أحمد بن محمد بن حنبل الشيباني الإمام
الإسم
Ahmed Ibn Muhammed Ibn Hanbal Aš-Šaibani Al-Imam
اسم الشهرة
Ahmed Ibn Hanbal
نبذة مختصرة
Jis yra Abu Abdillah Ahmed Ibn Muhammed Ibn Hanbal Aš-Šaibani Al-Imam. Gimė 164 m. po hidžros ir buvo vienas garsiausių islamo imamų, garsėjęs gausiais ir plačiai žinomais pasakojimais. Imamas Aš-Šafi apie jį sakė: „Ahmed yra imamas aštuoniose srityse: hadisuose, fikh, kalboje, Korane, vargingume, asketizme, religiniame atsargume ir sunoje.“ Jo laikysena per fitną (išbandymą) dėl Korano sukūrimo parodė jo žinias ir kantrybę, todėl jis buvo vadinamas sunitų imamu, t. y. tuo, kuris atskleidė suną tuo metu, kai sklido religinės naujovės. Šis apibūdinimas tinka visiems sunos imamams, o „religinių naujovių imamais“ vadinami tie, kurie jas įvedė. Todėl suna siejama su jos imamais, kurie ją skleidė, o religinės naujovės – su jų kūrėjais. Kai kurie jo darbai: „Al-Musnad“, „Az-Zuhd“, „Al-Ašribah“, „Risalah fi al-Musi Salatih“, „Ar-Radd ‘ala az-Zanadikah va al-Jahmiyah“ ir kt. Jo pasekėjai perdavė nuo jo apie 60 tūkstančių klausimų, o jo mazhab (religinė nuomonė) yra įtvirtinta tiek pagrindiniuose, tiek šalutiniuose klausimuose. Mirė 241 m. po hidžros.