Skip to content

„Negalima daryti žalos apskritai ir negalima daryti žalos atsakant.“

Abu Said Sad Ibn Malik Ibn Sinan Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:

„Negalima daryti žalos apskritai ir negalima daryti žalos atsakant.“

«لَا ضَرَرَ وَلَا ضِرَارَ».

Perdavė Ibn Madža, ad Darakutni ir kiti su pilna perdavimo grandine
Hasan (geras)
Paaiškinimas

Pranašas paaiškino, kad būtina atitolinti žalą bet kokia forma nuo savęs ir kitų žmonių. Jis mokė, kad niekam nėra leidžiama daryti žalos tiek sau, tiek kitiems. Taip pat negalima atsakyti į žalą darant žalą, nes žalą galima pašalinti tik per atpildą, neviršijant ribų.

Iš hadiso privalumų

Draudžiama į žalą reaguoti didesne žala.

Allahas Savo tarnams neįsakė nieko, kas jiems būtų žalinga.

Šis hadisas yra pagrindas draudimui daryti žalą apskritai arba atsakant (kaip kerštas), nesvarbu ar žodžiu, veiksmu, ar neveikimu.

Viena iš šariato taisyklių yra ta, kad „žala turi būti pašalinta“, nes šariatas nepritaria žalojimui ir jį smerkia.

Šaltiniai

„Sunan ad Darkutni“ (4/ 51) (3079).

Daugiau (5)

التحفة الربانية في شرح الأربعين حديثًا النووية (ص74).

شرح الأربعين النووية.

لابن عثيمين (ص325).

فتح القوي المتين في شرح الأربعين وتتمة الخمسين.

للعباد (ص112).