iš jo nebus priimtos keturiasdešimt dienų.” Taip yra todėl, kad jie teigia žinantys apie neregimą, tarnaujantys džinams, juos garbinantys ir apgaudinėjantys žmones įvairiomis magijos rūšimis. Allahas apie juos pasakoja istorijoje apie Mozę ir Faraoną: {Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Meskite jūs (pirmieji).“ Taigi jie metė (burtą), jie apkerėjo žmonių akis ir įbaugino juos ir pademonstravo puikią magiją.} [19] Neleidžiama pas juos ateiti ar prašyti kažko, kaip paminėta šiame hadise: „Kas eina pas ateities spėjimo būrėją ir tiki tuo, ką jis sako, jis nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui.“ Kitais žodžiais: „Kas eina pas ateities spėjimo būrėją ar magą ir tiki tuo, ką jie sako, jis nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui.“ [19] [Koranas, sūra „Aukštybės“ 7:116].
Nuo Abdul-Aziz Ibn Abdullah Ibn Baz garbingajam broliui... Ramybė, Allaho gailestingumas ir palaima jums, taigi: Kalbant apie jų maldavimą ne Allahui ir pagalbos ieškojimą ne iš Allaho, arba teiginį, kad jų protėviai kontroliuoja visatą, gydo ligonius arba atsako į maldavimus, kai jie yra mirę arba nesant, visa tai yra nuo netikėjimo Visagaliu Allahu ir nuo didžiojo politeizmo. Privaloma juos pasmerkti, neiti pas juos, neklausinėti bei netikėti jais. Jų darbai yra kaip žynių, būrėjų ir politeistų darbai. Jie ieško pagalbos ne iš Allaho, o iš džinų, mirusiųjų bei kitų, kurie yra su jais susiję ir teigia esantys jų tėvai bei protėviai, arba iš kitų žmonių, kurie teigia, kad jie turi vadovavimą arba orumą. Visa tai yra iš burtų, ateities spėjimo bei būrimo darbų, kurie yra smerktini išgrynintame šariate.
Kalbant apie jų smerktinus veiksmus, pavyzdžiui, savęs smeigimas durklais ar liežuvio pjaustymas, visa tai yra žmonių apgaudinėjimas. Visa tai yra iš draudžiamos magijos rūšių, apie kurias įspėjo Koranas ir suna, kaip ir minėta anksčiau, todėl sveiko proto žmogus neturėtų tuo apsigauti. Tai yra panašu į tai, ką pasakė Visagalis Allahas Faraono magams: {jų magijos pagalba, pasirodė priešais jį taip, lyg greitai judėtų.} [20] Jie derina magiją, burtus, ateities spėjimą, būrimą, didžiojo politeizmo darymą, pagalbos ieškojimą ne iš Allaho, bei teigia žinantys apie neregimą ir visatą, kurią žino tik Visagalis. Tai yra daugybė didžiojo politeizmo ir atviro netikėjimo tipų bei burtų veiksmų, kuriuos Visagalis Allahas uždraudė. Tarė Visagalis: {Sakyk: „Niekas danguose ir žemėje nežino Ghaib (Nematomo), išskyrus Allahą} [21] Visų musulmonų, žinančių apie šią būklę, pareiga yra juos pasmerkti, paaiškinti jų netinkamą elgesį ir kreiptis į valdytojus, jei yra islamo šalyse, kad nubaustų juos taip, kaip nusipelnė pagal šariatą. [21] [Koranas, sūra „Skruzdės“ 27:65]. [20] [Koranas, sūra „Ta Ha“ 20:66].
Ir Allahas yra Tas, kuris suteikia sėkmę.
Gydymas pas tradicinį gydytoją, gydintį džinų pagalba [40]
[40] [Ibn Baz „Įvairių fatvų ir straipsnių rinkinys“ (5/418-420)]
Klausimas: Yra grupė žmonių, kurie teigia, kad gydo tradiciniais vaistais, bet kai apsilankiau pas vieną iš jų, jis man pasakė: Parašyk savo ir savo motinos vardą ir grįžk rytoj. Ir kai žmogus grįžta, jam sako: Tu sergi tokia ir tokia liga, o tavo gydymas toks ir toks. Ir sako, kad jie gydo Allaho žodžiais (Koranu). Taigi ką jūs manote apie tokius žmones? Koks yra nuosprendis kreiptis į juos? S.A.G.
Atsakymas: Kas tai daro gydydamas naudojasi džinais ir teigia žinantis apie neregimą, todėl pas jį gygytis negalima, kaip ir neleistina pas jį ateiti ar klausti. Pranašas pasakė apie tokius žmones: „Kas nueina pas būrėją ir jį ko nors klausia, jo maldos nebus priimtos keturiasdešimt naktų.“ Perdavė Muslim savo Sahih rinkinyje.
Keliuose Pranašo hadisuose buvo įrodyta, kad draudžiama eiti pas burtininkus, ateities spėjimo būrėjus ir magus, taip pat draudžiama jų klausti ir jais tikėti. Tarė Pranašas: „Kas eina pas ateities spėjimo būrėją ir tiki tuo, ką jis sako, jis nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui.“ Kiekvienas, kuris teigia žinantis neregimą naudodamas akmenukus arba kriauklytes, braižydamas žemėje arba klausdamas sergančio žmogaus vardo, motinos ar jo giminaičių vardo, visa tai įrodo, kad jis yra vienas iš būrėjų ir žynių, kurio Pranašas uždraudė klausti ir tikėti.
Privaloma saugotis jų, neklausti ir pas juos nesigydyti, net jei jie teigia, kad naudoja Koraną, nes jie melagingi ir apgavikai, todėl jais tikėti negalima. Kiekvienas, pažįstantis kurį nors iš jų, privalo tai perduoti atsakingiems žmonėms, tokiems kaip teisėjai, vadovai ir komisijų centro nariai kiekvienoje šalyje, kad jie būtų teisiami Allaho įstatymais ir kad musulmonai būtų saugūs nuo jų blogio, korupcijos ir neteisingo žmonių pinigų valgymo.
Allahas yra Pagalbininkas ir visa jėga bei galia priklauso Jam.
Šariato patvirtintas vaistas nuo magijos [22]
[22] Iš programos „Nūr alad-darb“, įrašas 53.
Klausimas: Girdėjau vieną mokslininką sakant, kad tas, kuris mano, kad jam buvo padaryta magija, turi paimti septynis Sidr medžio lapus, įmesti juos į indą vandens ir perskaityti dvi suras: Al-muau-izat (sūra An-Nas ir Al-Falak) Ajatul Kursi ir sūrą: {Sakyk: „O jūs, netikintieji!} Ir Allaho posakį: {ir tokių dalykų, kurie buvo nuleisti Babilone dviem angelams, Harūtui ir Marūtui.} [23] Bei recituoti sūrą Al-Fatichą. Taigi kiek tai tiesa? Ką turi daryti tas, kuris mano, kad yra užkerėtas burtais? Padėkite mums, tepadeda jums Allahas. [23] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:102].
Atsakymas: Nėra jokių abejonių, kad magija egzistuoja, bet yra ir tokių, kurie tik įsivaizduoja, kad jiems yra padaryta magija. Tarė Visagalis apie magus: {Jie sekė tuo, ką Šajatyn (šėtonai) paskelbė (klaidingai, per magiją) Suleimano (Saliamono) laikais. Suleimanas neišėjo iš tikėjimo, bet Šajatyn (šėtonai) išėjo iš tikėjimo, mokydami žmones burtų ir tokių dalykų, kurie buvo nuleisti Babilone dviem angelams, Harūtui ir Marūtui. Bet nė vienas iš dviejų nemokė nė vieno (tokių dalykų),} Tai yra iš dviejų angelų {nepranešęs: „Mes esame tik išbandymas, taigi nepalikite tikėjimo (mokydamiesi šių burtų iš mūsų).“ Ir iš šių (angelų) žmonės išmoko tai, kas sukelia vyro ir žmonos skyrybas, pasėdami tarp jų neapykantą, bet tokiu būdu jie negalėtų niekam pakenkti, išskyrus su Allaho leidimu.} [24] Magija turi poveikį, bet tik su Visagalio Allaho valia, nes niekas neegzistuoja be Allaho valios ir likimo, šlovė Jam. Tačiau nuo magijos yra gydymo būdų ir vaistų, kaip atsitiko Pranašui, ir Allahas išgelbėjo jį nuo magijos blogio - buvo rasta tai, ką padarė magas ir sunaikinta, taigi Allahas taip išgydė Savo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam). Taigi, jei tai, ką magas padarė surišdamas siūlus ar vinis ar pan., bus atrasta, turi būti sunaikinta. Burtininkai pučia į mazgus ir smeigia į juos su piktais ketinimais, tačiau tai vyksta ar nevyksta tik Allaho leidimu - mūsų Viešpats viską Galintis, šlovė Jam. Magija gydoma Korano recitavimu, kartais užburtasis gali skaityti pats, jei jo protas sveikas, o kartais kažkas kitas recituoja. Taigi pučia ant krūtinės ar bet kurios užkerėto kūno dalies recituojant: Sūrą Al-Fatichą, Ajatul-Kursi, Al-Ikhlas, An-Nas, Al-Falak bei kitas Korano eilutes apie magiją - sūrą Al-Araf, Jūnus ir Ta Ha. Iš sūros Al-Araf recituoti šias eilutes: {Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Sviesk savo lazdą.“ Ir štai! Tai kaip mat prarijo visą melą, kurį jie parodė. (117) Taigi tiesa buvo patvirtinta ir visa, ką jie padarė, neturėjo jokio įspūdžio. (118) Taigi jie ten buvo nugalėti ir grįžo užsitraukę gėdą. (119)} [25] Ir iš sūros Jūnus: {Ir Faraonas tarė: „Atveskite man kiekvieną gerai nusimanantį burtininką.“ (79) Ir kai burtininkai atvyko, Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Meskite tai, ką norite mesti!“ (80) Tada, kai jie išmetė, Mūsa (Mozė) tarė: „Tai, ką jūs pateikėte, yra burtininkavimas. Allahas be abejonės padarys tai be jokio efekto. Iš tiesų, Allahas nepadaro teisingais Al-Mufsidūn (bloga darančiųjų, ištvirkėlių) darbų. (81) „Ir Allahas įrodys ir padarys aiškia tiesą Savo Žodžiais, tačiau dauguma Mudžrimūn (nusikaltėlių, netikinčiųjų, daugiadievių, nusidėjėlių) gali (to) nekęsti.“ (82)} [26] Ir iš sūros Ta Ha: {Jie tarė: „Mūsa (Moze), arba tu mesk pirmas, arba mes būsime pirmi mesti?“ (65) [Mūsa (Mozė)] tarė: „Ne, meskite jūs (pirmi)!» Tada štai! Jų virvės ir jų lazdos, jų magijos pagalba, pasirodė priešais jį taip, lyg greitai judėtų. (66) Taigi Mūsa (Mozė) pajuto savyje baimę. (67) Mes (Allahas) tarėme: „Nebijok! Iš tiesų, tu paimsi viršų. (68) Ir mesk tai, kas yra tavo dešinėje rankoje! Tai praris tai, ką jie padarė. Tai, ką jie padarė tėra burtininkų triukai, o burtininkai niekada nebus sėkmingi, kad ir kiek (įgūdžių) jis įgytų.“ (69)} [27] Taip pat recituoja šias sūras: {Sakyk: „O jūs, netikintieji!} iki galo, ir: {Sakyk: „Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas} ir {Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas aušros Viešpatį} ir {Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį} O geriau tris kartus pakartoti sūrą Al-Ikhlas, An-Nas ir Al-Falak. Tada prašo Allaho išgydyti užkerėtą žmogų tariant: Allahe, žmonių Viešpatie, pašalink skausmą ir išgydyk, tu esi Vienintelis Gydytojas, tik Tavo gydymas nepalieka ligos. Tai pakartoja tris kartus. Taigi atlieka rukija užkerėtam sakydamas: Allaho vardu aš atlieku tau rukiją, nuo visko, kas tau kenkia, ir nuo kiekvienos sielos ar pavydžios akies blogio. Tegul Allahas tave išgydo. Allaho vardu aš atlieku rukiją tau. Tai pakartoja tris kartus ir meldžiasi už jo pasveikimą ir sveikatą. Ir jei sako rukijos metu: aš ieškau tau prieglobsčio su tobulais Allaho žodžiais nuo blogio, kurį Jis sukūrė. Ir tai pakartoja tris kartus, tada tai yra gerai. [27] [Koranas, sūra „Ta Ha“ 20:65-69]. [26] [Koranas, sūra „Jūnus (Jona)“ 10:79-82], [25] [Koranas, sūra „Aukštybės“ 7:117-119]. [24] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:102].
Visa tai yra iš naudingų gydymo būdų. Ir jei perskaitoma ši rukija ir maldavimai ant vandens, tada geria iš jo užburtas žmogus, o likusiu nusiprausia, tai yra viena iš gydymo priemonių, jei Allahas duos. O jei į vandenį įmeta septynis žalius sutrintus sidro medžio lapus, tai irgi viena iš gijimo priežasčių. Tai buvo daugkart išbandyta ir Allaho leidimu buvo naudinga daugeliui žmonių. Tai naudingas vaistas tiems, kurie yra užkerėti burtų. Taigi, šis vaistas yra naudingas tam, kuris yra atitrauktas nuo savo žmonos, nes kai kurie žmonės yra sulaikyti nuo žmonos ir negali su ja santykiauti. Taigi skaito pats arba kas nors kitas skaito jam, arba skaito ant vandens, o po to geria iš jo ir prausiasi su likusiu - visa tai naudinga, jei Allahas leis, užkerėtiems ir atitrauktiems nuo žmonos. Tai yra iš priemonių, o Visagalis Allahas yra vienintelis Gydytojas, ir Jis gali viską. Jo rankoje, tebūnie Jis Pašlovintas ir Išaukštintas, yra išgijimas ir ligos, ir viskas veikia pagal Jo valią ir sprendimą, šlovė Jam. Sahih hadise perduota, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Visagalis pasiuntė ligą ir kartu jos gydymą, jį žino, tie kurie žino, ir jo nežino, tie kurie nežino.“
Tai yra Allaho dovana, šlovė Jam, Jis yra Pagalbininkas ir tiesaus kelio Vadovas.
Džinų patekimo į žmogų tiesos išaiškinimas ir atsakymas tiems, kurie tai neigia [28]
[28] Atsakymas, išsiųstas šeichui Ali At-Tantavi 1408 m. po Hidžros 3/11.
Šlovė Allahui, maldos ir ramybė Pasiuntiniui, jo šeimai, kompanjonams bei tiems, kurie jį seka.
Taigi, kai kurie vietiniai laikraščiai ir kt. šiais metais (1407 m. P.H.) Šabano mėnesį paskelbė sutrumpintus bei ilgus straipsnius apie tai, kas atsitiko, kai džinas, patekęs į musulmonę moterį Rijade, paskelbė priėmęs islamą pas mane. Tai įvyko po to, kai džinas tai paskelbė pas brolį Abdullah Ibn Mušarraf Al-Umari, kuris gyvena Rijade, po to, kai jis perskaitė minėtas Korano eilutes užkerėtai moteriai ir kreipėsi į džiną bei priminė jam Allahą, perspėjo ir pasakė, kad priespauda draudžiama ir didelė nuodėmė bei pakvietė jį į islamą, kai džinas pasakė, kad yra budistas. Jis taip pat pakvietė jį išeiti iš moters kūno. Taigi džinas buvo įsitikinęs šeicho žodžiais ir paskelbė apie islamo priėmimą pas minėtą Abdullah. Tada Abdullah, ta moteris ir jos globėjai norėjo ateiti pas mane, kad galėčiau išgirsti džino islamo priėmimą. Taigi kai jie atėjo pas mane, paklausiau džino apie priežastis, kodėl jis priėmė islamą, ir jis man pasakė. Jis kalbėjo moters liežuviu, bet tai buvo vyro, o ne moters balsas. Moteris sėdi ant kėdės šalia manęs, o šalia jos brolis ir sesuo, jau minėtas Abdullah Ibn Mušarraf, bei kiti šeichai, kurie tai liudija ir kurie girdėjo džino žodžius. Džinas atvirai pareiškė atsivertęs į islamą ir pasakė, kad yra Indijos budistas. Taigi aš jam patariau bijoti Allaho ir išeiti iš šios moters kūno, jos neskriausti bei likti nuošalyje. Jis man į tai atsakė, kad yra įsitikinęs islamu, todėl jam irgi patariau pakviesti savo žmones į islamą po to, kai Allahas jį atvedė į tiesųjį kelią, jis pagaliau pažadėjo gera ir paliko moterį, o paskutiniai jo žodžiai buvo: Ramybė jums (Assalamu alaikum). Tada moteris prabilo įprastu balsu ir pajuto ramybę bei palengvėjimą nuo šio džino priespaudos. Po mėnesio ar daugiau ji grįžo pas mane su savo dviem broliais, dėde ir seserimi, ir pasakė, kad yra geros sveikatos ir tas džinas, padėka Allahui, pas ją negrįžo. Paklausiau jos, ką ji jausdavo, kai jis buvo patekęs į jos kūną, ji atsakė, kad jausdavo blogas mintis, prieštaraujančias šariatui, ir turėjo polinkį į budizmo religiją bei į apie ją parašytų knygų skaitymą. Tada, kai Allahas ją išgelbėjo nuo jo, šios mintys iš jos buvo pašalintos ir ji grįžo į pirmąją būseną, toli nuo šių nukrypusių minčių.
Tačiau gerbiamas šeichas Ali At-Tantavi man pasakė, kad jis neigia tokį įvykį. Jis pareiškė, kad tai apgaulė ir melas, kad tai gali būti įrašyta kalba su moterimi ir ji tai neištarė. Paprašiau įrašo, kuriame buvo įrašyta jo kalba, ir sužinojau, ką jis pasakė, ir labai nustebau, kad jis teigia, kad moters kalba buvo įrašyta iš anksto, nors uždaviau džinui kelis klausimus ir jis atsakė. Tai yra viena iš baisiausių klaidų ir melo leistinumas, be to, jis tvirtino, kad džino islamo priėmimas žmogaus rankose prieštarauja tam, ką Visagalis Allahas tarė apie Saliamono istoriją: {ir suteik man karalystę tokią, kuri nepriklausytų niekam kitam, po manęs.} [29] Nėra jokių abejonių, kad tai yra šeicho Ali klaida ir klaidingas supratimas, tegul Allahas jį veda. Žmogaus rankomis džino atsivertimas į islamą neprieštarauja Saliamono dava (kvietimui). Pranašo Muchammedo rankose daug džinų priėmė islamą. [29] [Koranas, sūra „Sad“ 38:35].
Allahas tai paaiškino sūrose Al-Achkaf ir Al-Džinn. Taip pat Muslim ir Al-Bukhari Sahih rinkinyje, Abu Huraira perduotame hadise (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Priešais mane atėjo šėtonas ir bandė nutraukti mano maldą, bet Allahas suteikė man persvarą prieš jį ir aš jį užgniaužiau. Galvojau pririšti jį prie vieno iš mečetės stulpų, kol atsikelsite rytą ir pamatysite jį. Tada prisiminiau pranašo Saliamono žodžius: {„Mano Viešpatie, atleisk man ir suteik man karalystę tokią, kuri nepriklausytų niekam kitam, po manęs.} [30] Tada Allahas privertė jį (šėtoną) dingti nuleista galva (pažemintu).“ Tai Al-Bukhari ir Muslim formuluotė: „Pas mane atėjo šėtonas iš džinų ir bandė nutraukti mano maldą, bet Allahas suteikė man persvarą prieš jį ir aš jį užgniaužiau. Norėjau pririšti jį prie vieno iš mečetės stulpų, kol atsikelsite rytą ir visi pamatysite jį. Tada prisiminiau savo brolio Saliamono posakį: {„Mano Viešpatie, atleisk man ir suteik man karalystę tokią, kuri nepriklausytų niekam kitam, po manęs.} [31] Tada Allahas privertė jį (šėtoną) dingti nuleista galva (pažemintu).“ An-Nisa-i, Al-Bukhari įgaliojimu, perdavė nuo Aišos (tebūnie Allahas ja patenkintas), kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) meldėsi ir šėtonas atėjo pas jį, todėl Pranašas jį sučiupo, numetė ir pasmaugė. Pasiuntinys tarė: „Kol pajutau jo liežuvio šaltas seiles ant savo rankos ir jei ne Saliamono maldavimas, jis (šėtonas) būtų surištas, kad žmonės jį matytų.“ Perdavė Ahmed ir Abu Davud iš Abu Said hadiso, kuriame irgi pasakyta: „Taigi aš jį mušiau rankomis ir smaugiau, kol tarp šių dviejų savo pirštų - nykščio ir šalia esančio - aptikau jo seilių vėsumą.“ Al-Bukhari įtraukė į savo Sahih rinkinį komentarą 4 p. 487psl., iš Al-Fath knygos, kad Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė: „Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pavedė man saugoti per Ramadaną surinktą zakiatą. Tada pas mane atėjo žmogus ir pradėjo saujomis imti maistą. Aš jį pagavau ir pasakiau: „Prisiekiu Allahu, aš nuvesiu tave pas Allaho Pasiuntinį!“ Jis atsakė: „Aš vargšas, turiu šeimą, ir esu didžiuliame skurde.“ Taigi jį paleidau. Ryte Allaho Pasiuntinys paklausė manęs: „O Abu Huraira, ką tavo belaisvis padarė praėjusią naktį?“ Aš atsakiau: „Allaho Pasiuntiny, jis skundėsi dideliu skurdu ir šeimos poreikiu, tai jo pasigailėjau ir paleidau.“ Jis pasakė: „Iš tiesų, jis tau pamelavo ir sugrįš.“ Aš supratau, kad jis sugrįš, nes taip pasakė Allaho Pasiuntinys. Pradėjau stebėti, ir jis vėl atėjo imti maistą. Aš jį pagavau ir pasakiau: „Prisiekiu Allahu, aš nuvesiu tave pas Allaho Pasiuntinį!“ Jis atsakė: „Paleisk mane, aš esu vargšas, turiu šeimą, ir po to negrįšiu.“ Taigi jo pasigailėjau ir paleidau. Ryte Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) vėl paklausė manęs: „O Abu Huraira, ką tavo belaisvis padarė praėjusią naktį?“ Aš atsakiau: „Allaho Pasiuntiny, jis skundėsi dideliu skurdu ir šeimos poreikiu, ir aš jo pasigailėjau ir paleidau.“ Jis pasakė: „Iš tiesų, jis tau pamelavo ir sugrįš.“ Trečią kartą vėl atėjo imti maistą. Aš jį pagavau ir pasakiau: „Prisiekiu Allahu, aš nuvesiu tave pas Allaho Pasiuntinį! Tai jau trečias kartas, kai sakai, kad negrįši, bet vis tiek grįžti.“ Jis atsakė: „Paleisk mane, aš išmokysiu tave žodžių, kurie tau bus naudingi.“ Aš paklausiau: „Kokie žodžiai?“ Jis atsakė: „Kai guliesi miegoti, skaityk Ajatul Kursi: {Allahas! Lia iliaha illia hua}, iki ajos pabaigos, ir su tavimi visada bus Allaho siųstas sargas, o šėtonas nepriartės prie tavęs, kol neprabusi ryte.“ Tai aš vėl jį paleidau. Ryte Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) paklausė manęs: „Ką tavo belaisvis padarė praėjusią naktį?“ Aš atsakiau: „Allaho Pasiuntiny, jis pasakė, kad išmokys mane žodžių, kurie man bus naudingi nuo Allaho, ir aš jį paleidau.“ Jis paklausė: „Kokie tai žodžiai?“ Aš atsakiau: „Jis man pasakė: „Kai guliesi miegoti, skaityk Ajatul Kursi: {Allahas! Lia iliaha illia hua}, iki ajos pabaigos, ir su tavimi visada bus Allaho siųstas sargas, o šėtonas nepriartės prie tavęs, kol neprabusi ryte“.“ Pranašas pasakė: „Iš tiesų, jis tau pasakė tiesą, nors jis yra didžiausias melagis! Ar žinai, su kuo tu kalbėjai tris naktis, o Abu Huraira?“ Aš atsakiau: „Ne.“ Jis pasakė: „Tai buvo šėtonas.““ [31] [Koranas, sūra „Sad“ 38:35]. [32] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:255]. [30] [Koranas, sūra „Sad“ 38:35].
Pranašas pasakė autentiškame (sahih) hadise, kurį perdavė du šeichai (Abu Bakr ir Umar Ibnul-Khattab) nuo Safijja (tebūnie Allahas ja patenkintas), kad Pranašas tarė: „Šėtonas teka žmoguje kaip jo kraujas.“
Imamas Ahmed, perdavė Al-Musnad knygoje [4 p., 216 psl.] su autentiška pasakotojų grandine, kad Usman Ibn Abil-As (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, šėtonas sutrukdo mane nuo maldos ir Korano skaitymo.“ Jis pasakė: „Tai yra šėtono, žinomo kaip Khanzab, poelgis, ir kai pajunti jo poveikį, ieškok prieglobsčio pas Allahą ir tris kartus spjauk į kairę.“ Usman pasakė: „Aš taip padariau, ir Visagalis Allahas jį nuo manęs pašalino.“ Taip pat autentiškuose Pranašo hadisuose pranešta, kad kiekvienas žmogus turi palydovą iš angelų ir palydovą iš šėtonų (karyn). Net Pranašas, išskyrus tai, kad Allahas jam padėjo prieš savo šėtoną palydovą, todėl priėmė islamą ir jam įsako tik tai, kas gera. Visagalio Allaho Knyga, Jo Pasiuntinio suna (ramybė ir Allaho palaima jam) bei islamo tautos sutarimas rodo, kad džinas gali patekti į žmogų ir jį sužaloti. Taigi, kaip galima žmogui, priskiriančiam save prie mokslininkų, tai neigti be žinių ar įrodymų, o mėgdžioti kai kuriuos bida (religinių naujovių) žmones, kurie priešinasi Ahlus-Sunna ual-Džama-a? Iš tiesų Allahas yra Pagalbininkas, ir visa jėga priklauso Jam. Ir aš Jums, mielas skaitytojau, priminsiu mokslininkų žodžius šiuo klausimu, jei Allahas duos.
Mufassirūn (kurie interpretuoja Koraną) (tegul Allahas jų pasigaili) paaiškinimas, apie Visagalio žodžius: {Tie, kurie vartoja Riba (palūkanas) stovės (Prikėlimo Dieną) kaip stovi žmogus, mušamas Šaitan (Šėtono), varantis jį į pamišimą.} [33] [33] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:275].
Abu Džafar Ibn Džaryr (tegul Allahas jo pasigaili) pasakė, aiškindamas Visagalio žodžius: {Tie, kurie vartoja Riba (palūkanas) stovės (Prikėlimo Dieną) kaip stovi žmogus, mušamas Šaitan (Šėtono), varantis jį į pamišimą.} [34] Kas parašyta: Turima omenyje tai, kad šėtonas daro juos išprotėjusius šiame pasaulyje, ir juos uždusina ir numuša {mušamas Šaitan}, o tai reiškia - beprotybė. [34] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:275].
Al-Baghavi (tegul Allahas jo pasigaili) pasakė, aiškindamas minėtą Korano eilutę: {stovės (Prikėlimo Dieną) kaip stovi žmogus, mušamas Šaitan (Šėtono), varantis jį į pamišimą.} [35] Tai yra beprotybė. Sakoma, kad žmogus yra paliestas (mamsūs), kai yra išprotėjęs. [35] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:275].
Ibn Kasir (tegul Allahas jo pasigaili) pasakė, aiškindamas minėtą Korano eilutę: {Tie, kurie vartoja Riba (palūkanas) stovės (Prikėlimo Dieną) kaip stovi žmogus, mušamas Šaitan (Šėtono), varantis jį į pamišimą.} [36] Tai reiškia, kad Prisikėlimo dieną jie prisikels iš savo kapų taip, kaip šėtono numuštas žmogus prisikelia - smerktinas prisikelimas. Ibn Abbas (tebūnie Allaha juo patenkintas) pasakė: „Tas, kuris lupikauja (riba), Prisikėlimo dieną bus prikeltas kaip smaugiamas pamišėlis.“ Perdavė Ibn Abi Hatim, pasakė ir papasakojo [36] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:275].
Auf Ibn Malik, Said Ibn Džubair, As-Sadi, Ar-Rabi Ibn Anas, Katada bei Mukatil Ibn Hajan ir kt. Jo (tegul Allahas jo pasigaili) kalba baigiasi.
Al-Kurtubi (tegul Allahas jo pasigaili) pasakė, aiškindamas Visagalio žodžius: {Tie, kurie vartoja Riba (palūkanas) stovės (Prikėlimo Dieną) kaip stovi žmogus, mušamas Šaitan (Šėtono), varantis jį į pamišimą.} [37] Šioje Korano eilutėje yra įrodymas, kad neteisingas yra neigimas tų, kurie neigia džinų prisilietimą ir teigia, kad tai yra kūno liga ir kad šėtonas nepatenka į žmogų ir prie jo neprisiartina. Mokslininkų žodžių šiuo klausimu yra daug, kas norės, tas ras. [37] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:275].
Islamo šeichas Ibn Taimija (tegul Allahas jo pasigaili) pasakė savo knygoje „Bendrojo pranešimo reikšmės paaiškinimas ir džinų sąlygų apibrėžimas“, fatvų rinkinyje, 19 dalis, psl. 9-65: Dėl to grupė žmonių iš Al-Mutazila, pavyzdžiui, Al-Džabai, Abu Bakr Ar-Razi ir kiti, neigė džinų patekimą į užkerėto žmogaus kūną. Tačiau jie neneigė džinų egzistavimo, nes tai buvo perduota iš Pasiuntinio, ir jie klysta. Štai kodėl Al-Aš-Ari, Ahlus-Sunna val-Džama straipsniuose paminėjo, kad jie teigia, kad džinas gali patekti į žmogaus kūną, kaip sakė Visagalis: {Tie, kurie vartoja Riba (palūkanas) stovės (Prikėlimo Dieną) kaip stovi žmogus, mušamas Šaitan (Šėtono), varantis jį į pamišimą.} [38] Abdullah Ibn Ahmed Ibn Hanbal tarė: Aš pasakiau savo tėvui, kad kai kurie žmonės teigia, kad džinas negali patekti į žmogaus kūną, jis man pasakė: „Mano sūnau, jie meluoja, jis (džinas) yra šičia ir kalba (žmogaus) liežuviu, ir tas (žmogus) čia sėdi.“ Jis (tegul Allahas jo pasigaili) taip pat fatvų rinkinyje 24 dalyje psl. 276-277 tarė: Džinų egzistavimą įrodo Koranas ir Pasiuntinio suna bei salaf (bendruomenės pirmtakų) ir imamų sutarimas. Taip pat džino patekimas į žmogaus kūną įrodomas Ahlus-Sunna val-Džamaa imamų sutarimu. Tarė Visagalis Allahas: {Tie, kurie vartoja Riba (palūkanas) stovės (Prikėlimo Dieną) kaip stovi žmogus, mušamas Šaitan (Šėtono), varantis jį į pamišimą.} [39] Sahih rinkinyje Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Šėtonas teka žmoguje kaip jo kraujas.“ [39] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:275]. [38] [Koranas, sūra „Karvė“ 2:275].
Abdullah Ibn Al-Imam Ahmed Ibn Hanbal pasakė: Aš pasakiau savo tėvui, kad kai kurie žmonės teigia, kad džinas negali patekti į žmogaus kūną, jis man pasakė: „Mano sūnau, jie meluoja, jis (džinas) yra šičia ir kalba (žmogaus) liežuviu.“ Tai, apie ką jis kalbėjo, yra žinomas reiškinys: džinas kartais apsėda žmogų ir pradeda jo lūpomis tarti nesuprantamus žodžius, o jo kūnas patiria tokius stiprius smūgius, kad jei tais smūgiais būtų mušamas kupranugaris, jie paliktų skausmingus pėdsakus. Tačiau apsėstas žmogus nejaučia nei smūgių, nei žodžių, kuriuos taria.
Ir tarp musulmonų imamų nėra nė vieno, kuris neigtų džino patekimą į žmogaus kūną, o kas tai neigia - melavo prieš šariatą, ir šariate nėra jokių tai paneigiančių įrodymų.
Imamas Ibn Al-Kajim savo knygoje „Zad al-maad fi hadji khair al-ibad“, 4 tome, 66–69 puslapiuose, rašė: „Egzistuoja dviejų rūšių priepuoliai: priepuoliai, kuriuos sukelia piktos žemiškos dvasios, ir priepuoliai, kuriuos sukelia kūnas. Antroji rūšis - tai ta, apie kurią kalba gydytojai, aptardami jos priežastis ir gydymą.“
Kalbant apie dvasių Sar (proto liga): dvasininkai ir sveiko proto žmonės tai atpažįsta ir pripažįsta, kad to gydymas yra susitikimas garbingų ir geranoriškų dvasių su tomis piktybinėmis dvasiomis, kad atbaidyti ir panaikinti jų poveikį. Tai buvo nurodęs Hipokratas kai kuriose savo knygose, todėl paminėjo kai kuriuos Sar gydymo būdus ir pasakė:
„Tai naudinga tik Sar, kurią sukelia žmogaus kūnas ir medžiagos, o Sar, kurią sukelia dvasios, šis gydymas nėra naudingas.“
Kalbant apie neišmanančius, korumpuotus, neištikimus ir veidmainius gydytojus, jie neigia dvasių Sar ir nepripažįsta, kad ji paveikia užkerėto žmogaus kūną, ir jie neturi nieko kito, išskyrus nežinojimą. Medicinos pramonėje nėra nieko, kas tai gydytų. Kai kurių jų diagnostikų dalis yra teisinga, bet ne visada. Dar pasakė: Atėjo neišmanėliai gydytojai, kurie įrodė tik tą Sar tipą, kuris susijęs su kūno organų ligomis, o kas turi proto ir žinių apie šias dvasias ir jų poveikį, juokiasi iš šių gydytojų neišmanymo ir jų proto silpnumo.
Šio tipo gydymas susidaro iš dviejų dalykų: iš užkerėto žmogaus ir iš gydytojo pusės. Kalbant apie užkerėtą, jis turi turėti sielos stiprybę ir nuoširdų kreipimąsi į šių piktų dvasių Kūrėją, ir teisingą prieglobsčio ieškojimą, kuriame dera širdis ir liežuvis. Tai yra kovos rūšis, ir kovotojas gali nugalėti savo priešą ginklu tik su dviem sąlygomis: kad ginklas pats savaime yra teisingas ir geras, ir dilbis yra stiprus, taigi, kai vienas iš jų atsilieka, kitas jį palaiko. Taigi, jei šių dviejų sąlygų nėra ir širdyje nėra monoteizmo, pasitikėjimo, pamaldumo ir atsigręžimo į Allahą, tai nėra ir ginklo.
O antrasis - iš gydytojo pusės, kad ir jis turi turėti šias dvi sąlygas. Todėl kai kuriems gydytojams užtenka pasakyti: „Išeik (džine) iš jo (žmogaus)“, „vardan Allaho“, arba „visa jėga ir stiprybė priklauso Allahui“. Pranašas sakydavo: „Išeik, Allaho prieše, aš esu Allaho Pasiuntinys.“
Ir aš žiūrėjau, kaip mūsų šeichas siunčia kažką pas Sar sergantį žmogų, kuris kreipiasi į jį patekusį džiną ir sako: Šeichas liepė tau išeiti, nes tau tai neleistina. Taigi užkerėtas žmogus pabunda, o galbūt jis pats su džinu kalba. O jei džinas nenori išeiti, tada jį ištraukia mušdamas, bet pats žmogus pabunda nejausdamas skausmo. Mes ir kiti nuolat tai matėme, jis pasakė: Apibendrinant, šio tipo Sar ir jos gydymą neigia tik tie, kuriems trūksta žinių ir proto. Piktosios dvasios valdo kai kuriuos žmones ryšium su jų tikėjimo silpnumu ir jų širdžių bei liežuvių pagedimu dėl zikr (Allaho minėjimo) trūkumo, užkeikimų, pranašiškų ir tikėjimo apsaugos. Taigi jei piktoji dvasia sutiktų beginklį vyrą, o galbūt jis nuogas, tai jį paveiktų. Jo (tegul Allahas jo pasigaili) kalba baigėsi.
Atsižvelgiant į tai, ką minėjome apie šariato įrodymus ir mokslininkų bei Ahlus-Sunna val-Džama sutarimą dėl džino galėjimo petekti į žmogų, skaitytojams tampa aišku, kad tų, kurie tai neigia, teiginys yra neteisingas ir gerbiamas šeichas Ali At-Tantavi suklydo.
Jis pasižadėjo savo kalboje, kad į tiesą sugrįš, kai bus į ją nukreiptas, tad galbūt perskaitęs tai, ką minėjome, grįš į teisingą kelią. Prašome Allaho vadovavimo ir sėkmės mums ir jam. Iš to, ką taip pat minėjome, kad laikraštyje „An-Nadua“ 1407-10-14 m. P.H., 8 psl., pranešta, kad daktaras Muchammed Irfana teigė, kad žodis „beprotybė“ dingo iš medicinos žodyno, ir kad džino patekimas į žmogų ir galėjimas kalbėti jo liežuviu yra moksliškai neteisinga sąvoka šimtu procentu. Visa tai yra melas, kylantis iš žinių trūkumo apie šariato klausimus ir apie tai, ką nusprendė Ahlus-Sunna val-Džama. Ir jei daugelis gydytojų šio dalyko neišmano, tai nėra argumentas, kad tai neegzistuoja, greičiau tai rodo jų didelį nežinojimą apie tai, ką kiti mokslininkai, žinomi savo sąžiningumu, įžvalgumu bei žinojimu apie religiją, žinojo. Tai perdavė islamo šeichas Ibn Taimija visų mokslininkų įgaliojimais, ir buvo perduota nuo Abul-Hasan Al-Ašari, kad jis tai perdavė iš Ahlus-Sunna val-Džamaa. Tai taip pat nuo Abul-Hasan Al-Ašari perdavė mokslininkas Abu Abdilliah Muchammed Ibn Abdilliah Aš-Šibli Al Hanafi, miręs 799 m. P.H., savo knygoje - (Akamul-Mardžan fi gharaibil-akhbar va ahkamil-Džan) 51 skyriuje.
Kaip jau minėta Ibn Al-Kajim žodžiuose, geriausi gydytojai ir jų protingieji pripažįsta tai ir to neneigia. Tačiau tai neigia neišmanantys, žemiausio lygio ir bedieviai gydytojai. Taigi žinok, skaitytojau, ir laikykis to, ką minėjome iš tiesos, ir neapsigauk neišmanančių gydytojų ir kitų, kurie kalba be žinių ir supratimo apie šį klausimą, mėgdžiodami neišmanančius gydytojus ir kai kuriuos bida (religijos naujovių) žmones iš Mutazila ir kt. O Allahas yra Pagalbininkas.
Įspėjimas
Žmogus, būdamas apsėdimo būsenoje, kai kilimas, ant kurio jis sėdi, juda, daiktai perkeliami iš vienos vietos į kitą ir vyksta kiti reiškiniai, - tas, kuris tai mato, supranta, kad kalbantis per žmogaus lūpas ir judinantis tuos daiktus yra kitokios prigimties būtybė nei žmogus.
Tai, ką minėjome iš sahih Pasiuntinio hadisų ir mokslininkų žodžių rodo, kad kreipimasis į džiną, jo raginimas daryti gėrį, priminimas bei kvietimas į islamą neprieštarauja tam, ką Visagalis nurodė šioje eilutėje apie Saliamoną (ramybė jam), kuris pasakė, suroje „Sad“: {„Mano Viešpatie, atleisk man ir suteik man karalystę tokią, kuri nepriklausytų niekam kitam, po manęs.} Taigi, įsakyti džinui gėrį ir uždrausti blogį bei jį mušti jei atsisako išeiti iš žmogaus kūno, neprieštarauja minėtai Korano eilutei. Greičiau tai privaloma, nes tai yra užpuoliko atbaidymas, engiamojo rėmimas, gėrio įsakymas ir blogio uždraudimas, lygiai taip kaip su žmonėmis daroma. Sahih (autentiškame) hadise jau paminėta, kad Pranašas tarė: „smaugiau (šėtoną), kol aptikau jo seilių vėsumą“ ant savo (ramybė ir Allaho palaima jam) garbingos rankos, ir tarė: „Jei ne mano brolio Saliamono maldavimas (dua), jis (šėtonas) būtų buvęs surištas, kad žmonės galėtų jį pamatyti.“ Perdavė Muslim iš Abu Darda hadiso, kad Pranašas tarė: „Allaho priešas Iblis atėjo su ugnies liepsna, kad mestų ją man į veidą, todėl tris kartus pasakiau: Aš ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo tavęs. Tada tris kartus pasakiau: Keikiu tave tobulu Allaho prakeikimu. Iblis nesitraukė. Tada norėjau jį suimti. Prisiekiu Allahu, jei ne mūsų brolio Saliamono maldavimas (dua), šį rytą jis būtų surištas, kad Al-Madinos vaikai galėtų juo žaisti.“ Šiuo klausimu yra daug hadisų, taip pat ir mokslininkų žodžių.
Tikiuosi, kad tai, ką paminėjome, yra pakankama ir įtikinama tiesos ieškotojui. Ir prašau Allaho su Jo gražiausiais vardais ir didingomis savybėmis, kad padėtų mums ir visiems musulmonams suprasti Jo religiją ir būti joje tvirtiems bei palaiminti mus visus tiesa žodžiuose ir darbuose. Ir prašau, kad apsaugotų mus ir visus musulmonus, kad nekalbėtume apie Jį be žinios ir neneigtume to, apie ką mes nežinojome, nes Jis yra Globėjas ir Sugebantis viską.
Ramybė ir Allaho palaima Jo Tarnui ir Pasiuntiniui, mūsų Pranašui Muchammedui, jo šeimai, kompanjonams ir tiems, kurie juos gerame seka.
[Koranas, sūra „Sad“ 38:35].
Related books
All books
Naudingos priemonės laimingam gyvenimui85 kalbųNaudingos priemonės laimingam gyvenimui
Šeicho Abdur-Rahman Ibn Nasir As-Sadi knyga „Naudingos priemonės laimingam gyvenimui“ nagrinėja tikrosios laimės priežastis iš gilios tikėjimo perspektyvos, vesdama skaitytoją į širdies ramybę per tikėjimą, gerus darbus, Allaho minėjimą, pasitenkinimą, apmąstymą apie malones, geradarystę, pasitikėjimą, kantrybę ir teisingą požiūrį į reikalus. Gražiu stiliumi ji pateikia žemėlapį į ramų, subalansuotą ir laimingą gyvenimą, nepaisant gyvenimo permainų.
Trumpa islamo apžvalga, kaip teigiama Kilniajame Korane ir Pranašo Sunoje71 kalbųTrumpa islamo apžvalga, kaip teigiama Kilniajame Korane ir Pranašo Sunoje
Islamas Tai svarbi knyga, kurioje pateiktas trumpas islamo pristatymas, rodantis svarbiausias jo ištakas, mokymus ir grožį iš originalių šaltinių - Kilniojo Korano ir Pranašo Sunos. Knyga skirta visiems musulmonams ir ne musulmonams jų gimtomis kalbomis, visiems laikams ir vietoms, bet kurioms aplinkybėms ir sąlygoms. (Pavyzdžiai su įrodymais iš Kilniojo Korano ir Pranašo Sunos) 1- Islamas yra Dievo žinia visiems žmonėms, tai amžina dieviška žinia - žinių apie Viešpatį aiškumas: Islamas yra Dievo žinia visiems žmonėms. Tarė Allahas: { Ir Mes siuntėme tave tik kaip geros žinios nešėją ir…
Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) maldos atlikimo būdas82 kalbųPranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) maldos atlikimo būdas
Knygoje „Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) maldos atlikimo būdas“ gerbiamas šeichas Abdulaziz Ibn Abdullah Ibn Baz (tegul Allahas jo pasigaili) apibendrino Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) maldos atlikimo būdo aprašymą, pasitelkdamas lengvą stilių ir tikslią metodiką bei remdamasis autentiškais tekstais, kad ji taptų vadovu musulmonui savo maldoje. Jis paaiškino maldos stulpus, sunas ir ypatybes, nuo apsiplovimo iki pasisveikinimo pabaigoje, sujungdamas įrodymus su paaiškinimais ir kviesdamas visiškai sekti Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) pavyzdžiu šiame didžiausiame…
رسول الإسلام محمد صلى الله عليه وسلم81 kalbųالإسلامصلىرسول الإسلام محمد صلى الله عليه وسلم
Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo Islamo Pasiuntinys Muchammedas, ramybė ir Allaho palaima jam Trumpa apžvalga apie islamo Pasiuntinį Muchammedą [1] (ramybė ir Allaho palaima jam). Čia nagrinėjamas jo vardas, kilmė, gimtoji šalis, santuokos ir misija. Taip pat apima jo pranašystės ženklus, šariatą ir priešų poziciją jo atžvilgiu. [1] Vertimo tikslais atsargiai sugretinau žodį „Pasiuntinys“ su „Muchammedu“. 1- Jo vardas, kilmė ir miestas, kuriame jis gimė ir užaugo Islamo Pasiuntinys yra Muchammedas bin Abdullah bin Abdul Muttalib bin Hašim iš Ismailo, Ibrahimo sūnaus, palikuonių,…