الانشِقَاق

Kai dangus perskils (pusiau)

ir paklausys (t. y. paklus) savo Viešpaties, ir bus priverstas (taip padaryti),

ir kai žemė išsiplės

ir išmes tai, kas joje, ir paliks (tai),

ir paklausys (t. y. paklus) savo Viešpaties ir bus priversta (taip padaryti).

Žmonės, iš tiesų, jūs triūsiate link savo Viešpaties (labai) stengdamiesi 1 ir jūs Jį sutiksite 2.

Tada tas, kuriam jo Įrašas bus įduotas į jo dešinę ranką,

bus teisiamas lengvu atsiskaitymu

ir grįš pas savo žmones laimingas.

Tačiau tas, kuriam jo Įrašas bus įduotas iš už jo nugaros,

jis maldaus sunaikinimo

ir (įžengs) degti Liepsnoje.

Iš tiesų, jis (kartą) buvo tarp savo žmonių laimingas.

Iš tiesų, jis manė, kad niekada nesugrįš (pas Allahą).

Tačiau taip, iš tiesų, jo Viešpats visada buvo jį Matantis.

Tad aš prisiekiu saulėlydžio žara

ir naktimi, ir tuo, ką ji apgaubia (savo tamsa),

ir mėnuliu, kai jis tampa pilnas,

(kad) jūs tikrai imsitės (t. y. patirsite) būseną po būsenos (šiame gyvenime ir Pomirtiniame).

Tai kas yra jiems, kad jie netiki?

ir kai Koranas recituojamas jiems, jie nesuklumpa (priešais Allahą)?

Tačiau tie, kurie netiki, neigia (Pranašą Muchammedą ﷺ ir tai, ką jis atnešė t. y. Koraną ir islamo monoteizmą)

ir Allahas geriausiai žino, ką jie laiko savyje (iš gerų ir blogų darbų),

tad perduok jiems žinią apie skausmingą bausmę.

Išskyrus tuos, kurie tiki ir daro teisingus darbus. Jiems – atlygis nenutrūkstamas (t. y. Rojus).