Skip to content

Jei moteriai menstruacijos ar išskyros po gimdymo baigėsi prieš aušrą, o ji atliko ghusl po aušros, ar pasninkas galioja?

السؤال

1 klausimas:

Jei moteriai menstruacijos ar išskyros po gimdymo baigėsi prieš aušrą, o ji atliko ghusl po aušros, ar pasninkas galioja?

س7: إذا طهرت الحائض أو النّفساء قبل الفجر، ولم تغتسل إلا بعد الفجر، فهل يصحّ صومها، أو لا؟

الجواب

Atsakymas:

Taip. Jei moteriai menstruacijos pasibaigė prieš aušrą, o ji atliko ghusl po aušros, vadinasi, jos pasninkas galioja. Tai taip pat taikoma moteriai, kuriai taip pasibaigė išskyros po gimdymo. Jos išskyros baigėsi, vadinasi, ji yra tyra ir jos pasninkas galioja. Ji tuo panaši į tą, kuris yra netyrumo būsenoje (džanaba): jei auštant jis yra tokioje būsenoje - jo pasninkas galioja.

Tarė Visagalis: { Taigi dabar turėkite intymius santykius su jomis ir siekite to, ką Allahas nulėmė jums (palikuonių), ir valgykite bei gerkite iki baltą aušros giją (šviesą) galėsite atskirti nuo juodosios gijos (nakties tamsos).} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:187]

Jei Visagalis Allahas leido turėti lytinių santykių prieš aušrą, tai reiškia, kad ghusl bus atliekamas tik po aušros. Taip pat yra hadisas perduotas nuo Aišos (tebūnie Allahas ja patenkintas), kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasitiko aušrą būdamas džanaba būsenoje po intymumo su žmona ir pasninkavo tą diena.

Kitaip tariant, jis atliko ghusl, kad pašalintų netyrumą tik po aušros.

ﺟ7: نعم، يصحّ صوم المرأة الحائض إذا طهرت قبل الفجر، ولم تغتسل إلا بعد طلوع الفجر، وكذلك النّفساء؛ لأنها حينئذٍ من أهل الصوم، وهي شبيهةٌ بمن عليه جنابةٌ، إذا طلع الفجر وهو جنبٌ فإن صومه يصحّ؛ لقوله تعالى:

﴿...فَٱلۡـَٰٔنَ بَٰشِرُوهُنَّ وَٱبۡتَغُواْ مَا كَتَبَ ٱللَّهُ لَكُمۡۚ وَكُلُواْ وَٱشۡرَبُواْ حَتَّىٰ يَتَبَيَّنَ لَكُمُ ٱلۡخَيۡطُ ٱلۡأَبۡيَضُ مِنَ ٱلۡخَيۡطِ ٱلۡأَسۡوَدِ مِنَ ٱلۡفَجۡرِ...﴾

[البقرة:187]،

وإذا أذن الله تعالى بالجماع إلى أن يتبين الفجر لزم من ذلك ألّا يكون الاغتسال إلا بعد طلوع الفجر، ولحديث عائشة رضي الله عنها

«أَنَّ النَّبِيَّ ﷺ كَانَ يُصْبِحُ جُنُبًا مِنْ جِمَاعِ أَهْلِهِ وَهُوَ صَائِمٌ» [1].

أي: أنه عليه الصلاة والسلام لا يغتسل عن الجنابة إلا بعد طلوع الصّبح.

[1] البخاري، كتاب الصوم، باب اغتسال الصائم (1931)، ومسلم، كتاب الصوم، باب صحة صوم من طلع عليه الفجر وهو جنب (75) (1109).