الكَهف

Visa šlovė ir dėkingumas yra Allahui, Kuris nuleido Savo vergui (Muchammedui ﷺ) Knygą (Koraną) ir nepaliko jame jokių iškraipymų.

(Jis padarė jį) aiškiai perspėjantį (netikinčiuosius) apie žiaurią bausmę nuo Jo ir suteikiantį gerą žinią tikintiesiems (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą), kurie daro teisingus darbus, kad gautų teisingą atlygį (t. y. Rojų).

Jie gyvens ten amžinai.

Ir perspėjantį tuos (judėjus, krikščionis ir pagonis), kurie sako: „Allahas pagimdė sūnų (arba palikuonis arba vaikus).“

Neturi jie jokių žinių apie tai, nei turėjo jų tėvai. Galingas yra žodis, išeinantis iš jų burnų [t. y. Jis gimdo sūnus ir dukteris]. Jie nekalba nieko kito, tik melą.

Galbūt tu nusižudytum (Muchammedai ﷺ) iš sielvarto dėl jų žingsnių (dėl jų nusigręžimo nuo tavęs), nes jie netiki šiuo pasakojimu (Koranu).

Iš tiesų, Mes padarėme tai, kas yra ant žemės kaip puošmeną jai tam, kad Mes galėtume juos (žmoniją) išbandyti – kurie iš jų yra geriausi savo poelgiais [t. y. kurie daro gerus darbus geriausiu būdu, tai reiškia daryti juos (darbus) visiškai vardan Allaho ir Pranašo ﷺ nurodytais būdais].

Ir iš tiesų, Mes padarysim viską, kas yra ant jos (žemės) plika sausa dirva (be jokios augmenijos ar medžių).

Argi manai, kad Urvo žmonės ir Įrašas (žinios arba Urvo žmonių vardai) buvo Mūsų Ženklų stebuklas?

(Atmink) kai jauni vyrai pabėgo (ieškodami) prieglobsčio (nuo savo netikinčiųjų žmonių) į Urvą. Jie sakė: „Mūsų Viešpatie, suteik mums Savo gailestingumą ir palengvink mums mūsų reikalus teisingu būdu!”.

Taigi, Mes uždengėme jų girdėjimo (pojūtį) (priversdami juos giliai įmigti) Urve keletui metų.

Tada Mes pakėlėme juos (iš jų miego), kad galėtume išbandyti, kuri iš dviejų grupių buvo geriausia laiko, kurį jie užgaišo, skaičiavime.

Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) jų istoriją teisingai: iš tiesų jie buvo jauni vyrai, tikėję savo Viešpačiu (Allahu) ir Mes padidinome juos teisingame vedime.

Ir Mes padarėme jų širdis tvirtas ir stiprias (su Tikėjimo Allahą šviesa ir suteikėme jiems kantrybės pakelti išsiskyrimą su jų pažįstamais ir giminėmis bei namais), kai jie atsistojo ir tarė: „Mūsų Viešpats yra dangų ir žemės Viešpats, niekada mes nesikreipsime į jokį ilah (dievybę), išskyrus į Jį. Jei mes taip darytume, mes tikrai sakytume netikėjimo baisybę.

Šie mūsų žmonės paėmė garbinimui kitas aliha (dievybes) nei Jis (Allahas). Kodėl jie nesuteikia jiems aiškios valdžios? Ir kas daro blogiau nei tas, kuris sako netiesą apie Allahą?”

(Jauni vyrai tarė vienas kitam): „Ir kai jūs pasitraukiate nuo jų ir to, ką jie garbina, išskyrus Allahą, tada ieškokite prieglobsčio Urve. Jūsų Viešpats atvers jums kelią iš Savo Gailestingumo ir palengvins jums jūsų reikalus (t. y. suteiks jums tai, ko jums reikia aprūpinimui, būstui).“

Ir galėjote matyti saulę, kai ji pakilo, slenkančią į dešinę nuo jų Urvo, ir kai ji leidosi, besigręžiančią nuo jų į kairę, kai jie gulėjo Urvo vidury. Tai (vienas) iš Allaho Ajat (įrodymų, įkalčių, ženklų). Tas, kurį Allahas veda, yra teisingai vedamas, tačiau tam, kurį Jis paklaidina, nerasi jam jokio Vali (vedančio draugo), kad išvestų jį (į teisingą Kelią).

Ir galėjote manyti juos esant pabudus, kai jie miegojo. Ir Mes pavertėme juos ant jų dešiniojo ir ant jų kairiojo šonų, ir jų šunį, tiesiantį savo dvi priekines letenas prie įėjimo [Urvo arba erdvės, šalia įėjimo į Urvą (kaip vartų saugotoją)]. Jei būtum pažiūrėjęs į juos, tikrai būtum nusisukęs nuo jų bėgdamas, ir tikrai būtum kupinas baimės dėl jų.

Panašiai, Mes pažadinom juos (iš jų ilgo gilaus miego), kad jie klausinėtų vienas kitą. Kalbėtojas iš jų tarpo sakė: „Kiek laiko jūs (čia) praleidote?“ Jie atsakė: „(Galbūt) mes praleidome dieną arba dalį dienos.“Jis tarė: „(Vienintelis) jūsų Viešpats geriausiai žino, kiek jūs (čia) prabuvote. Taigi siųskite vieną iš jūsų su šia sidabrine jūsų moneta į miestą ir lai jis išsiaiškina, koks maistas yra geras ir leistinas ir atneša dalį jo jums. Ir lai jis būna atsargus ir neleidžia jokiam žmogui sužinoti apie jus.

Nes, jei jie sužinos apie jus, jie užmuš jus (mirtinai arba smurtaus arba jus sužalos) arba grąžins jus į savo religiją. Ir tokiu atveju jūs niekada nebūsite sėkmingi.“

Ir taip Mes padarėme jų istoriją žinomą (žmonėms), kad jie galėtų žinoti, jog Allaho Pažadas yra tiesa, ir kad negali būti jokios abejonės dėl Valandos. (Atmink) kai jie (miesto žmonės) ginčijosi tarp savęs apie jų istoriją, jie tarė: „Pastatykite pastatą virš jų, jų Viešpats žino geriausiai apie juos.“ (Tada) tie, kurie pasiekė savo tikslą tarė (greičiausiai netikintieji): „Mes tikrai pastatysime garbinimo vietą virš jų.“

(Kai kurie) sako, kad jų buvo trys, o šuo buvo ketvirtas iš jų. O (kiti) sako, kad jų buvo penki, šuo buvo šeštas, - spėliojantys apie nematomą. (Dar kiti) sako, kad jų buvo septyni, o šuo buvo aštuntas. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpats geriausiai žino jų skaičių, niekas nežino to, tik keli.“ Taigi nesiginčykit (dėl jų skaičiaus), išskyrus su aiškiais įrodymais (kuriuos Mes apreiškėme jums). Ir nesitarkite su nė vienu iš jų (Rašto žmonėmis – judėjais ir krikščionimis) apie Urvo žmonių (istoriją).

Ir niekada nesakykite apie ką nors: „Aš padarysiu tai ir tai rytoj.“

Išskyrus (kartu sakydami): „Jei Allahas panorės!“ Ir prisiminkite savo Viešpatį, kai pamirštate ir sakykite: „Gali būti, kad mano Viešpats veda mane link artimesnio tiesos kelio nei tai.“

Ir jie pasiliko savo Urve tris šimtus (saulės) metų, pridedant devynis (prie mėnulio metų).

Sakyk: „Allahas žino geriausiai, kiek ilgai jie pasiliko. Pas Jį yra (Žinios apie) dangų ir žemės Nematomą. Kaip aiškiai Jis mato ir girdi (viską)! Neturi jie jokio kito Vali (Padėjėjo, Reikalų tvarkytojo, Globėjo), išskyrus Jį, ir niekas nesidalina su Juo Jo Sprendime ir Jo Valdyme.“

Ir recituok, kas buvo apreikšta tau (Muchammedai ﷺ) iš Knygos (Korano) tavojo Viešpaties (t. y. recituok tai, suprask ir sek jo mokymais ir elkis pagal jo nurodymus bei skelbk tai žmonėms). Niekas negali pakeisti Jo Žodžių, ir nerasi tu nieko kito kaip prieglobsčio, išskyrus Jį.

Ir būk (Muchammedai ﷺ) kantrus su tais, kurie šaukiasi savo Viešpaties (t. y. savo kompanjonais, kurie prisimena savo Viešpatį garbindami, šlovindami maldose, ir kitais teisingais darbais) rytą ir popietę, siekdami Jo Veido. Ir neleisk savo akim žiūrėti pro pirštus į juos, trokštant šio pasaulio gyvenimo pompastikos ir spindesio. Ir nepaklusk tam, kurio širdį Mes padarėme nesirūpinančia Mūsų Prisiminimu, ir kuris seka savo paties geiduliais, ir kurio reikalai (darbai) buvo prarasti.

Ir sakyk: „Tiesa yra iš tavo Viešpaties.“ Tada tas, kas nori, lai tiki, o kas nori, lai netiki. Iš tiesų, Mes paruošėme Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams) Ugnį, kurios sienos apsups juos (netikinčiuosius Allaho Vienumą). Ir jei jie prašys pagalbos (palengvinimo, vandens), jiems bus duotas vanduo kaip verdantis aliejus, kuris nuplikys jų veidus. Siaubingas yra gėrimas, ir bloga Murtafak (buveinė, poilsio vieta)!

Iš tiesų, tiems, kurie patikėjo ir darė gerus darbus, be abejonės, Mes nepadarysime nė vieno, kuris darė savo (teisingus) darbus tobuliausiu būdu, atlygio pamesto.

Tie! Jiems bus Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), kuriuose upės teka po jais. Ten jie bus papuošti aukso apyrankėmis, ir jie dėvės žalius apdarus geriausio ir storiausio šilko. Jie sėdės atsirėmę iškeltuose sostuose. Koks geras yra atlygis, ir kokia puiki Murtafak (buveinė, poilsio vieta)!

Ir pateikite jiems pavyzdį apie du vyrus: vienam iš jų Mes davėme du vynuogių sodus, ir Mes apsupome abu juos datulių palmėmis, ir pasodinome tarp jų pašarines žoles (dirbamus laukus).

Kiekvienas iš šių dviejų sodų išaugino savo produktus, ir nė kiek nežlugo tame, ir Mes privertėme upę trykšti vidury jų.

Ir jis turėjo turtą (arba vaisių) ir tarė savo kompanjonui, tarpusavio pokalbio metu: „Aš esu pranašesnis turtu ir stipresnis tarp žmonių.“

Ir jis nuėjo į savo sodą būdamas tos būsenos (pasididžiavimo ir netikėjimo), neteisingas sau. Jis tarė: „Nemanau, kad tai kada nors pražus.

Ir aš nemanau,kad Valanda kada nors ateis, ir jei iš tiesų aš būsiu grąžintas savo Viešpačiui (Prikėlimo Dieną), aš tikrai rasiu geriau nei tai, kai grįšiu pas Jį.

Jo kompanjonas tarė jam, kalbėdamas su juo: „Ar tu netiki Tuo, Kuris sukūrė tave iš dulkės (t. y. tavo tėvą Adamą (Adomą), tada iš nutfa (vyriškųjų ir moteriškųjų išskyrų mišinio), tada suformavo tave į žmogų?

Tačiau aš (tikiu), kad Jis yra Allahas, mano Viešpats, ir nieko aš nepriskirsiu partneriu savo Viešpačiui.

Geriau tau sakyti, įeinant į savo sodą: „Taip, kaip Allahas panorės (įvyks)! Nėra jokios kitos galios, tik su Allahu!” Jei matai mane mažiau (turintį) nei tu, turtu ir vaikais,

gali būti, kad mano Viešpats suteiks man ką nors geriau nei tavo sodas ir pasiųs jam Husban (kančią, žaibą) iš dangaus, tada tai bus slidi žemė.

Arba vanduo iš jų (iš sodų) nuseks (po žeme) taip, kad tu niekada nesugebėsi jo rasti.“

Taigi jo vaisiai buvo apsupti (pražuvimu). O jis liko ploti savo rankomis (iš liūdesio) dėl to, ką jis išleido tam, nors visa tai buvo sunaikinta ant treliažų, ir jis tegalėjo sakyti: „O kad nebūčiau priskyręs jokių partnerių savo Viešpačiui!“ (Tafsir Ibn Kathir)

Ir jis neturėjo jokių žmonių, kurie padėtų jam prieš Allahą, nei jis galėjo apginti (arba išgelbėti) save.

Ten (Prikėlimo Dieną) Al-Valaja (apsauga, galia, valdžia ir viešpatija) bus tik Allaho (Vienintelio), Tikrojo Dievo. Jis (Allahas) yra Geriausias atlyginti ir Geriausias paskutinei pabaigai. (La ilaha illallah) – niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas.

Ir pateik jiems šio pasaulio gyvenimo pavyzdį: tai kaip vanduo (lietus), kurį Mes nuleidome iš dangaus, ir žemės augmenija sąveikauja su juo, ir tampa šviežia ir žalia. Tačiau (vėliau) ji išdžiūsta ir suskilinėja į gabalus, kuriuos vėjas išmėto. Ir Allahas yra Galintis padaryti viską.

Turtas ir vaikai yra šio pasaulio gyvenimo puošmenos. Tačiau teisingi geri darbai, 1 kurie tęsiasi, yra geriau tavo Viešpačiui dėl atlygio ir geresni dėl vilties.

Ir (atmink) Tą Dieną Mes priversime kalnus dingti (kaip dulkių debesis), ir jūs pamatysit žemę kaip nulygintą lygumą, ir mes surinksime juos visus kartu, kad nepaliktume nė vieno iš jų nuošaly.

Ir jie bus išstatyti priešais tavo Viešpatį (linijomis, tokiomis kaip) eilėmis, (ir Allahas sakys): „Dabar iš tiesų, jūs atėjote pas Mus taip, kaip Mes sukūrėme jus pirmą sykį. Ne, tačiau jūs manėte, kad Mes nepaskyrėme jums jokio susitikimo (su Mumis).“

Ir Knyga (kiekvieno iš jų Įrašas) bus įdėta (į dešinę ranką tikinčiojo Allaho Vienumą ir į kairę ranką netikinčiojo Allaho Vienumą) ir jūs pamatysite Mudžrimūn (nusikaltėlius, daugiadievius, nuodėmiautojus), bijančius to, kas yra ten (įrašyta). Jie sakys: „Vargas mums! Kokia tai Knyga, kuri nepalieka nei mažo, nei didelio, tačiau įrašė viską su skaičiais?!“ Ir jie atras viską, ką jie darė, išstatytą priešais juos, ir jūsų Viešpats nesielgia su niekuo neteisingai.

Ir (atmink), kai Mes sakėme angelams: „Nusižeminkite Adomui.“ Taigi jie nusižemino, išskyrus Iblis (Šėtoną). Jis buvo vienas iš džinų. Jis nepakluso savo Viešpaties Įsakymui. Ar tu tada laikysi jį (Iblis) ir jo palikuonis globėjais ir padėjėjais, o ne Mane, kai jie yra priešai tau? Koks blogas pakaitalas Zalimūn (daugiadieviams ir bloga darantiesiems).

Aš (Allahas) padariau juos (Iblis ir jo palikuonis) nematančius (ir nesinaudojau jų pagalba) dangų ir žemės kūrimo ir (netgi) jų pačių sukūrimo, nei Aš (Allahas) ėmiau klaidinančiuosius padėjėjais.

Ir (Atmink) Tą Dieną Jis sakys: „Kvieskite tuos (taip vadinamus) Mano partnerius, kuriuos jūs laikėte.“ Tada jie verks jiems, tačiau šie jiems neatsakys, ir Mes pastatysime Maubik (barjerą) 2 tarp jų.

Ir Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai, nuodėmiautojai) pamatys Ugnį ir suvoks, kad jie turi ten įkristi. Ir neras jie jokio būdo pabėgti iš ten.

Ir iš tiesų Mes parodėme visų rūšių pavyzdžius šiame Korane žmonijai. Tačiau žmogus yra visada labiau priešgyniaujantis nei bet kas kitas.

Ir niekas nesulaiko žmonių nuo tikėjimo, (dabar) kai teisingas vedimas (Koranas) atėjo jiems, ir nuo prašymo savo Viešpaties Atleidimo išskyrus tai, kad sentėvių būdai kartojami jiems (t. y. Allaho nulemtas jų sunaikinimas) arba jiems veidas į veidą pristatyta kančia?

Ir Mes nesiuntėme Pasiuntinių, išskyrus kaip geros žinios nešėjus ir perspėtojus. Tačiau tie, kurie netiki, ginčijasi su klaidingais argumentais tam, kad paneigtų tuo tiesą. Ir jie laiko Mano Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir tai, kuo jie buvo perspėti, juokais ir pašaipa!

Ir kas elgiasi blogiau, nei tas, kuriam primenama apie jo Viešapties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tačiau jis nusigręžia nuo jų, pamiršdamas tai (tuos darbus), ką jo rankos skleidė. Iš tiesų, Mes užtraukėme apdangalus ant jų širdžių, kad jie nesuprastų to (Korano), ir jų ausyse – kurtumas. Ir jei tu (Muchammedai ﷺ) kviesi juos į teisingą vedimą, netgi tada jie niekada nebus teisingai vedami.

Ir jūsų Viešpats yra Atlaidžiausias, Gailestingumo Valdytojas. Jei Jis pakviestų juos atsiskaityti už tai, ką jie įgijo, tada tikrai, Jis paspartintų jų bausmę. Tačiau jie turi jiems paskirtą laiką, po kurio jie nebeturės jokio pabėgimo.

Ir šiuos miestus (gyventojus - Ad, Samud) Mes sunaikinome, kai jie elgėsi blogai. Ir Mes paskyrėme nustatytą laiką jų sunaikinimui.

Ir (atmink), kai Mūsa (Mozė) sakė savo tarnui: „Aš nesiliausiu (keliavęs), kol pasieksiu dviejų jūrų susiliejimą arba (kol) praleisiu daugybę metų kelionėje.“

Tačiau kai jie pasiekė dviejų jūrų susiliejimą, jie pamiršo savo žuvis, ir jos išėjo per jūrą kaip per tunelį.

Taigi, kai jie toliau keliavo (už tos paskirtos vietos) Mūsa (Mozė) tarė savo tarnui: „Atnešk mums mūsų ryto maistą. Iš tiesų, mes kentėme didelį nuovargį šioje mūsų kelionėje.“

Jis tarė: „Ar atsimeni, kai mes prisiglaudėme uoloje? Aš iš tiesų pamiršau žuvį. Niekas kitas, tik Šaitan (Šėtonas), privertė mane pamiršti tai. Ji nuplaukė į jūrą keistai (keistu keliu)!“

[Mūsa (Mozė)] sakė: „Tai yra tai, ko mes ieškojome.“ Taigi jie grįžo atgal sekdami savo pėdsakais.

Tada jie rado vieną iš Mūsų vergų, kuriam Mes suteikėme Savo gailestingumą, ir kurį Mes išmokėme Mūsų žinojimo.

Mūsa (Mozė) tarė jam (Khidr): „Ar aš galiu sekti tavimi, kad tu išmokytum mane ko nors iš to žinojimo (teisingo vedimo ir teisingo kelio), kurio tave išmokė (Allahas)?“

Jis (Khidr) tarė: „Iš tiesų, tu neturėsi kantrybės su manimi!

Ir kaip tu gali būti kantrus dėl kažko, ko tu nežinai?“

Mūsa (Mozė) tarė: „Jei Allahas panorės, tu pamatysi mane esant kantriu, ir aš paklusiu tau tame.“

Jis (Khidr) tarė: „Tada, jei tu seksi mane, neklausinėk manęs apie nieką tol, kol aš pats tau apie tai paminėsiu.“

Taigi jie abu keliavo tol, kol, jiems įlipus į laivą, jis (Khidr) pramušė skyles jame. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu pramušei jame skyles tam, kad paskandintum jo žmones? Iš tiesų, tu padarei Imr (Munkar – blogą, baisų dalykas).“

Jis (Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad tu nesugebėsi būti kantrus su manimi?“

[Mūsa (Mozė)] tarė: „Neliepk man atsiskaityti už tai, ką pamiršau, 3 ir nebūk man griežtas dėl mano reikalo (su tavimi).“

Tada jie abu keliavo tol, kol sutiko berniuką, ir jis (Khidr) jį užmušė. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu užmušei šį nekaltą žmogų, kuris nieko nenužudė? Iš tiesų, tu padarei Nukr (Munkar – draudžiamą, blogą, baisų dalyką)!“

(Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad neturėsi kantrybės su manimi?“

[Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei aš tavęs paklausiu ko nors po šito, nelaikyk manęs savo draugijoj, aš tau atleidžiu.“

Tada jie abu keliavo tol, kol, priėję miesto žmones, paprašė jų maisto, tačiau jie atsisakė juos pavaišinti. Tada jie rado tenais bebaigiančią griūti sieną ir jis (Khidr) ją atstatė. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei būtum panorėjęs, iš tiesų, būtum galėjęs už tai užsidirbti!“

(Khidr) tarė: „Tai yra mano ir tavo išsiskyrimas. Aš pasakysiu tau (šių) dalykų, dėl kurių tu neturėjai kantrybės, paaiškinimą.

Dėl laivo, jis priklausė Masakin (vargingiems žmonėms), dirbantiems jūroje. Taigi aš norėjau padaryti jam trūkumą, nes už jų buvo karalius, kuris užgrobdavo kiekvieną laivą jėga.

Dėl berniuko, jo tėvai buvo tikintieji ir mes baiminomės kad jis spaus juos maištaudamas ir netikėdamas.

Taigi mes norėjome, kad jų Viešpats pakeistų jį jiems geresniu teisingumu ir artimesniu gailestingumui.

„O dėl sienos, ji priklausė dviem našlaičiams mieste ir po ja buvo lobis, priklausantis jiems. Jų tėvas buvo teisingas žmogus ir jų Viešpats norėjo, kad jie pasiektų pilnos jėgos amžių ir pasiimtų savo lobį kaip gailestingumą iš savo Viešpaties. Ir aš padariau tai ne savo paties nutarimu. Tai yra tų (dalykų), dėl kurių tu negalėjai būti kantrus, paaiškinimas.“

Ir jie klausia tavęs apie Zul-Karnain. Sakyk: „Aš parecituosiu jums kai ką apie jo istoriją.“

Iš tiesų, Mes įkurdinome jį žemėje, ir Mes suteikėme jam viską.

Taigi jis ėjo keliu.

Kol, pasiekęs saulės laidos vietą, rado ją benusileidžiančią į juodo purvino (arba karšto) vandens šaltinį. Ir rado jis šalia žmones. Mes (Allahas) tarėme (įkvėpimu): „Zul-Karnain, arba tu nubausk juos, arba elkis su jais maloniai.“

Jis tarė: „Jį (netikintįjį Allaho Vienumą), kuris daro bloga, mes nubausime, o tada jis bus atneštas atgal savo Viešpačiui, Kuris nubaus jį siaubinga kančia (Pragaru).“

„Tačiau tą, kuris tiki (Allaho Vienumą) ir daro teisingus darbus, jis turės geriausią atlygį (Rojų), ir mes (Zul-Karnain) sakysime jam švelnius žodžius (kaip nurodymus).“

Tada jis ėjo kitu keliu.

Kol, pasiekęs saulės pakilimo vietą, jis rado ją bepakylančią žmonėms, kuriems Mes (Allahas) nesuteikėme jokio prieglobsčio nuo saulės.

Taigi (tai buvo)! Ir Mes žinojome apie jį (Zul-Karnain) viską.

Tada jis sekė (kitu) keliu.

Kol, pasiekęs (vietą) tarp dviejų kalnų, rado priešais (šalia) jų (tų dviejų kalnų) žmones, vos vos suprantančius žodį.

Jie sakė: „Zul-Karnain, iš tiesų, Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas) daro piktadarybes žemėje. Ar turėtume mes sumokėti tau duoklę, kad tu iškeltum barjerą tarp mūsų ir jų?“

Jis tarė: „Tai (turtas, valdžia ir galia), kurią mano Viešpats suteikė man yra geriau (nei jūsų duoklė). Taigi padėkite man (savo vyrų) galia, aš iškelsiu tarp jūsų ir jų barjerą.

Duokite man geležies gabalus (plytas).“ Tada, kai jis užpildė plyšį tarp dviejų kalnų skardžių, tarė: „Papūskite“. Tada, kai jis padarė juos (raudonus kaip) ugnimi, jis tarė: „Atneškite man išlydytą varį užpilti ant jų.“

Taigi jie [Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas)] negalėjo pašalinti jo arba pro jį prasikasti.

(Zul-Karnain) tarė: „Tai yra mano Viešpaties malonė, tačiau kai mano Viešpaties Pažadas išsipildys, Jis sulygins tai su žemės. Ir mano Viešpaties Pažadas yra visada tiesa.“

Ir Tą Dieną [t. y. Dieną, kai Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas) išeis], Mes paliksime juos banguoti, kaip bangas, viena ant kitos. Ir bus papūstas Trimitas ir Mes surinksime juos (kūrinius) visus kartu.

Ir tą Dieną Mes pristatysime Pragarą netikintiesiems, aiškiai matomą -

tiems, kurių akys buvo po šydu nuo Mano Prisiminimo (šio Korano), ir kurie negalėjo (jo) girdėti.

Argi tada tie, kurie netikėjo, galvoja, kad jie gali laikyti Mano vergus [t. y. angelus, Allaho Pasiuntinius, Isa (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų] Aulija (viešpačiais, dievais, globėjais) šalia Manęs? Iš tiesų, Mes paruošėme Pragarą kaip pasilinksminimą netikintiesiems 4.

Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Ar pasakyti jums apie didžiausius pralaimėtojus dėl (savo) veiksmų?“

Tie, kurių pastangos buvo iššvaistytos šiame gyvenime, kai jie manė, jog gauna gėrį savo veiksmais.

Jie yra tie, kurie neigė savo Viešpaties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir Susitikimą su Juo (Amžinybėje). Taigi jų darbai yra bergždi, ir Prikėlimo Dieną Mes nesuteiksime jiems jokio svorio.

Tai bus jų atlygis - Pragaras – dėl to, kad jie netikėjo ir laikė mano Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir Mano Pasiuntinius juokais ir pasityčiojimu.

Iš tiesų, tie kurie tikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir darė gerus darbus, turės Al-Firdaus (Rojaus) Sodus savo pasilinksminimui.

Kuriuose jie gyvens (amžinai). Neturės jie jokio troškimo būti iš jo perkeltais.

Sakyk (Muchammedai ﷺ žmonijai): „Jei jūra būtų rašalas mano Viešpaties Žodžiams (užrašyti), iš tiesų, jūra išsektų prieš tai, kol mano Viešpaties Žodžiai pasibaigtų, net jei Mes atneštume (kitą jūrą) panašią į tai padėti.“

Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš esu tik žmogus kaip ir jūs. Man buvo apreikšta, kad jūsų Ilah (Dievas) yra Vienas Ilah (Dievas, t. y. Allahas). Taigi kas tikisi Susitikimo su savo Viešpačiu, lai daro teisingus darbus ir nepriskiria partnerių garbinime savo Viešpačiui.“