Pranašo hadisų enciklopedija

„Jei tik pasitikėsite Allahu taip, kaip turėtumėte, Jis pasirūpins jumis taip, kaip pasirūpina paukščiais - ryte jie iškeliauja alkani, o vakare grįžta pilnais pilvais.“

„Teisumas – tai geras elgesys, o nuodėmingumas – tai, kas neduoda ramybės tavo širdžiai ir ko nenorėtum, kad žmonės sužinotų.“

Kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasiuntė jį į Jemeną ir klausė apie ten gaminamus gėrimus. Jis paklausė: „Kas tai?“ Abu Musa atsakė: „Al-Bit ir Al-Mizr.“ Tada Abu Burda buvo paklaustas: „Kas yra Al-Bit?“ Jis sakė: „Nabiz (vynas), pagamintas iš medaus, o Al-Mizr – iš miežių.“ Tuomet Pranašas pasakė: „Viskas, kas apsvaigina, yra draudžiama.“ (Perdavė Al-Bukhari)

„Tegul tavo liežuvis nesiliauja būti drėgnas minint Allahą.“

„Kiekvienas, turintis šias savybes, yra veidmainis, o kiekvienas, turintis vieną iš jų, turi veidmainystės bruožą, kol jo atsisako: kai jis kalba - meluoja, kai jam patikėta – išduoda pasitikėjimą, ginčydamasis jis nukrypsta nuo tiesos ir kai duoda pažadą - jį sulaužo.”

„Kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasiuntė Džibrilį (angelą Gabrielių) (ramybė jam) į rojų ir pasakė: „Pažiūrėk į jį ir ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė, grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, kiekvienas, kuris apie tai išgirs - ten įeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad rojus būtų apsuptas sunkumais ir tarė: „Grįžk ir pažiūrėk į tai, ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, jis grįžo ir rado rojų apsuptą sunkumais ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, aš abejoju ar kažkas ten pateks.“ Allahas tarė: „Eik į pragarą ir pažiūrėk ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė ir pamatė, kad pragaro dalys kaupiasi viena ant kitos. Grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, niekas į jį neįeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad pragaras būtų apsuptas troškimais. Tada pasakė Džibriliui: „Grįžk ir pažiūrėk.“ Jis pažvelgė ir pamatė tuos troškimus. Grįžęs tarė: „Prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas nuo jo nebus išgelbėtas.“

„Tas, kuris išvaduos tikintįjį nuo vienos iš šio pasaulio bėdų, Allahas jį išvaduos nuo vienos iš Teismo dienos bėdų. Tas, kuris palengvins nepasiturinčio skolininko padėtį, Allahas palengvins jo padėtį tiek šiame, tiek amžiname pasaulyje. O tas, kuris užstos musulmoną, Allahas užstos jį ir šiame, ir amžiname pasaulyje. Allahas padės Savo tarnui tol, kol jis pats padeda savo tikinčiajam broliui. Ir tas, kuris leidžiasi į kelionę siekdamas žinių, Allahas palengvins jam kelią į rojų. Kai žmonės susirenka viename iš Allaho namų, kur kartu skaito ir studijuoja Allaho Knygą, jiems ateina ramybė, juos apgaubia gailestingumas ir lanko angelai, ir Allahas prisimena juos tarp Savo artimųjų. O kam darbai sustojo, tam nepadės jo kilmė.“

„Žmogaus malda susirinkime yra dvidešimt keliais laipsniais aukštesnė, nei jo malda namuose ar darbe. Taip yra todėl, kad kai žmogus atlieka apsiprausimą (vudu) ir jį ištobulina, tada eina į mečetę ir niekas jo tam nemotyvuoja, išskyrus maldą, už kiekvieną savo žingsnį, kurį žengia, jis pakeliamas vienu laipsniu ir viena nuodėmė jam ištrinama tol, kol pasiekia mečetę. Taigi, kai jis įeina į mečetę, jis yra laikomas besimeldžiančiu iki tol, kol malda yra ta priežastis, dėl kurios jis dar yra mečetėje. Angelai prašys jam Allaho palaiminimų tol, kol jis yra mečetėje, sakydami: „O Allahe, pasigailėk jo! O Allahe, atleisk jam! O Allahe, priimk jo atgailą! tol, kol jis niekam nepakenks ir nenutrauks savo vudu“."