28 : 25
فَجَآءَتۡهُ إِحۡدَىٰهُمَا تَمۡشِي عَلَى ٱسۡتِحۡيَآءٖ قَالَتۡ إِنَّ أَبِي يَدۡعُوكَ لِيَجۡزِيَكَ أَجۡرَ مَا سَقَيۡتَ لَنَاۚ فَلَمَّا جَآءَهُۥ وَقَصَّ عَلَيۡهِ ٱلۡقَصَصَ قَالَ لَا تَخَفۡۖ نَجَوۡتَ مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ
Tada prie jo priėjo viena iš dviejų moterų, droviai eidama. Ji tarė: „Iš tiesų, mano tėvas kviečia tave, kad galėtų atsilyginti tau už (mūsų bandos) pagirdymą mums.“ Taigi kai jis nuėjo pas jį ir papasakojo istoriją, jis tarė: „Nesibaimink. Tu pabėgai nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai, netikintys ir blogą darantys).“