Pranašo hadisų enciklopedija

„Kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasiuntė Džibrilį (angelą Gabrielių) (ramybė jam) į rojų ir pasakė: „Pažiūrėk į jį ir ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė, grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, kiekvienas, kuris apie tai išgirs - ten įeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad rojus būtų apsuptas sunkumais ir tarė: „Grįžk ir pažiūrėk į tai, ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, jis grįžo ir rado rojų apsuptą sunkumais ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, aš abejoju ar kažkas ten pateks.“ Allahas tarė: „Eik į pragarą ir pažiūrėk ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė ir pamatė, kad pragaro dalys kaupiasi viena ant kitos. Grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, niekas į jį neįeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad pragaras būtų apsuptas troškimais. Tada pasakė Džibriliui: „Grįžk ir pažiūrėk.“ Jis pažvelgė ir pamatė tuos troškimus. Grįžęs tarė: „Prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas nuo jo nebus išgelbėtas.“

„Kiekvieną kartą, kai kas nors man prašo Allaho palaimos, Allahas grąžina man mano sielą, kad galėčiau atsakyti jam.“

„Geriausias zikr (Allaho minėjimas) yra lia iliaha illial-lah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), ir geriausias dua (maldavimas) yra alhamdulilliah (šlovė Allahui).“

Girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Allahas Visagalis tarė: Adomo sūnau, kol šauksiesi Manęs ir prašysi, Aš atleisiu tau už tai, ką padarei, ir neprieštarausiu. Adomo sūnau, jei tavo nuodėmės pasiektų dangaus debesis ir tu prašytum Manęs atleidimo, Aš tau atleisiu. Adomo sūnau, jei ateitum pas Mane su nuodėmėmis, beveik tokio dydžio kaip žemė, ir sutiktum Mane nepriskirdamas Man jokių partnerių, Aš suteikčiau tau beveik tokio pat dydžio atleidimo.“

„O Allaho pranašas, Umm Sad mirė. Kokia labdaros forma yra geriausia?“ Jis atsakė: „Vanduo.“ Taigi jis iškasė šulinį ir pasakė: „Tai yra Umm Sad.“

„Aš sutikau Ibrahim (Abraomą) tą naktį, kai buvau paimtas į kelionę (Al-isra Val-miradž), ir jis pasakė: O Muchammedai, perduok mano taikos linkėjimus savo žmonėms ir pasakyk jiems, kad rojus turi tyrą žemę ir saldų vandenį. Tai plačios lygumos, o jo daigai yra: Subhanallah (šlovė Allahui), Alhamdulillah (dėka Allahui), La ilaha illallah (nėra jokio dievo, išskyrus Allahą) ir Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias).“

Kai Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įeidavo į mečetę, jis sakydavo: „Aūzu billahil-azym, ua biuadžhihil-karym, ua sultanihil-kadym minaš-šaitanir-radžym“ (ieškau prieglobsčio pas Allahą, Didįjį, Jo kilnų Veidą ir amžiną valdžią nuo prakeiktojo šėtono).“ Jie paklausė: „Ar tik tiek?“ Aš atsakiau: „Taip“. Tada Pranašas pasakė: „Kai žmogus taip pasako, šėtonas sako: „Jis yra apsaugotas nuo manęs visą likusią dieną“.“

„Įsakykite savo vaikams melstis, kai jiems sueis septyneri metai, o dešimties metų muškite už tai (už maldų neatlikimą) ir atskirkite juos (berniukus ir mergaites) lovose.“