القَصَص

Ta, Syn, Mym. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

Tai yra Eilutės aiškios Knygos (kuri atskiria tiesą nuo melo, gerą nuo blogo).

Mes recituojame tau kai kurias Mūsos (Mozės) ir Firauno (Faraono) žinias teisingai, žmonėms, kurie tiki (šį Koraną ir Allaho Vienumą).

Iš tiesų, Firaun (Faraonas) iškėlė save žemėje ir padarė jos žmones grupėmis, susilpnindamas (engdamas) vieną gupę (t. y. Israelio (Izraelio) vaikus) iš jų: žudydamas jų sūnus ir palikdamas gyvas jų moteris. Iš tiesų, jis buvo iš Al-Mufsidūn (t. y. tų, kurie daro dideles nuodėmes ir nusikaltimus, engėjų, tironų).

Ir Mes norėjome padaryti paslaugą tiems, kurie buvo silpni (ir engiami) žemėje, ir padaryti juos valdovais ir padaryti juos paveldėtojais

ir įtviritnti juos žemėje ir Mes leidome Firaunui (Faraonui) ir Hamanui ir jų kariuomenėms gauti iš jų tai, ko jie bijojo.

Ir Mes įkvėpėme Mūsos (Mozės) motiną (sakydami): „Žindyk jį [Mūsą (Mozę)], tačiau kai bijosi dėl jo, tada įmesk jį į upę ir nesibaimink, nei liūdėk. Iš tiesų, Mes grąžinsime jį tau ir padarysime jį vienu iš (Mūsų) Pasiuntinių.“

Tada Firauno (Faraono) šeima paėmė jį, kad jis taptų jiems priešu ir sielvarto (priežastimi). Iš tiesų, Firaun (Faraonas), Haman ir jų kariuomenės buvo nuodėmiautojai.

Ir Firauno (Faraono) žmona tarė: „Paguoda akims man ir tau. Nežudyk jo, galbūt jis suteiks naudos mums arba mes įsivaikinsime jį kaip sūnų.“ Ir jie nesuvokė (to pasekmių).

O Mūsos (Mozės) motinos širdis ištuštėjo [nuo visų minčių, išskyrus nuo minties apie Mūsą (Mozę)]. Ji buvo beveik beatskleidžianti jo (atvejį, t. y. kad vaikas yra jos sūnus), jei Mes nebūtume sustiprinę jos širdies (Tikėjimu), kad ji išliktų viena iš tikinčiųjų.

Ir ji tarė jo [Mūsos (Mozės)] sesei: „Sek jį.“ Taigi ji (jo sesuo) stebėjo jį iš tolimos vietos paslapčia, kol jie nesuvokė.

Ir Mes jau uždraudėme (kitas) žindančias motinas jam, kol ji (jo sesuo atėjo ir) tarė: „Ar nuvesti jus į šeimą, kuri išaugins jį jums, ir prižiūrės jį geru būdu?“

Taip Mes grąžinome jį jos motinai, kad jo akys būtų paguostos, ir kad ji nesielvartautų, ir kad ji žinotų, jog Allaho Pažadas yra tiesa. Tačiau dauguma jų nesuvokia.

Ir kai jis pasiekė savo pilną jėgą ir buvo ištobulintas (vyriškume), Mes suteikėme jam Hukm (Pranašavimą ir teisingą reikalų sprendimą) ir religines žinias [apie jo protėvių religiją, t. y. islamiškąjį monoteizmą]. Ir taip Mes atlyginame Muhsidūn (t. y. gera darantiesiems, žr. ajos 9:120 išnašą).

Ir jis įžengė į miestą jo žmonių nesuvokimo metu, ir jis rado ten du kovojančius vyrus – vieną iš jo grupės (jo religijos – iš Israelio (Izraelio) Vaikų) ir kitą iš jo priešų. Jo (paties) grupės vyras paprašė jo pagalbos prieš savo priešą, taigi Mūsą (Mozė) trenkė jam savo kumščiu ir užmušė jį. Jis tarė: „Tai Šaitan (Šėtono) veikimas, iš tiesų, jis yra aiškus klaidinantis priešas.“

Jis tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, aš nuskriaudžiau save, taigi atleisk man.“ Tada Jis atleido jam. Iš tiesų, Jis yra visada Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Jis tarė: „Mano Viešpatie, už tai, kuo Tu mane apdovanojai, aš niekada daugiau nebūsiu Al-Mudžrimūn (nusikaltėlių, netikinčiųjų, daugiadievių, nuodėmiautojų) padėjėju.“

Taigi jis išsigando, bežiūrinėdamas mieste (laukdamas to, kokia bus nužudymo nusikaltimo pasekmė), kai štai, vyras, kuris prašė jo pagalbos dieną prieš tai, pasišaukė jo pagalbos (vėl). Mūsa (Mozė) tarė jam: „Iš tiesų, tu esi akivaizdus klaidintojas!“

Tada kai jis nusprenė pričiupti vyrą, kuris buvo priešas jiems abiem, vyras tarė: „Mūsa (Moze), ar tu ketini nužudyti mane taip pat kaip tu nužudei žmogų vakar? Tavo tikslas yra ne kas kita, tik tapimas tironu žemėje, o ne iš tų, kurie daro teisingą.“

Ir atvyko vyras, bėgdamas, iš toliausio miesto krašto. Jis tarė: „Mūsa (Moze), iš tiesų vyriausieji renkasi į tarybą dėl tavęs, nužudyti tave, taigi bėk. Iš tiesų, aš esu geras patarėjas tau.“

Taigi jis pabėgo iš ten, bežiūrinėdamas įsibaiminęs. Jis tarė: „Mano Viešpatie, išgelbėk mane nuo žmonių, kurie yra Al-Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“

Ir kai jis išėjo link Madjan (Midian) žemės, tarė: „Gali būti, kad mano Viešpats veda mane į Teisingą Kelią.“

Ir kai jis atvyko prie Madjan (Midian) vandens (šulinio), jis rado ten grupę vyrų girdančių (savo gyvulių bandas), o šalia jų jis rado dvi moteris, kurios laikė atokiau (savo gyvulių bandas). Jis tarė: „Kas jums nutiko?“ Jos tarė: „Mes negalime pagirdyti (savo gyvulių bandų) kol aviganiai nepaims (savo gyvulių bandų). O mūsų tėvas yra labai senas vyras.“

Taigi jis pagirdė (jų gyvulių bandas) joms, tada atsigręžė į šešėlį, ir tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, man reikia kokio nors gėrio, kad Tu suteiktum man.“

Tada prie jo priėjo viena iš dviejų moterų, droviai eidama. Ji tarė: „Iš tiesų, mano tėvas kviečia tave, kad galėtų atsilyginti tau už (mūsų bandos) pagirdymą mums.“ Taigi kai jis nuėjo pas jį ir papasakojo istoriją, jis tarė: „Nesibaimink. Tu pabėgai nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai, netikintys ir blogą darantys).“

Ir tarė viena iš jų (dviejų moterų): „Mano tėve, pasamdyk jį. Iš tiesų, geriausias iš vyrų tau pasamdyti yra stiprus, patikimas.“

Jis tarė: „Aš ketinu ištekinti vieną iš šių savo dukterų už tavęs, jei išdirbsi man aštuonis metus, tačiau jei tu išbaigsi dešimt metų, tai bus (malonė) nuo tavęs. Tačiau aš neketinu suteikti tau sunkumų. Jei Allahas panorės, tu rasi mane esantį iš teisingųjų.“

Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Tai (sutarta) tarp manęs ir tavęs. Kad ir kurį terminą iš dviejų aš išpildysiu, nebus man neteisybės, ir Allahas yra Laiduotojas to, ką mes sakome.“

Tada, kai Mūsa (Mozė) išpildė terminą, ir keliavo su savo šeima, jis pamatė ugnį Tūr (Kalno) pusėje. Jis tarė savo šeimai: „Palaukite, aš pamačiau ugnį. Galbūt galiu atnešti jums iš ten kokios nors informacijos, arba degantį nuodėgulį, kad jūs susišildytumėte.“

Taigi kai jis pasiekė tai (ugnį), jis buvo pašauktas iš dešiniojo slėnio šono, palaimintos vietos, iš medžio: „Mūsa (Moze), iš tiesų, aš esu Allahas, Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpats!

„Ir mesk savo lazdą!“ Tačiau kai jis pamatė ją judančią, lyg ji būtų buvus gyvatė, jis atsitraukė ir nebežiūrėjo atgal. (Buvo tarta:) „Mūsa (Moze), priartėk, ir nebijok. Iš tiesų, tu esi iš tų, kurie yra saugūs.“

„Įdėk savo ranką į savo užantį ir ji taps balta be jokios ligos. Ir priartink savo ranką prie savo šono, kad išsilaisvintum nuo baimės (kurią kentėjai dėl gyvatės, ir taip pat tavo ranka grįš į pradinę būseną). Tai yra Burghans (ženklai, stebuklai, įkalčiai, įrodymai) iš tavo Viešpaties Firaunui (Faraonui) ir jo vyresniesiems. Iš tiesų, jie yra žmonės, kurie yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

Jis tarė: „Mano Viešpatie, aš nužudždiau žmogų iš jų tarpo ir bijau, kad jie nužudys mane.“

Ir mano brolis Harūnas (Aronas) – jis yra išraiškingesnis kalboje nei aš – tad siųsk jį su manimi, kaip padėjėją, patvirtintį mane. Iš tiesų, aš bijau, kad jie paneigs mane.“

Allahas tarė: „Mes sutvirtinsime tavo ranką per tavo brolį, ir suteiksime jums abiem galią, taigi jie negalės pakenkti jums: su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) jūs abu, kaip ir tie, kurie seka tavimi, bus laimėtojai.“

Tada kai Mūsa (Mozė) atėjo pas juos su Aiškiais Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), jie tarė: „Tai yra niekis, tik sukurta magija. Niekada mes negirdėjome apie tai iš mūsų senovės tėvų.“

Mūsa (Mozė) tarė: „Mano Viešpats žino geriausiai tą, kuris atėjo su Jo vedimu, ir kurio bus laiminga pabaiga Amžinybėje. Iš tiesų, Al-Zalimūn (bloga darantieji, daugiadieviai ir netikintieji Allaho Vienumą) nebus sėkmingieji.“

Firaun (Faraonas) tarė: „Vyrensieji, aš nežinau, kad jūs turite ilah (dievą) kitą nei mane. Taigi užkurkite man (ugnį), Hamane, iškepkit (plytas iš) molio, ir pastatykit man Sarh (prabangų bokštą arba rūmus) tam, kad aš galėčiau pažiūrėti į (arba paieškoti) Mūsos (Mozės) Ilah (Dievą). Ir iš tiesų, aš manau, kad jis [Mūsa (Mozė)] yra vienas iš melagių.“

Ir jis bei jo kariuomenės buvo išdidūs žemėje, neturėdami teisės, ir jie manė, kad jie niekada negrįš pas Mus.

Taigi Mes pričiupome jį ir jo kariuomenes ir Mes įmetėme juos visus į jūrą (ir paskandinome juos).Taigi štai (Muchammedai ﷺ) kokia buvo Al-Zalimūn [bloga darančiųjų, daugiadievių ir tų, kurie netikėjo savo Viešpaties (Allaho) Vienumą arba atmetė Jo Pasiuntinio Mūsos (Mozės) patarimą] pabaiga.

Ir Mes padarėme juos lyderiais, kviečiančiais į Ugnį ir Prikėlimo Dieną jiems nebus padėta.

Ir Mes uždėjome prakeiksmą, sekantį juos šiame pasaulyje, ir Prikėlimo Dieną jie bus iš Al-Makbuhum (tų, kuriems draudžiama gauti Allaho Gailestingumą arba ką nors kita gerą; neapkenčiami arba sunaikinti).

Ir iš tiesų Mes suteikėme Mūsai (Mozei) – po to, kai Mes sunaikinome senąsias kartas – Raštą [Tauratą (Torą)] kaip švietimą žmonijai, ir teisingą vedimą ir gailestingumą, kad jie atsimintų (arba gautų perspėjimą).

O tu (Muchammedai ﷺ) nebuvai ant (Kalno) vakarinės pusės, kai Mes išaiškinome Mūsai (Mozei) įsakymą, ir tu nebuvai tarp liudytojų.

Tačiau Mes sukūrėme kartas [po kartų, t. y. po Mūsos (Mozės)] ir ilgi buvo amžiai, kurie praėjo po jų. Ir tu (Muchammedai ﷺ) nebuvai gyventojas tarp Madjan (Midian) žmonių, recituojantis jiems Mūsų Eilutes. Tačiau tai Mes, kurie siunčiame (Pasiuntinius).

Ir tu (Muchammedai ﷺ) nebuvai Tūr (Kalno) pašonėje, kai Mes kvietėme [sakoma, kad Allahas kvietė Muchammedo ﷺ sekėjus ir jie atsiliepė į Jo Kvietimą arba Allahas kvietė Mūsą (Mozę)]. Tačiau (tu esi siųstas) kaip gailestingumas iš savo Viešpaties, perspėti žmones, pas kuriuos joks perspėtojas nebuvo atėjęs anksčiau tavęs tam, kad jie atsimintų arba gautų perspėjimą.

Ir jei (Mes) nebūtume (siuntę tavęs Mekkos žmonėms) – jei nelaimė užkluptų juos dėl to (veiksmų), ką jų rankos darė, jie būtų sakę: „Mūsų Viešpatie, kodėl Tu neatsiuntei mums Pasiuntinio? Mes tada būtume pasekę Tavo Ajat (Korano Eilutėmis) ir būtume buvę tarp tikinčiųjų.“

Tačiau kai tiesa (t. y. Muchammedas ﷺ su savo Žinia) atėjo pas juos nuo Mūsų, jie sako: „Kodėl jam neduota panašaus į tai, kas buvo duota Mūsai (Mozei)? Argi jie nebuvo netikintys tuo, kas buvo duota Mūsai (Mozei) seniau? Jie sako: „Dvi magijos rūšys [Tauratas (Tora) ir Koranas] padeda viena kitai!“ Ir jie sako: „Iš tiesų, abiem mes netikime.“

Sakyk (jiems, Muchammedai ﷺ): „Tada atneškite Knygą iš Allaho, kuri yra geresnis vedlys nei šios dvi [Tauratas (Tora) ir Koranas], kad aš galėčiau sekti ją, jei esate tiesą sakantys.“

Tačiau jei jie neatsakys tau (t. y. neatneš Knygos, nei patikės tavo islamiškojo monoteizmo doktriną), tada žinok, kad jie tik seka savo pačių geiduliais. Ir kas yra labiau paklydęs nei tas, kuris seka savo paties geiduliais, be teisingo vedimo iš Allaho? Iš tiesų, Allahas neveda žmonių, kurie yra Al-Zalimūn (bloga darantys, nepaklusnūs Allahui ir daugiadieviai).

Ir iš tiesų, dabar Mes perdavėme Žodį (šį Koraną, kuriame yra žinios apie viską) jiems, tam, kad jie atsimintų (arba būtų perspėti).

Tie, kuriems Mes davėme Raštą [t. y. Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] prieš tai, jie tiki jį (Koraną).

Ir kai tai recituojama jiems, jie sako: „Mes tikime tai. Iš tiesų, tai tiesa iš mūsų Viešpaties. Iš tiesų, netgi prieš tai mes buvome iš tų, kurie paklūsta Allahui islame kaip musulmonai (kaip Abdullah bin Salam ir Salman Al-Farisi).

Šiems bus suteiktas jų atlygis dukart, nes jie buvo kantrūs ir atrėmė blogį gėriu ir leido (labdarai) iš to, ką Mes suteikėme jiems.

Ir kai jie girdi Al-Laghva (purvinas, melagingas, blogas tuščias kalbas) jie atsitraukia nuo to ir sako: „Mums – mūsų veiksmai, o jums – jūsų veiksmai. Taika jums. Mes neieškome neišmanančiųjų (kelio).“

Iš tiesų tu (Muchammedai ﷺ) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori. Ir Jis žino geriausiai tuos, kurie yra vedami.

Ir jie sako: „Jei mes seksime vedimu su tavimi, mes būsime išplėšti iš savo žemės.“ Argi Mes nesuteikėme jiems saugaus draustinio (Mekkos), kuriam atnešami visų rūšių vaisiai, išlaikymas nuo Mūsų Pačių, tačiau dauguma iš jų nežino.

Ir kiek miestų (gyventojų) Mes sunaikinome, kurie buvo nedėkingi už savo pragyvenimo šaltinius (nepakluso Allahui ir Jo Pasiuntiniams, darydami blogus veiksmus ir nusikaltimus). Ir tai yra jų buveinės, kurios nebuvo apgyvendintos po jų, išskyrus keletą. Ir iš tiesų, Mes buvome paveldėtojai.

Ir niekada jūsų Viešpats nenaikins miestų (gyventojų) kol Jis neatsiųs jų tėvynei Pasiuntinio, recituojančio jiems Mūsų Eilutes. Ir niekada Mes nenaikintume miestų, nebent jų žmonės yra iš Zalimūn (daugiadievių, bloga darančiųjų, netikinčiųjų Allaho Vienumą, engėjų ir tironų).

Ir kad ir kas jums yra duota, tai yra (šio) pasaulio gyvenimo pasilinksminimas ir jo puošmena, o tai (Amžinybė), kas yra su Allahu, yra geriau ir liks amžinai. Argi jūs nesuvokiate?

Ar tas, kuriam Mes pažadėjome puikiu Pažadu (Rojumi) – kurį jis atras esant tiesa – panašus į tą, kurį Mes privertėme mėgautis (šio) pasaulio gyvenimo prabanga, o tada Prikelimo Dieną, jis bus tarp tų prikeltų (bausmei Pragaro Ugnyje)?

Ir (atminkite) Dieną, kada Jis sušuks jiems ir tars: „Kur yra Mano (taip vadinami) partneriai, kuriuos jūs ryžtingai gindavote?“

Tie, apie kuriuos Žodis pasirodys esant tiesa (būti nubaustiems), sakys: „Mūsų Viešpatie, tai jie, kuriuos mes paklaidinome. Mes paklaidinome juos, nes mes patys paklydę. Mes reiškiame savo nekaltumą (dėl jų) priešais Tave. Tai ne mus jie garbino.“

Ir bus tarta (jiems): „Pakvieskite savo (taip vadinamus Allaho) partnerius.“ Ir jie bus pakviesti pas juos, tačiau jie neatsakys jiems, ir jie pamatys kančią. (Tada jie norės), kad tik jie būtų buvę teisingai vedami.

Ir (atminkite) Dieną (kai Allahas) sušuks jiems ir tars: „Kokį atsakymą davėte jūs Pasiuntiniams?“

Tada žinios apie gerą atsakymą aptemdys juos tą dieną, ir jie nesugebės vienas kito paklausti.

Tačiau tas, kuris gailėjosi (dėl daudievievystės ir nuodėmių), patikėjo (Allaho Vienumą, ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) ir darė teisingus darbus (šio pasaulio gyvenime), tada jis bus tarp tų, kurie yra sėkmingi.

Ir jūsų Viešpats kuria ką Jis nori ir pasirenka ką Jis nori: neturi jie jokio pasirinkimo (niekame). Pašlovintas yra Allahas ir išaukštintas virš visko, ką jie priskiria (Jam partneriais).

Ir jūsų Viešpats žino, ką jų krūtinės slepia, ir ką jos atskleidžia.

Ir Jis yra Allahas: La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį), visa šlovė ir padėka Jam (abiejuose) pirmajame (t. y. šiame pasaulyje) ir paskutiniajame (t. y. Amžinybėje). Ir Jam priklauso Sprendimas ir pas Jį jūs (visi) būsite sugrąžinti.

Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Pasakykite man, jei Allahas padarytų naktį besitęsiančia jums iki Prikėlimo Dienos, kuris ilah (dievas) šalia Allaho galėtų suteikti jums šviesą? Argi jūs tada neišgirsite?“

Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Jei Allahas padarytų dieną besitęsiančią jums iki Prikėlimo Dienos, kuris ilah (dievas) šalia Allaho galėtų suteikti jums naktį, kurioje jūs ilsitės? Argi jūs tada nepamatysite?“

Tai iš Jo Gailestingumo, kad Jis sukūrė jums naktį ir dieną, kad jūs galėtumėte pailsėti joje (t. y. per naktį) ir kad jūs siektumėte Jo Dosnumo (t. y. per dieną) – ir tam, kad jūs būtumėte dėkingi.

Ir (atminkite) Dieną, kai Jis (jūsų Viešpats – Allahas) sušuks jiems (tiems, kurie garbino kitus šalia Allaho), ir tars: „Kur yra Mano (taip vadinami) partneriai, kuriuos jūs ryžtingai gindavote?“

Ir Mes paimsime iš kiekvienos tautos liudytoją, ir tarsime: „Pateik savo įrodymą.“ Tada jie sužinos, kad tiesa yra pas Allahą (Vienintelį), o melagystės (netikri dievai), kurias jie sukūrė, dings nuo jų.

Iš tiesų, Karūn (Korah) buvo iš Mūsos (Mozės) žmonių, tačiau jis elgėsi išdidžiai su jais. Ir Mes suteikėme jam iš turto, to, iš kurio raktai būtų buvę našta stiprių vyrų kūnui. Atminkite kai jo žmonės sakė jam: „Nedžiūgauk (dėl turtų, būdamas nedėkingu Allahui). Iš tiesų, Allahas nemėgsta tų, kurie džiūgauja (dėl turtų, būdami nedėkingais Allahui).

„Tačiau siek tuo (turtu), ką Allahas suteikė tau, Amžinybės namų, ir nepamiršk savo dalies teisėto malonumo šiame pasaulyje, ir daryk gerą, nes Allahas buvo geras tau, ir nedaryk piktadarybių žemėje. Iš tiesų, Allahas nemėgsta Al-Mufsidūn (tų, kurie daro didelius nusikaltimus ir nuodėmes, engėjų, tironų, piktadarybių darytojų, ištvirkėlių).“

Jis tarė: „Tai buvo suteikta man tik dėl žinių, kurias aš turiu.“ Argi jis nežinojo, kad Allahas sunaikino anksčiau jo kartas, žmones, kurie buvo stipresni nei jis galioje ir didesni (turtų) kiekyje, kurį jie surinko? Tačiau Al-Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji, daugiadieviai, nusikaltėliai) nebus klausinėjami apie savo nuodėmes (nes Allahas jas gerai žino, taigi jie bus nubausti be kvietimo atsiskaityti).

Taigi jis buvo išstatytas priešais savo žmones savo pompastikoje. Tie, kurie troško pasaulio gyvenimo, sakė: „Ak, o kad mes turėtume panašiai į tai, kas Karūnui (Korah) buvo suteikta! Iš tiesų jis yra didelės sėkmės turėtojas.“

Tačiau tie, kuriems buvo suteiktos (religijos) žinios sakė: „Vargas jums, Allaho Atlygis (Amžinybėje) yra geresnis tiems, kurie tiki ir daro teisingus gerus darbus, ir to niekas nepasieks, išskyrus tuos, kurie yra As-Sabirun (kantrūs tiesos sekime).

Taigi Mes privertėme žemę praryti jį ir jo buveinę. Tada jis nebeturėjo jokios grupės ar draugijos, kad padėtų jam prieš Allahą, nei jis buvo vienas iš tų, kurie galėtų patys save išgelbėti.

O tie, kurie troško (vietos kaip) jo vietos dieną prieš tai, pradėjo sakyti: „Argi nežinai, kad tai Allahas, Kuris padidina išlaikymą arba apriboja jį tam, kam Jis nori iš Savo vergų. Jei tai nebūtų, kad Allahas buvo Maloningas mums, Jis galėjo priversti žemę praryti mus (taip pat). Argi nežinote, kad netikintieji niekada nebus sėkmingieji.

Tuos Amžinybės namus (t. y. Rojų) Mes paskirsime tiems, kurie nemaištauja prieš tiesą su išdidumu ir engimu žemėje, nei daro piktadarybes, darydami nusikaltimus. Ir gera pabaiga yra Al-Mutakūn (dievobaimingiems – žr. ają 2:2).

Kas atneš gerą (islamiškąjį monoteizmą kartu su teisingais darbais), turės ten geriau, o kas atneš blogą (daugiadievystę kartu su blogais darbais), tada tik tiems, kurie daro blogus darbus, bus atpildyta už tai, ką jie darydavo.

Iš tiesų, Tas, Kuris suteikė tau (Muchammedai ﷺ) Koraną (t. y. įsakė tau elgtis pagal jo įstatymus ir sklebti jį kitiems) tikrai grąžins tave į Mad (grįžimo vietą, arba į Mekką arba Rojų po tavo mirties). Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpats yra Žinantis apie tą, kuris atneša vedimą, ir apie tą, kuris yra akivaizdžioje klaidoje.“

Ir tu nesitikėjai, kad Knyga (šis Koranas) bus nuleistas tau, tačiau tau yra tavo Viešpaties gailestingumas. Taigi niekada nebūk netikinčiųjų rėmėjas.

Ir neleisk jiems nugręžti tavęs (Muchammedai ﷺ) nuo Allaho Ajat (apreiškimų ir eilučių) (skelbimo) po to, kai jos buvo nuleistos tau ir kviesk (žmones) (tikėti) į savo Viešpatį ir nebūti iš Al-Mušrikūn (tų, kurie priskiria partnerius Allahui, t. y. daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, ir tie, kurie netiki Allaho Vienumą ir neigia Pasiuntinio Muchammedo ﷺ Pranašavimą).

Ir nešaukti jokio kito ilah (dievo) šalia Allaho: La ilaha illa Huva (niekas kitas neturi teisės būti garbinamas tik Jis). Viskas išnyks, išskyrus Jo Veidą. Jam priklauso Sprendimas ir pas Jį jūs (visi) būsite sugrąžinti.