18 : 42
وَأُحِيطَ بِثَمَرِهِۦ فَأَصۡبَحَ يُقَلِّبُ كَفَّيۡهِ عَلَىٰ مَآ أَنفَقَ فِيهَا وَهِيَ خَاوِيَةٌ عَلَىٰ عُرُوشِهَا وَيَقُولُ يَٰلَيۡتَنِي لَمۡ أُشۡرِكۡ بِرَبِّيٓ أَحَدٗا
Taigi jo vaisiai buvo apsupti (pražuvimu). O jis liko ploti savo rankomis (iš liūdesio) dėl to, ką jis išleido tam, nors visa tai buvo sunaikinta ant treliažų, ir jis tegalėjo sakyti: „O kad nebūčiau priskyręs jokių partnerių savo Viešpačiui!“ (Tafsir Ibn Kathir)