مَريَم

Kaf, Ha, Ja, Ain, Sad. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

(Tai yra) Tavo Viešpaties gailestingumo paminėjimas Savo vergui Zakarijai.

Kai jis kreipėsi į savo Viešpatį (Allahą) slaptu kvietimu.

Jis sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų mano kaulai tapo silpni, ir žili plaukai išplito po mano galvą, ir aš niekada nebuvau nepalaimintas savo kreipimesi į Tave, mano Viešpatie!

Ir iš tiesų, aš baiminuosi dėl savo giminių po manęs, ir mano žmona yra bevaisė. Taigi suteik man iš Savęs įpėdinį.

Kas paveldės po manęs ir (kas taip pat) paveldės Jakūbo (Jokūbo) palikuonis (religinių žinių ir pranašavimo, ne turto, palikimą). Ir padaryk jį, mano Viešpatie, vienu iš tų, kuriais Tu esi Patenkintas!”

(Allahas tarė): „Zakarija, iš tiesų, Mes duodame gerą žinią tau apie sūnų, kurio vardas bus Jahja (Jonas). Mes niekam kitam anksčiau (jo) nesuteikėme tokio vardo.“

Jis tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš galiu turėti sūnų, kai mano žmona yra bevaisė, o aš labai susenęs.“

Jis tarė: „Taigi (tai bus). Tavo Viešpats sako: tai lengva Man, be abejonės, Aš sukūriau tave prieš tai, kai tu buvai niekas!”

[Zakarija] tarė: „Mano Viešpatie, parodyk man ženklą.“ Jis tarė: „Tavo ženklas yra tai, kad tu nekalbėsi su žmonėmis tris naktis, nors neturėsi jokio kūniško trūkumo.“

Tada jis išėjo pas savo žmones iš Al-Mihrab (maldos vietos arba privataus kambario) ir parodė ženklais šlovinti Allaho Garbę ryte ir popietę.

(Buvo tarta jo sūnui): „Jahja (Jonai), tvirtai laikykis Rašto [Taurato (Toros)].“ Ir Mes suteikėme jam išmintį, kol jis vis dar buvo vaikas.

Ir (padarėme jį) kupiną užuojautos žmonėms kaip gailestingumą (arba dovaną) nuo Mūsų ir tyrumą nuo nuodėmių [t. y. Jahjai (Jonui)] ir jis buvo teisingas

ir pareigingas savo tėvams ir jis nebuvo nei išpuikęs, nei nepaklusnus (Allahui arba savo tėvams).

Ir Salam (taika) jam tą dieną, kai jis gimė, ir tą dieną, kai jis mirs, ir tą dieną, kai jis bus prikeltas gyvenimui (vėl)!

Ir minėk Knygoje (Korane, Muchammedai ﷺ, istoriją apie) Marjamą (Mariją), kai ji atsitraukė, atsiskirdama nuo savo šeimos, į vietovę link rytų.

Ji pastatė uždangalą (paslėpti save) nuo jų. Tada Mes nusiuntėme jai Mūsų Rūh [angelą Džibrylį (Gabrielių)] ir jis pasirodė priešais ją žmogaus pavidalu visais bruožais.

Ji tarė: „Iš tiesų, aš prašau prieglobsčio Maloningiausiojo (Allaho) nuo tavęs, jei tu bijai Allaho.“

(Angelas) tarė: „Aš tiktai tavo Viešpaties pasiuntinys (pranešti) tau apie dovaną – teisingą sūnų.“

Ji tarė: „Kaip aš galiu turėti sūnų, kai joks vyras nėra palietęs manęs, nei aš esu neskaisti?“

Jis tarė: „Taigi (tai bus), tavo Viešpats sakė: „Tai lengva Man (Allahui) ir (Mes norime) paskirti jį kaip ženklą žmonijai ir gailestingumą nuo Mūsų (Allaho), ir tai yra (Allaho) nulemtas (jau) reikalas.“."

Taigi ji tapo nėščia su juo 1 ir ji atsitraukė su juo į tolimą vietovę (t. y. Betliejaus slėnį, apie 4-6 mylios nuo Jeruzalės).

Ir gimdymo skausmai nuvedė ją prie datulių palmės kamieno. Ji tarė: „O kad aš būčiau mirus prieš tai, ir būčiau pamiršta ir nebematoma!“

Tada [kūdikis Isa (Jėzus) arba Džibrylis (Gabrielius)] sušuko jai iš po jos, sakydamas: „Nesielvartauk, tavo Viešpats suteikė vandens srovę po tavimi.

Ir pakratyk datulių palmės kamieną link savęs, tai leis šviežioms prinokusioms datulėms kristi ant tavęs.

Taigi valgyk ir gerk ir būk laiminga. O jei pamatysi kokį nors žmogų, sakyk: „Iš tiesų, aš prisiekiau Maloningiausiajam (Allahui) pasninkauti, taigi šią dieną aš nekalbėsiu su jokiu žmogumi.”

Tada ji pristatė jį (kūdikį) savo žmonėms, nešdama jį. Jie tarė: „Marjama (Marija), iš tiesų tu atvedei galingą dalyką.

Harūno (Arono) seserie (panašumu) 2, tavo tėvas nebuvo žmogus, kuris svetimaudavo, nei tavo motina buvo nedora moteris.“

Tada ji parodė į jį. Jie tarė: „Kaip mes galime kalbėti su tuo, kuris yra tik vaikas lopšyje?“

Jis [Isa (Jėzus)] prabilo: „Iš tiesų, aš esu Allaho vergas, Jis suteikė man Raštą ir padarė mane Pranašu.“

Ir Jis palaimino mane, kur tik aš bebūčiau. Ir įsakė man Salat (maldą) ir Zakat, kiek aš begyvenčiau.“

Ir būti pareigingu savo motinai, ir nepadarė manęs išpuikėliu, ne nepalaimintu.

Ir Salam (taika) man tą dieną, kai aš gimiau, ir tą dieną, kai aš mirsiu, ir tą dieną, kai būsiu prikeltas gyvas!“

Tai yra Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus. (Tai yra) tiesos žodis, apie tai, kuo jie abejoja (arba ginčijasi).

Nepritinka Allahui (Jo Didenybei) gimdyti sūnų [čia kalbama apie krikščionių šmeižtą apie Allahą, sakant, kad Isa (Jėzus) yra Allaho sūnus]. Lai būna Pašlovintas (ir Išaukštintas) Jis (virš visko, ką jie Jam priskiria). Kai Jis nulemia ką nors, Jis tik taria: „Būk!“ - ir tai yra.

[Isa (Jėzus) tarė:] „Iš tiesų Allahas yra mano Viešpats ir tavo Viešpats. Taigi garbink Jį (Vienintelį). Tai Tiesus Kelias. (Allaho islamiškojo monoteizmo religija, kurią Jis įsakė visiems Savo Pranašams).“

Tada išsiskyrė grupės [t. y. krikščionių grupės dėl Isos (Jėzaus)], taigi vargas netikintiesiems [tie, kurie melagingai liudijo, sakydami, kad Isa (Jėzus) yra Allaho sūnus] didžiosios Dienos Susitikime (t. y. Prikėlimo Dieną, kai jie bus įmesti į liepsnojančią Ugnį).

Kaip aiškiai jie (daugiadieviai ir netikintieji Allaho Vienumą) matys ir girdės Tą Dieną, kai jie pasirodys priešais Mus! Tačiau Zalimūn (daugiadieviai ir blogą darantieji) šiandien yra visiškoje klaidoje.

Ir perspėk juos (Muchammedai ﷺ) apie sielvarto ir apgailestavimo Dieną, kai reikalas yra nuspręstas, kol (dabar) jie yra nerūpestingoje būsenoje ir jie netiki.

Iš tiesų, Mes paveldėsime žemę ir viską, kas joje. Ir pas Mus jie bus sugrąžinti.

Ir minėk Knygoje (Korane) Ibrahimą (Abraomą). Iš tiesų, jis buvo tiesos žmogus, Pranašas.

Kai jis sakė savo tėvui: „Mano tėve, kodėl tu garbini tai, kas negirdi, nemato ir negali tau niekuo padėti?

Mano tėve, iš tiesų man atėjo žinojimas toks, kuris neatėjo tau.Taigi sek manimi, aš išvesiu tave į Tiesų Kelią.

Mano tėve, negarbink Šaitan (Šėtono). Iš tiesų Šaitan (Šėtonas) buvo maištautojas priešais Maloningiausiąjį (Allahą).

Mano tėve, iš tiesų aš baiminuosi, kad Maloningiausiojo (Allaho) kančia neapimtų tavęs, kad tu netaptum Šaitan (Šėtono) kompanjonu (Pragaro Liepsnose).“

Jis (tėvas) tarė: „Ar tu atmeti mano dievus, Ibrahimai (Abraomai)? Jei tu (šito) nesustosi, aš tikrai apmėtysiu tave akmenimis. Taigi pasitrauk nuo manęs saugiai (kol tavęs nenubaudžiau).“

Ibrahimas (Abraomas) tarė: „Taika tau! Prašysiu savo Viešapties Atleidimo tau. Iš tiesų, Jis yra man Maloningiausias.

Ir nusigręšiu nuo tavęs ir tų, kurių tu šaukiesi šalia Allaho. Ir kreipsiuos į savo Viešpatį ir tikiuosi, kad nebūsiu nepalaimintas dėl savo kreipimosi į savo Viešpatį.“

Taigi kai jis nusigręžė nuo jų ir nuo tų, kuriuos jie garbino šalia Allaho, Mes suteikėme jam Ishaką (Izaoką) ir Jakūbą (Jokūbą), ir kiekvieną iš jų Mes padarėme Pranašais.

Ir Mes suteikėme jiems iš Savo Gailestingumo (pakankamą išlaikymą) ir Mes suteikėme jiems garbę ant liežuvių (visų tautų, t. y. visi prisimena juos šlovindami juos).

Ir minėk Knygoje (šiame Korane) Mūsą (Mozę). Iš tiesų, jis buvo pasirinktas ir jis buvo Pasiuntinys (ir) Pranašas.

Ir Mes pakvietėme jį iš dešinės Kalno pusės, ir priartinome jį prie Savęs pokalbiui su juo [Mūsa (Moze)].

Ir Mes suteikėme jam jo brolį Harūną (Aroną), (taip pat) Pranašą, iš Mūsų Gailestingumo.

Ir minėk Knygoje (Korane) Ismailį (Izmaelį). Iš tiesų jis buvo ištikimas tam, ką jis pažadėjo, ir jis buvo Pasiuntinys (ir) Pranašas.

Ir jis įsakydavo savo šeimai ir savo žmonėms As-Salat (maldas) ir Zakat, o jo Viešpats buvo juo patenkintas.

Ir minėk Knygoje (Korane) Idrį (Enohą). Iš tiesų, jis buvo tiesos žmogus, (ir) Pranašas.

Ir Mes iškėlėme jį į aukštą padėtį.

Tai buvo tie, kuriems Allahas suteikė Savo Malonę iš Pranašų tarpo, iš Adamo (Adomo) palikuonių, ir iš tų, kuriuos Mes įnešėme (į laivą) su Nūhu (Nojumi), ir iš Ibrahimo (Abraomo) ir Israelio (Izraelio) palikuonių, ir iš tų, kuriuos Mes teisingai vedėme ir pasirinkome. Kai Maloningiausiojo (Allaho) eilutės buvo recituojamos jiems, jie krito klūpsčiomis ir raudodami. 3

Tada, po jų sekė palikuonys, kurie apleido As-Salat (maldas) [t. y. prarado savo Salat (maldas) arba nebeatlikdami jų arba neatlikdami jų tobulai arba neatlikdami jų tiksliai nustatytu laiku] ir pasekė geiduliais. 4 Taigi jie susidurs su pražūtimi.

Išskyrus tuos, kurie atgailauja ir tiki (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) ir dirba teisingai. Tokie įžengs į Rojų ir jie nebus niekaip nuskriausti.

(Jie įžengs į) Adn (Edeno) Rojų (amžinuosius Sodus), kuriuos Maloningiausiasis (Allahas) pažadėjo Savo vergams Nematomame: iš tiesų Jo Pažadas privalo įvykti.

Jie negirdės ten (Rojuje) jokio Laghva (nešvankių, melagingų ir blogų, tuščių kalbų), tiktai Salam (sveikinimą taika). Ir turės ten savo išlaikymą, rytą ir popietę.

Toks yra Rojus, kurį Mes suteiksime kaip paveldėjimą tiems iš Mūsų vergų, kurie buvo Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. eilutę 2:2).

Ir mes (angelai) nenusileidžiame, išskyrus tavo (Muchammedai ﷺ) Viešpaties Paliepimu. Jam priklauso tai, kas yra priešais mus, ir kas yra už mūsų, ir kas yra tarp šių dviejų. Ir tavo Viešpats niekada nepamirštantis.

Dangų ir žemės, ir viso, kas tarp jų, Viešpats, tad garbink Jį (Vienintelį) ir būk pastovus ir kantrus Jo garbinime. Ar žinai ką nors, kas būtų panašus į Jį? (žinoma, kad niekas nėra panašus ar lygus ar palyginamas su Juo, ir Jis neturi jokių partnerių šalia Jo). [Nėra nieko panašaus į Jį ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis].

Ir žmogus (netikintysis) sakys: „Kai aš mirsiu, ar tada aš būsiu prikeltas gyvas?“

Argi žmogus neprisimena, kad Mes jį sukūrėme prieš tai, kai jis buvo niekas?

Taigi prisiekiame tavo Viešpačiu, tikrai, Mes surinksime juos kartu, ir (taip pat) Šajatin (velnius) (kartu su jais), tada Mes nešime juos aplink Pragarą ant jų kelių.

Tada iš tiesų Mes ištrauksime iš kiekvienos grupės visus tuos, kurie buvo blogiausi atkakliame maište prieš Maloningiausiąjį (Allahą).

Tada, iš tiesų, Mes geriausiai žinome tuos, kurie labiausiai nusipelno būti ten sudeginti.

Nė vienas iš jūsų neišvengs jo (Pragaro). Tai yra pas jūsų Viešpatį. Įsakymas, kuris turės būti įvykdytas.

Tada Mes išgelbėsime tuos, kurie baimindavosi Allaho ir buvo pareigingi Jam. Ir Mes paliksime Zalimūn (daugiadievius ir bloga darančiuosius) ten (nusižeminusius) ant savų kelių (Pragare).

Ir kai Mūsų Aiškios Eilutės recituojamos jiems, tie, kurie netiki (turtingi ir stiprūs iš Kuraišų pagonių tarpo, kurie gyvena prabangų gyvenimą) sako tiems, kurie tiki (silpni, vargingi Pranašo Muchammedo ﷺ komapnjonai, kurių gyvenimas sunkus): „Kuri iš dviejų grupių (t. y. tikintieji ar netikintieji) yra geriausioje padėtyje ir poste (tarybos vietoje konsultuojantis).“

Ir kiek kartų (buvusių tautų) Mes sunaikinome anksčiau jų, kurie buvo geresni turte, daiktuose ir išvaizdoje?

Sakyk (Muchammedai ﷺ), kas yra klaidoje, Maloningiausiasis (Allahas) prailgins (turtą ir laiką) jam tol, kol pamatę tai, kas jiems buvo pažadėta, arba kančią arba Valandą, jie sužinos, kas yra blogesnėje padėtyje ir kas yra silpnesnis galioje. [Tai atsakymas į eilutėje 19:73 pateiktą klausimą].

Ir Allahas padidina teisingą vedimą tiems, kurie eina teisingai. 5 Ir teisingi geri darbai, kurie tęsiasi, yra geriau jūsų Viešpačiui, dėl atlygio ir geriau dėl išsigelbėjimo.

Argi matei tą, kuris nepatikėjo Mūsų Ajat (šiuo Koranu ir Muchammedu ﷺ) ir sakė: „Man tikrai bus duotas turtas ir vaikai [jei aš (vėl) būsiu gyvas].“

Ar jis žino Nematomą arba jam buvo pažadėta Maloningiausiojo (Allaho)?

Ne, Mes įrašysime tai, ką jis sako, ir Mes padidinsime jo kančią (Pragare).

Ir Mes paveldėsime iš jo (jo mirties momentu) viską, apie ką jis kalba (t. y. turtą ir vaikus, kuriuos jam suteikėme šiame pasaulyje) ir jis vienas pamatys Mus.

Ir jie prisiėmė (garbinti) aliha (dievus) šalia Allaho, kad jie suteiktų jiems garbę, galią ir šlovę (ir taip pat apsaugotų juos nuo Allaho bausmės).

Ne, tačiau jie (taip vadinami dievai) neigs savo garbinimą ir taps priešai jiems (Prikėlimo Dieną).

Argi nematote, kad Mes siuntėme Šajatin (velnius) prieš netikinčiuosius, pastumti juos daryti blogą?

Taigi neskubėkite priešais juos. Mes tik atidedame jiems (ribotą) skaičių (šio pasaulio gyvenimo dienų ir atidedame jiems terminą, kad jie pasididintų blogio ir nuodėmių).

Tą Dieną Mes surinksime Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. eilutę 2:2) pas Maloningiausiąjį (Allahą), kaip delegaciją (prisistačiusią priešais karalių garbingai).

Ir Mes išvesime Mudžrimūn (daugiadievius, nuodėmiautojus, nusikaltėlius ir netikinčiuosius Allaho Vienumą) į Pragarą, ištroškusius (kaip ištroškusią bandą, varomą link vandens).

Niekas neturės galios užtarti, išskyrus tą, kuris gaus leidimą (arba pažadą) Iš Maloningiausiojo (Allaho).

Ir jie kalba: „Maloningiausiasis (Allahas) pagimdė sūnų (arba palikuonis arba vaikus) [kaip judėjai sako: Uzair (Ezra) yra Allaho sūnus, o krikščionys sako, kad Jis pagimdė sūnų [Isą (Jėzų)], o pagonys arabai sako, kad Jis pagimdė dukteris (angelus ir kitus)].“

Iš tiesų, tu išnešei (pasakei) siaubingai blogą dalyką.

Dėl kurio dangūs beveik perplėšiami ir žemė beveik suskyla dalimis ir kalnai sugriūna,

kad jie priskiria sūnų (arba palikuonis arba vaikus) Maloningiausiajam (Allahui).

Tačiau nepritinka Maloningiausiojo (Allaho) (Didenybei) gimdyti sūnų (arba palikuonių arba vaikų).

Nėra nieko danguose ar žemėje, kas nebūtų Maloningiausiojo (Allaho) vergu.

Iš tiesų, Jis žino kiekvieną iš jų, ir suskaičiavo juos pilnai.

Ir kiekvienas iš jų ateis pas Jį vienas Prikėlimo Dieną (be jokių pagalbninkų, globėjų ar gynėjų).

Iš tiesų, tie, kurie tiki (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ)] ir daro teisingus darbus, Maloningiausiasis (Allahas) suteiks jiems meilę (tikinčiųjų širdyse).

Taigi, Mes padarėme tai (Koraną) lengvu, tavo paties kalba (Muchammedai ﷺ) tik tam, kad tu suteiktum gerą žinią Mutakūn (dievobaimingiesiems) ir perspėtum juo Lud 6 (labiausiai priešgyniaujančius) žmones.

Ir kiek kartų anksčiau jų Mes sunaikinome! Ar gali tu (Muchammedai ﷺ) rasti bent vieną iš jų ar išgirsti bent jų šnabždėjimą?