„Allahas atleido mano bendruomenei mintis, kurios ateina į galvą, nebent jie elgiasi pagal jas arba jas ištaria.“
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Allahas atleido mano bendruomenei mintis, kurios ateina į galvą, nebent jie elgiasi pagal jas arba jas ištaria.“
«إِنَّ اللَّهَ تَجَاوَزَ عَنْ أُمَّتِي مَا حَدَّثَتْ بِهِ أَنْفُسَهَا، مَا لَمْ تَعْمَلْ أَوْ تَتَكَلَّمْ».
Pranašas informuoja, kad musulmonas nebus atsakingas už blogas mintis, kurios kyla jo mintyse, kol jis jų neįgyvendina arba neištaria, nes Allahas pašalino šį apribojimą ir atleido. Jis nelaiko Muchammedo bendruomenę atsakinga už tai, kas ateina į jų mintis ir svyruoja jų sielose, bet nėra juose įtvirtinta. Tačiau jei tai įsitvirtina žmogaus širdyje, kaip arogancija, pasipūtimas ar veidmainystė, arba jei jis tai įgyvendina savo kūnu arba pasako liežuviu, tuomet už tai bus atsakingas.
Allahas Visagalis atleidžia ir užmiršta tokius trumpalaikius minčių ir manijų protrūkius, kurie ateina į žmogaus protą.
Jei žmogus pagalvoja apie skyrybas, tačiau neištaria to žodžiu ir neužrašo, tai nelaikoma skyrybomis.
Žmogus nėra laikomas atsakingu už savo vidines mintis, nesvarbu, kokios jos būtų rimtos, kol jos neįsitvirtina jo sieloje ir kol jis jų neįgyvendina ar neištaria.
Hadisas parodo didelę Muchammedo (ramybė ir Allaho palaima jam) bendruomenės reikšmę, nes ji turi šią privilegiją - būti neatsakinga už vidines mintis, skirtingai nuo ankstesnių tautų.
„Sahih al Buchari“ (7/ 46) (5269).
„Sahih Muslim“ (1/ 116) (127).
Daugiau (10)
منحة العلام في شرح بلوغ المرام.
لعبد الله الفوزان (7/ 560).
فتح ذي الجلال والاكرام بشرح بلوغ المرام.
لابن عثيمين (5/ 46).
توضِيحُ الأحكَامِ مِن بُلوُغ المَرَام.
للبسام (5/ 502).
حاشية السندي على سنن ابن ماجه.
للسندي (6/ 157).
البدرُ التمام شرح بلوغ المرام.
للمغربي (8/ 49).