Jei moteriai menstruacijos prasideda po maldos laiko pradžios, ar ji privalo kompensuoti šią maldą pasibaigus mėnesinėms? O ką daryti moteriai, jei menstruacijos baigiasi nepasibaigus maldos laikui?
السؤال
1 klausimas:
Jei moteriai menstruacijos prasideda po maldos laiko pradžios, ar ji privalo kompensuoti šią maldą pasibaigus mėnesinėms? O ką daryti moteriai, jei menstruacijos baigiasi nepasibaigus maldos laikui?
س31: ما الحكم إذا حاضت المرأة بعد دخول وقت الصلاة؟ وهل يجب عليها أن تقضيها إذا طهرت؟ وكذلك إذا طهرت قبل خروج وقت الصلاة؟
الجواب
Atsakymas:
Pirma, jei moteriai menstruacijos prasideda po maldos laiko, ji privalo kompensuoti šią maldą pasibaigus mėnesinėms, jei ji nespėjo jos atlikti prieš menstruacijų pradžią.
Remiantis Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) hadisu:
„Kas suspėja į vieną maldos rakatą, tas suspėjo atlikti maldą.“
Jei moteris spėja į maldos laiką, bet jos mėnesinės prasideda nespėjus atlikti šios maldos, tada pasibaigus mėnesinėms ji privalo kompensuoti tą maldą.
Antra, jei mėnesinės baigiasi nepasibaigus maldos laikui, ji privalo atlikti šią maldą. Jei, pavyzdžiui, mėnesinės baigiasi, kai iki saulėtekio lieka pakankamai laiko atlikti vieną rakatą, ji privalo atlikti fadžr maldą.
Jei menstruacijos baigiasi, kai iki saulėlydžio lieka pakankamai laiko atlikti vieną rakatą, ji turi atlikti asr maldą.
Jei menstruacijos baigiasi prieš vidurnaktį, kai lieka pakankamai laiko atlikti vieną rakatą, ji turi atlikti iša maldą.
Jei menstruacijos baigiasi po vidurnakčio, ji neprivalo atlikti iša maldos. Ji turi atlikti tik fadžr maldą, kai ateis jos laikas.
Tarė Visagalis Allahas: { tačiau kai jūs nesate pavojuje, atlikite maldą. Iš tiesų, malda yra įsakyta tikintiesiems nustatytomis valandomis.} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:103].
Tai yra, ši prievolė yra apribota tam tikru laikotarpiu, ir asmuo neturi teisės nei atidėlioti maldą už jos laiko ribos, nei atlikti ją prieš prasidedant jai skirtam laikui.
ﺟ31: أولًا: المرأة إذا حاضت بعد دخول الوقت -أي: بعد دخول وقت الصلاة- فإنه يجب عليها إذا طهرت أن تقضي تلك الصلاة الّتي حاضت في وقتها، إذا لم تصلّها قبل أن يأتيها الحيض،
وذلك لقول الرسول ﷺ:
«مَنْ أَدْرَكَ رَكْعَةً مِنَ الصَّلَاةِ فَقَدْ أَدْرَكَ الصَّلَاةَ» [1]،
فإذا أدركت المرأة من وقت الصلاة مقدار ركعةٍ، ثم حاضت قبل أن تصلّي، فإنها إذا طهرت يلزمها القضاء.
[11] تقدم تخريجه.
ثانيًا: إذا طهرت من الحيض قبل خروج وقت الصلاة فإنه يجب عليها قضاء تلك الصلاة، فلو طهرت قبل أن تطلع الشمس بمقدار ركعةٍ وجب عليها قضاء صلاة الفجر،
ولو طهرت قبل غروب الشمس بمقدار ركعةٍ وجبت عليها صلاة العصر،
ولو طهرت قبل منتصف الليل بمقدار ركعةٍ وجب عليها قضاء صلاة العشاء،
فإن طهرت بعد منتصف الليل لم يجب عليها صلاة العشاء، وعليها أن تصلّي الفجر إذا جاء وقتها، قال الله سبحانه وتعالى:
﴿...فَإِذَا ٱطۡمَأۡنَنتُمۡ فَأَقِيمُواْ ٱلصَّلَوٰةَۚ إِنَّ ٱلصَّلَوٰةَ كَانَتۡ عَلَى ٱلۡمُؤۡمِنِينَ كِتَٰبٗا مَّوۡقُوتٗا﴾
[النساء:103]،
أي: فرضًا مؤقتًا بوقتٍ محدودٍ، لا يجوز للإنسان أن يخرج الصلاة عن وقتها، ولا أن يبدأ بها قبل وقتها.