طه

Ta, Ha. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

Mes nenuleidome tau (Muchammedai ﷺ) Korano, kad išvargintume tave,

bet tik kaip Priminimą tiems, kurie bijo (Allaho).

Jo (Allaho), Kuris sukūrė žemę ir aukštus dangus, Apreiškimas.

Maloningiausiasis (Allahas) pakilo (Istava) į (Galingą) Sostą (būdu, kuris pritinka tik Jo Didenybei).

Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje, ir viskas, kas yra tarp jų, ir viskas, kas yra po dirva.

Ir jei tu (Muchammedai ﷺ) kalbi (šaukiesi) garsiai, tada iš tiesų, Jis žino paslaptį ir tai, kas yra dar labiau paslėpta.

Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį)! Jam priklauso Geriausi Vardai.

Ir ar pasiekė tave Mūsos (Mozės) istorija?

Kai jis pamatė ugnį, jis tarė savo šeimai: „Palaukit! Aš pamačiau ugnį. Galbūt galiu atnešti jums iš jos šiek tiek nuodėgulių arba rasti kokį nors vedimą ugnyje.“

Ir kai jis atėjo pas ją (ugnį), jis buvo pašauktas vardu: „Mūsa (Moze)!

Iš tiesų, Aš esu tavo Viešpats! Taigi nusiauk savo apavą – tu esi šventame slėnyje, Tuva.

Ir Aš pasirinkau tave. Taigi klausyk to, kas (tau) bus apreikšta.

Iš tiesų, Aš esu Allahas! La ilaha illa Ana (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Mane), taigi garbink Mane ir atlik As-Salat (Ikamat-as-Salat) Mano Prisiminimui.

Iš tiesų, Valanda ateina – iš Aš beveik slepiu ją nuo Savęs – ir kiekvienam asmeniui bus atlyginta už tai, ko jis siekia.

Taigi, lai nė vienas, kuris netiki tą (t. y. Prikėlimo Dieną, Atgailavimą, Rojų ir Pragarą), o seka savo paties geiduliais, neatitraukia tavęs nuo to, kad tu nepražūtum.

O kas yra tavo dešinėje rankoje, Mūsa (Moze)?“

Jis tarė: „Tai mano lazda, kuria aš remiuosi, ir kuria aš numušu šakas savo avims, ir kurioje randu kitą panaudojimą.“

(Allahas) tarė: „Mesk ją žemyn, Mūsa (Moze)!“

Jis numetė ją žemyn ir štai! Ji tapo gyvate, greitai judančia.

Allahas tarė: „Pagriebk ją ir nebijok, Mes grąžinsime ją į pradinę būseną.

Ir prispausk savo (dešinę) ranką prie savo (kairiojo) šono, ji taps balta (ir švytės), be jokios ligos ar jokios žymės,

Kad Mes parodytume tau (keletą) Mūsų Didžiųjų Ženklų.

Eik pas Firauną (Faraoną)! Iš tiesų, jis peržengė (visas ribas netikėjime ir nepaklusime, ir elgėsi kaip išpuikėlis ir tironas).“

[Mūsa (Mozė)] tarė: „Mano Viešpatie, atverk man mano krūtinę (suteik man pasitikėjimo savimi, pasitenkinimo ir drąsos).

Ir palengvink man mano užduotį.

Ir atlaisvink mano liežuvio mazgą (trūkumą, t. y. panaikink mano kalbos neteisingumą).

Kad jie suprastų mano kalbą.

Ir paskirk man pagalbininką iš mano šeimos

„Harūną (Aroną), mano brolį.

Padidink mano galią juo

ir leisk jam dalintis mano užduotimi (Allaho Žinios perdavimu ir Pranašavimu).

Kad mes Tave stipriai garbintume

ir stipriai Tave prisimintume.

Iš tiesų, Tu esi Visada mus Geriausiai Matantis“

(Allahas) tarė: „Mūsa (Moze), tavo prašymas patenkintas!

Ir iš tiesų, Mes suteikėme tau malonę kitu laiku (anksčiau).

Kai Mes įkvėpėme tavo motiną tuo, ką Mes įkvėpėme.

Sakydami: „Įdėk jį (vaiką) į Tabut (dėžę arba dėžutę arba skrynią) ir nuleisk tai į upę (Nilą). Tada upė išmes jį ant kranto, o ten, Mano priešas ir jo priešas pasiims jį.“ Ir Aš suteikiau tau Savo meilę tam, kad būtum išaugintas priešais Mano Akis.

Kai tavo sesuo atėjo ir tarė: „Ar parodyti tau tą, kuri žindys jį?“ Taigi Mes grąžinome tave tavo motinai, kad ji galėtų nuraminti savo akis ir nesielvartautų. Tada tu nužudei žmogų, bet Mes išgelbėjome tave nuo didžiulės bėdos ir išbandėme tave sunkiu išbandymu. Tada tu pasilikai daugelį metų su Madjan (Midian) žmonėmis. Tada tu atėjai čia pagal nustatytą laiką, kurį Aš įsakiau (tau), Mūsa (Moze)!

Ir Aš pasirinkau tave 1 Sau.

Eikite tu ir tavo brolis su Mano Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimasi ir t.t.) ir jūs abu nesulėtėkite ir netapkite silpni Mano Prisiminime.

Eikite, jūs abu, pas Firauną (Faraoną), iš tiesų, jis peržengė (visas ribas netikėjime ir nepaklusnume ir elgėsi kaip išpuikėlis ir tironas).

Ir kalbėkite su juo švelniai. Galbūt jis galės priimti patarimą arba (Allaho) baimę.“

Jie tarė: „Mūsų Viešpatie, iš tiesų mes bijome, kad jis nepaskubintų bausmės mums arba kad jis neperžengtų (visų ribų su mumis).“

Jis (Allahas) tarė: „Nebijokite, iš tiesų, Aš esu su jumis abiem, girdintis ir matantis.

Taigi eikite jūs abu pas jį, ir sakykite: „Iš tiesų, mes esame tavo Viešpaties Pasiuntiniai, taigi leisk Israelio (Izraelio) vaikams eiti su mumis, ir nekankink jų. Iš tiesų, mes atėjome su tavo Viešpaties ženklu! Ir taika tam, kuris seka teisingu vedimu!

Iš tiesų, mums buvo apreikšta, kad kančia bus tam, kuris neigia [netiki Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinius] ir nusigręžia (nuo tiesos ir paklusimo Allahui).“.“

Firaun (Faraonas) tarė: „Kas tada, Mūsa (Moze), yra jūsų abiejų Viešpats?“

[Mūsa (Mozė)] tarė: „Mūsų Viešpats yra Tas, Kuris suteikė kiekvienam daiktui formą ir prigimtį, tada jį išvedė į teisingą kelią.“

[Firaun (Faraonas)] tarė: „O kaip dėl senovės kartų?“

[Mūsa (Mozė)] tarė: „Žinojimas apie tai yra pas mano Viešpatį, Įraše. Mano Viešpats nei klysta, nei Jis pamiršta.“

Kas padarė žemę tau kaip lovą (ištiestą), ir atvėrė kelius (takus ir praėjimus) tau tenais, ir nuleido vandenį (lietų) iš dangaus. Ir Mes išvedėme su juo įvairių rūšių augmeniją.

Valgyk ir ganyk savo galvijus (joje). Iš tiesų, tame yra Ajat (įrodymai ir ženklai) suprantantiems žmonėms.

Iš jos (žemės) Mes sukūrėme tave, ir į ją Mes tave sugrąžinsime ir iš jos Mes išvesime tave dar kartą.

Ir iš tiesų, Mes parodėme jam [Firaunui (Faraonui)] visus Mūsų Ajat (ženklus ir Įkalčius), bet jis neigė ir atsisakė.

Jis [Firaun (Faraonas)] tarė: „Ar jūs atėjote tam, kad išvarytumėte mus iš mūsų žemės su savo magija, Mūsa (Moze)?“

Tada iš tiesų, mes galime sukurti magiją panašią į tai, taigi paskirk susitikimą tarp mūsų ir jūsų, kurio nei mes, nei jūs nepraleisite, atviroje vietoje, kur abu turės teisingą ir lygią progą (o žiūrovai galės stebėti rungtynes)."

[Mūsa (Mozė)] tarė: „Tavo paskirtas susitikimas yra šventės dieną, ir lai žmonės susirenka, kai saulė pakils (priešpiet).“

Taigi Firaun (Faraonas) atsitraukė, surengė savo sąmokslą ir tada grįžo.

Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Vargas jums, nekurkite melo prieš Allahą, kad Jis nesunaikintų jūsų visiškai kančia. Ir tikrai, tas, kuris sukuria melą (priešais Allahą), pasigailėtinai pralaimės.“

Tada jie ginčijosi vienas su kitu, ką turėtų daryti, ir laikė savo kalbas paslaptyje.

Jie tarė: „Iš tiesų, tai du magai. Jų tikslas yra išvaryti jus iš jūsų žemės su magija, ir nugalėti jūsų vyriausiuosius ir kilminguosius.

„Taigi sukurkite savo sąmokslą ir tada susirinkite į eiles. Ir kas įveiks šią dieną, tikrai bus sėkmingas.“

Jie tarė: „Mūsa (Moze), arba tu mesk pirmas, arba mes būsime pirmi mesti?“

[Mūsa (Mozė)] tarė: „Ne, meskite jūs (pirmi)!" Tada štai! Jų virvės ir jų lazdos, jų magijos pagalba, pasirodė priešais jį taip, lyg greitai judėtų.

Taigi Mūsa (Mozė) pajuto savyje baimę.

Mes (Allahas) tarėme: „Nebijok! Iš tiesų, tu paimsi viršų.

Ir mesk tai, kas yra tavo dešinėje rankoje! Tai praris tai, ką jie padarė. Tai, ką jie padarė tėra burtininko triukas, o burtininkas niekada nebus sėkmingas, kad ir kiek (įgūdžių) jis įgytų.“

Taigi burtininkai sukniubo. Jie tarė: „Mes tikime Harūno (Arono) ir Mūsos (Mozės) Viešpatį.“

[Firaun (Faraonas)] tarė: „Jūs tikite juo [Mūsa (Moze)] prieš tai, kai aš daviau jums leidimą? Iš tiesų, jūsų vadovas yra tas, kuris išmokė jus magijos. Taigi aš tikrai nukaposiu jūsų rankas ir pėdas priešingose pusėse, ir aš tikrai nukryžiuosiu jus ant datulių palmių kamienų ir jūs tikrai žinosite kuris iš mūsų [aš (Firaun (Faraonas) ar Mūsos (Mozės) Viešpats (Allahas)] gali suteikti žiaurią ir ilgiau trunkančią kančią.“

Jie tarė: „Mes neteikiame tau pirmenybės prieš tai, kas pasirodė mums aiškiais ženklais ir Jam (Allahui), Kuris sukūrė mus. Taigi įsakyk tai, ką tu nori įsakyti, nes tu gali tik įsakyti (apie) šio pasaulio gyvenimą.

Iš tiesų mes patikėjome mūsų Viešpačiu, kad Jis atleistų mums mūsų kaltes, ir už magiją, į kurią tu mus patraukei. Ir Allahas yra geriau dėl atlygio, lyginant su tavo [Firauno (Faraono)] atlygiu, ir ilgiau besitęsiantis (kalbant apie bausmes, lyginant su tavo bausmėmis).“

Iš tiesų, kas atvyks pas savo Viešpatį, būdamas Mudžrim (nusikaltėliu, daugiadieviu, nuodėmiautoju, netikinčiuoju Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinius), tada tikrai jam yra Pragaras, kuriame jis nei mirs, nei gyvens.

Tačiau kas atvyks pas Jį (Allahą), būdamas tikinčiuoju (Allaho Vienumą), ir bus daręs teisingus gerus darbus, tokiam – aukštos padėtys (Amžinybėje), -

Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), po kuriais upės teka, kuriame jie gyvens amžinai. Toks yra atlygis tiems, kurie tyrina save (susilaikydami nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė, ir darydami viską, ką Allahas įsakė).

Ir iš tiesų Mes apreiškėme Mūsai (Mozei) (sakydami): „Keliauk naktį su ibadi (Mano vergais) ir suduok sausą kelią jiems jūroje, nesibaimindamas nei būti pasivytas [Firauno (Faraono)] nei bijodamas (paskęsti jūroje).“

Tada Firaun (Faraonas) vijosi jų įkandin su savo kariuomene, tačiau jūros vanduo visiškai užliejo juos ir apdengė juos.

Ir Firaun (Faraonas) paklaidino savo žmones ir jis nevedė jų teisingai.

Israelio (Izraelio) vaikai, Mes išgelbėjome jus nuo jūsų priešo, ir Mes sudarėme su jumis sutartį ant dešiniojo Kalno šlaito, ir Mes nuleidome jums Al-Mana ir putpeles,

(sakydami): „Valgykite Taijibat (gerus leisitinus dalykus), kuriuos Mes jums suteikėme, ir nenusidėkite ir neenkite, kad Mano Pyktis jūsų teisingai neužkluptų. Ir tas, kurį užklumpa Mano Pyktis, jis tikrai pražuvęs.

Ir iš tiesų, Aš tikrai atleidžiantis tam, kuris atgailauja, tiki (Mano Vienumą ir nepriskiria Man jokių partnerių garbinime) ir daro teisingus gerus darbus ir tada išlieka pastovus darydamas tai (iki savo mirties).

Ir kas privertė tave skubėti nuo savo žmonių, Mūsa (Moze)?“

Jis tarė: „Jie yra arti mano pėdsakų – ir aš skubėjau pas Tave, mano Viešpatie, kad Tu būtum patenkintas.“

(Allahas) tarė: „Iš tiesų, Mes išbandėme žmones tau nesant, ir As-Samiri 2 paklaidino juos.“

Tada Mūsa (Mozė) grįžo pas savo žmones supykęs ir nuliūdęs. Jis tarė: „Mano žmonės, argi jūsų Viešpats nedavė jums sąžiningo pažado? Argi tada jums pažadas atrodo ilgai vykdomas? Ar jūs panorote, kad pyktis nusileistų ant jūsų iš jūsų Viešpaties dėl to, kad jūs sulaužėte savo pažadą man (t. y. netikėdami Allahą ir garbindami veršiuką)?“

Jis tarė: „Mes nesulaužėme pažado tau savo pačių valia, mes buvome priversti nešti [Firauno (Faraono)] žmonių puošmenų svorį, tada mes sumetėme juos (į ugnį), ir tai buvo tai, ką As-Samiri pasiūlė.“

Tada jis išėmė (iš ugnies) jiems veršiuko (statulą), kuris atrodė lyg myktų. Jie tarė: „Tai yra tavo ilah (dievas), ir Mūsos (Mozės) ilah, tačiau jis [Mūsa (Mozė)] pamiršo (savo dievą).“

Argi jie nematė, kad negalėjo jiems duoti žodžio (atsakymo) ir kad jis neturėjo galios nei pakenktie jiems, nei daryti jiems gerą?

Ir Harūnas (Aronas) iš tikrųjų sakė jiems prieš tai: „Mano žmonės, jūs esate tuo išbandomi, ir iš tiesų jūsų Viešpats yra (Allahas) Maloningiausiasis, taigi sekite manimi ir pakluskite mano nurodymui.“

Jie tarė: „Mes nesiliausime garbinę jo (t. y. veršiuko), kol Mūsa (Mozė) grįš pas mus.“

[Mūsa (Mozė)] tarė: „Harūnai (Aronai), kas sulaikė tave, kai matei juos nuklystančius,

kad tu nesekei manimi (mano patarimu tau)? Ar tada tu nepaklusai mano nurodymui?

Jis [Harūnas (Aronas)] tarė: „Mano motinos sūnau, nepričiupk (manęs) nei už mano barzdos, nei mano galvos! Iš tiesų, aš baiminausi, kad tu nesakytum: „Tu sukėlei skilimą tarp Israelio (Izraelio) vaikų ir negerbei mano žodžio!

[Mūsa (Mozė)] tarė: „O kas tau, Samiri? (t. y. kodėl tu taip pasielgei?).“

(Samiri) tarė: „Aš mačiau tai, ko jie nematė, taigi aš paėmiau saują (dulkių iš pasiuntinio [Džibrilio (Gabrieliaus) žirgo] kanopos pėdsako ir mečiau ją [į ugnį, į kurią buvo padėtos Firauno (Faraono) žmonių puošmenos, arba į veršiuką]. Taip man pasiūlė mano vidinis aš."

Mūsa (Mozė) tarė: „Tada eik lauk! Ir iš tiesų, tau (bausmė) šiame gyvenime bus tai, kad tu sakysi: „Neliesk manęs (t. y. tu gyvensi vienas, atskirtas nuo žmonių), ir iš tiesų (bausmė ateityje) tau skirtas pažadas, kuris nežlugs. Ir pažiūrėk į savo ilah (dievą), kuriam buvai pasišventęs. Mes tikrai jį sudeginsime, ir išbarstysime jo dalis jūroje.“

Tavo Ilah (Dievas) yra tik Allahas (Vienintelis). La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį). Jis turi žinojimą apie viską.

Taigi Mes papasakojame tau (Muchammedai ﷺ) informaciją apie tai, kas nutiko prieš tai. Ir iš tiesų Mes davėme tau Priminimą iš Mūsų (šį Koraną).

Kas nusigręžia nuo jo (šio Korano t. y. netiki jį, nei elgiasi pagal jo nurodymus), iš tiesų, jie neš sunkią (nuodėmių) naštą Prikėlimo Dieną.

Jie gyvens tame (Pragaro Ugnies būsenoje) – ir blogas iš tiesų bus šis krovinys jiems Prikėlimo Dieną.

Tą Dieną, kai Trimitas bus papūstas (antru pūtimu): tą Dieną Mes surinksime Mudžrimūn (nusikaltėlius, daugiadievius, nusidėjėlus, netikinčiuosius Allaho Vienumą) mėlynomis akimis arba apakintus troškuliu.

Jie kalbės labai žemais balsais vienas su kitu (sakydami): „Tu nepasilikai ilgiau nei dešimt (dienų).“

Mes labai gerai žinome, ką jie sakys, kai geriausi iš jų žiniomis ir išmintimi sakys: „Tu nepasilikai ilgiau nei dieną!”

Ir jie klausia tavęs apie kalnus. Sakyk: „Mano Viešpats suardys juos ir išmėtys juos dulkėmis.

Tada Jis paliks juos kaip sulygintą lygų plyną.

Nematysi tame nieko lenkto ar kreivo.“

Tą Dieną žmonija griežtai seks Allaho šaukliu (jo balsu), ir jiems neliks nieko kito, kaip tik sekti jį. Ir visi balsai bus tylūs Maloningiausiajam (Allahui) ir nieko tu negirdėsi, tik žemą jų pėdsakų garsą.

Tą Dieną joks užtarimas nepadės, išskyrus tą, kuriam Maloningiausiasis (Allahas) suteikė leidimą ir kurio žodis priimtinas Jam.

Jis (Allahas) žino, kas nutinka jiems (Jo kūriniams) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems (Amžinybėje), tačiau jie niekada nepasieks nieko iš Jo Žinojimo.

Ir (visi) veidai bus nužeminti priešais (Allahą), Al-Hajul-Kajum (Amžiną, Tą, Kuris palaiko ir globoja viską, kas egzistuoja). Ir tam, kuris nešė nuodėmės (naštą) (t. y. tas, kuris netikėjo Allahą, priskyrė Jam partnerius, ir darė veiksmus, nepaklusnius Jam), bus iš tiesų visiška nesėkmė (ta Dieną).

O tas, kuris darė teisingus darbus, būdamas tikinčiuoju (islamiškąjį monoteizmą), tada nebus jam neteisingumo baimės nei (jo atlygio) sumažinimo.

Ir taip Mes nuleidome tai kaip Koraną arabų kalba, ir paaiškinome jame detaliai perspėjimus tam, kad jie bijotų Allaho arba kad jis priverstų juos pasimokyti iš savęs (arba turėti garbę tikėti ir elgtis pagal jo mokymus).

Tad Aukštas virš visko yra Allahas, Tikrasis Karalius. Ir neskubėk (Muchammedai ﷺ) su Koranu iki jo apreiškimas yra užbaigtas tau ir sakyk: „Mano Viešpatie, padidink man žinojimą.“

Ir iš tiesų, Mes sudarėme sutartį su Adamu (Adomu) anksčiau, tačiau jis pamiršo, ir Mes neradome pas jį jokios tvirtos valios.

Ir (atmink), kai Mes tarėme angelams: „Nusižeminkite Adamui (Adomui).“ Jie (visi) nusižemino, išskyrus Iblis (Šėtonas) atsisakė.

Tada Mes tarėme: „Adamai (Adomai), iš tiesų, tai yra tavo ir tavo žmonos priešas. Taigi neleisk jam jūsų abiejų ištraukti iš Rojaus, kad netektų jums griaužtis.“

Iš tiesų, tu turi (Mūsų pažadą), kad niekada nebūsi tenais alkanas, nei nuogas.

Ir tu nekentėsi troškulio tenais, nei saulės kaitros.

Tada Šaitan (Šėtonas) pašnabždėjo jam, sakydamas: „Adamai (Adomai), ar nuvesti tave prie Amžinybės Medžio ir į karalystę, kuri niekada neišsenka?“

Tada jie abu valgė nuo medžio, ir taip jų privačios vietos tapo atviros jiems, ir jie pradėjo dangstytis su Rojaus lapais, kad užsidengtų. Taigi Adamas (Adomas) nepakluso savo Viešpačiui, taigi jis paklydo.

Tada jo Viešpats pasirinko jį ir atsigręžė į jį su atlaidumu, ir suteikė jam teisingą vedimą.

Jis (Allahas) tarė: „Leiskitės (iš Rojaus į žemę) jūs abudu, kartu, kai kurie iš jūsų yra priešai vieni kitiems. Tada, jei jus pasieks Mano teisingas vedimas, tada – tas, kas seka Mano Teisingu Vedimu, nei paklys, nei bus apimtas sielvarto.

Tačiau tas, kuris nusigręžia nuo Mano Priminimo (t. y. nei tiki šį Koraną, nei elgiasi pagal jo mokymus), iš tiesų, jam – sunkus gyvenimas, ir Mes prikelsime jį aklą Prikėlimo Dieną.“

Jis sakys: „Mano Viešpatie, kodėl prikėlei mane aklą, kai aš (anksčiau) turėjau matymą?“

(Allahas) sakys: „Štai taip: Mūsų Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t.t.) pasiekė jus, bet jūs juos ignoravote (t. y. jūs palikote juos, neapmąstėte giliai jų ir nusigręžėte nuo jų), taigi šią Dieną jūs būsite apleisti (Pragare, toli nuo Allaho Gailestingumo).“

Ir taip Mes atsilyginame tam, kuris peržengia ribas [t. y. daro didžiąsias nuodėmes ir nepaklūsta savo Viešpačiui (Allahui) ir netiki Jo Pasiuntinius ir Jo apreikštas Knygas, tokias kaip šis Koranas], ir netiki savo Viešpaties Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.). Ir Pragaro kančia yra daug žiauresnė ir ilgiau besitęsianti.

Argi nežino jie, kiek kartų Mes sunaikinome anksčiau jų, kurių gyvenvietėmis jie vaikšto? Iš tiesų, tame iš tiesų yra ženklai žmonėms, kurie supranta.

Ir jei ne Žodis, kuris atėjo anksčiau jų iš Jų Viešpaties, ir nustatytas terminas, (jų bausmė) būtinai įvyktų (šiame gyvenime).

Taigi priimk kantriai (Muchammedai ﷺ) tai, ką jie sako, ir šlovink savo Viešpaties garbę iki saulės pakilimo ir iki jos laidos, ir kai kuriomis nakties valandomis, ir dienos pabaigoje (nurodymas į penkias privalomas bendruomenines maldas) tam, kad tu būtum patenkintas atlygiu, kurį Allahas tau duos.

Ir nenuvargink savo akių, ilgėdamasis tų dalykų, kuriuos Mes suteikėme pramogai įvairioms jų grupėms (daugiadieviams ir netikintiesiems Allaho Vienumą), šio pasaulio gyvenimo prabangos tam, kad Mes tuo juos išbandytume. Tačiau tavo Viešpaties aprūpinimas (geras atlygis Amžinybėje) yra geresnis ir ilgiau besitęsiantis.

Ir įsakyk As-Salat (maldą) savo šeimai, ir būk kantrus jas [t. y. Salat (maldas)] atlikdamas. Mes neprašome tavęs aprūpinimo (t. y. mums ką nors duoti), Mes aprūpiname tave. Ir gera pabaiga (t. y. Rojus) yra Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).

Jie sako: „Kodėl jis neatneša mums ženklo (įrodymo) iš savo Viešpaties?“ Argi neatėjo jiems įrodymai apie tai, kas yra (užrašyta) ankstesniuose lapuose [Raštuose, t. y. Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), apie Pranašo Muchammedo ﷺ atėjimą]?

Ir jei Mes būtume sunaikinę juos su kančia prieš tai (t. y. Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ir Koraną), tada jie tikrai būtų sakę: „Mūsų Viešpatie, o jei tik Tu būtum atsiuntęs mums Pasiuntinį, mes tikrai būtume sekę Tavo Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.) prieš tai, kai buvome pažeminti ir paniekinti.“

Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Kiekvienas (tikintysis ir netikintysis) laukia, taigi ir jūs laukite. Ir jūs sužinosite, kas yra Tiesiame ir Lygiame Kelyje (t. y. Allaho islamiškojo monoteizmo religijoje) ir kas yra tie, kurie leidosi teisingai vedami (Tiesiame Kelyje).