Pranašo hadisų enciklopedija

„Teisumas – tai geras elgesys, o nuodėmingumas – tai, kas neduoda ramybės tavo širdžiai ir ko nenorėtum, kad žmonės sužinotų.“

Kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasiuntė jį į Jemeną ir klausė apie ten gaminamus gėrimus. Jis paklausė: „Kas tai?“ Abu Musa atsakė: „Al-Bit ir Al-Mizr.“ Tada Abu Burda buvo paklaustas: „Kas yra Al-Bit?“ Jis sakė: „Nabiz (vynas), pagamintas iš medaus, o Al-Mizr – iš miežių.“ Tuomet Pranašas pasakė: „Viskas, kas apsvaigina, yra draudžiama.“ (Perdavė Al-Bukhari)

„Kiekvienas, turintis šias savybes, yra veidmainis, o kiekvienas, turintis vieną iš jų, turi veidmainystės bruožą, kol jo atsisako: kai jis kalba - meluoja, kai jam patikėta – išduoda pasitikėjimą, ginčydamasis jis nukrypsta nuo tiesos ir kai duoda pažadą - jį sulaužo.”

„Tas, kuris išvaduos tikintįjį nuo vienos iš šio pasaulio bėdų, Allahas jį išvaduos nuo vienos iš Teismo dienos bėdų. Tas, kuris palengvins nepasiturinčio skolininko padėtį, Allahas palengvins jo padėtį tiek šiame, tiek amžiname pasaulyje. O tas, kuris užstos musulmoną, Allahas užstos jį ir šiame, ir amžiname pasaulyje. Allahas padės Savo tarnui tol, kol jis pats padeda savo tikinčiajam broliui. Ir tas, kuris leidžiasi į kelionę siekdamas žinių, Allahas palengvins jam kelią į rojų. Kai žmonės susirenka viename iš Allaho namų, kur kartu skaito ir studijuoja Allaho Knygą, jiems ateina ramybė, juos apgaubia gailestingumas ir lanko angelai, ir Allahas prisimena juos tarp Savo artimųjų. O kam darbai sustojo, tam nepadės jo kilmė.“

„Žmogaus malda susirinkime yra dvidešimt keliais laipsniais aukštesnė, nei jo malda namuose ar darbe. Taip yra todėl, kad kai žmogus atlieka apsiprausimą (vudu) ir jį ištobulina, tada eina į mečetę ir niekas jo tam nemotyvuoja, išskyrus maldą, už kiekvieną savo žingsnį, kurį žengia, jis pakeliamas vienu laipsniu ir viena nuodėmė jam ištrinama tol, kol pasiekia mečetę. Taigi, kai jis įeina į mečetę, jis yra laikomas besimeldžiančiu iki tol, kol malda yra ta priežastis, dėl kurios jis dar yra mečetėje. Angelai prašys jam Allaho palaiminimų tol, kol jis yra mečetėje, sakydami: „O Allahe, pasigailėk jo! O Allahe, atleisk jam! O Allahe, priimk jo atgailą! tol, kol jis niekam nepakenks ir nenutrauks savo vudu“."

„Iš tikrųjų, Allahas pavydi ir tikintysis pavydi. Allaho pavydas yra tada, kai tikintysis daro tai, ką Jis jam padarė neteisėtu.“

„Kai kurie Pranašo kompanjonai priėjo prie jo ir tarė: „Mes randame savyje minčių, apie kurias mums būtų per daug sunku kalbėti.“ Pranašas pasakė: „Ir jūs tai patyrėte?“ Jie atsakė: „Taip.“ Jis pasakė: „Tai aiškus tikėjimas.““

„Kai kuris nors iš jūsų miega, šėtonas užriša tris mazgus ant jo galvos galo, smūgiuodamas į kiekvieną mazgą: prieš tave ilga naktis, tad miegok toliau. Kai jis atsikelia ir prisimena Allahą, vienas mazgas yra atrišamas, kai atlieka apsiprausimą (vudu) - atrišamas antras mazgas ir kai meldžiasi, paskutinis mazgas bus atrištas, ir jis atsikelia ryte aktyvus ir geros nuotaikos; o jei ne, jis atsikelia ryte nusiminęs ir vangus.“