الفَجر

(Prisiekiu) aušra

ir (prisiekiu) dešimčia naktų (t. y. pirmomis dešimt Zul-Hidža mėnesio dienų),

ir (prisiekiu) lyginiu (skaičiumi) ir nelyginiu,

ir (prisiekiu) naktimi, kai ji praslenka.

Ar (visame) tame (nėra) priesaikos (pakankamos) tam, kuris suvokia (ir kad jis turėtų vengti visų tipų nuodėmių ir netikėjimo)?

Argi tu (Muchammedai ﷺ ) neapmąstei, kaip tavo Viešpats pasielgė su Ad (žmonėmis),

(su) Iram žmonėmis, turėjusiais didingas kolonas,

į kuriuos panašių niekada nebuvo sukurta žemėje?

Ir (su) Samud, kurie iškirsdavo uolas slėnyje?

Ir (su) Firaunu (Faraonu), kuris turėjo kuolus (kankinti žmones pririšant juos prie jų)?

Kurie (visi) engė kraštuose (nepaklusdami Allahui)

ir padidino juose sugedimą.

Tad tavo Viešpats išliejo ant jų bausmės rykštę.

Iš tiesų, tavo Viešpats – akylai prižiūrintis.

O žmogus, kai jo Viešpats išbando jį ir (tuo) yra dosnus jam, ir apdovanoja jį, sako: „Mano Viešpats pagerbė mane.“

Tačiau, kai Jis išbando jį ir sulaiko jo aprūpinimą, jis sako: „Mano Viešpats pažemino mane.“

Ne, bet jūs negerbiate našlaičio (t. y. nei gerai su jais elgiatės nei duodate jiems tikslią dalį palikimo)

ir neskatinate vienas kito maitinti Al-Miskin (vargingąjį),

ir jūs ryjate paveldėjimą, visiškai (jį) surydami,

ir jūs mylite turtą begaline meile.

Ne, kai žemė bus išlyginta – sugrūsta ir sutrinta –

ir ateis tavo Viešpats ir angelai, eilė po eilės,

ir bus atneštas (parodytas) Tą Dieną Pragaras, – Tą Dieną žmogus prisimins, tačiau kam (t. y. kuo padės) jam prisiminimas?

Jis sakys: „Oj, norėčiau, kad būčiau pasiuntęs (paruošęs ką nors gero) savo gyvenimui!“

Tad Tą Dieną niekas nebaus (taip sunkiai) kaip Jo bausmė

ir niekas nesuvaržys (taip smarkiai) kaip Jo suvaržymas (bloga darančiųjų, netikinčiųjų ir politeistų).

(Teisingiesiems tikintiesiems islamo monoteizmą bus pasakyta:) „O tu, nurimusioji siela,

grįžk pas savo Viešpatį, patenkinta ir patenkinusi (Jį),

ir ženk tarp Mano (teisingųjų) tarnų,

ir įženk į Mano Rojų!“