Pranašo hadisų enciklopedija

„Kiekvieną kartą, kai kas nors man prašo Allaho palaimos, Allahas grąžina man mano sielą, kad galėčiau atsakyti jam.“

Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) čiaudėdavo, jis užsidengdavo burną ranka arba drabužiu ir nuleisdavo balsą.

Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) gavo dieviškąjį apreiškimą būdamas keturiasdešimties. Jis praleido 13 metų Mekkoje. Tada jam buvo liepta migruoti į Mediną, kur išbuvo 10 metų. Tada jis ten mirė.

„O tikinčiųjų motina, papasakok man apie Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) charakterį.“ Ji pasakė: „Ar tu neskaitai Korano?“ Jis atsakė: „Skaitau.“ Ji sakė: „Iš tiesų, Pranašo charakteris buvo Koranas.“

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam), avėdamas sandalus, šukuodamasis plaukus, apsivalydamas ir atlikdamas visus darbus, pirmenybę teikdavo dešinei pusei.

„Iš tiesų rytoj šią vėliavą atiduosiu vyrui, kurio rankomis Allahas suteiks pergalę. Jis myli Allahą ir Jo Pasiuntinį, o Allahas ir Jo Pasiuntinys myli jį.“ Žmonės praleido naktį kalbėdamiesi ir spėliodami, kam ji bus atiduota. Ryte žmonės ėjo pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) visi tikėdamiesi, kad jiems bus duota vėliava. Pranašas paklausė: „Kur yra Ali Ibn Abi Talib?“ Buvo pasakyta: „O Allaho Pasiuntiny, jis kenčia nuo akių problemų.“ Jis pasakė: „Pakvieskite jį.“ Taigi jis buvo atvestas, o Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) spjovė jam į akis ir meldėsi už jį. Po to jis atsigavo, tarsi nebūtų patyręs jokio skausmo ir Pranašas davė jam vėliavą. Ali pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar turėčiau kovoti su netikinčiaisiais, kol jie taps tokie kaip mes?“ Jis atsakė: „Tęsk toliau, kol pasieksi jų žemę, tada pakviesk juos į islamą ir informuok juos apie tai, ką jiems privaloma atlikti pagal Allaho teises. Prisiekiu Allahu, jei Jis per tave atves nors vieną žmogų, tai tau bus geriau nei raudonieji kupranugariai.““

„Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo geriausias iš žmonių moralės požiūriu.“