Skip to content
طه /

Eilutė 97

20 : 97
طه Eilutės 135
Sūra · طه
lietuvių · Rwwad
20 : 97

قَالَ فَٱذۡهَبۡ فَإِنَّ لَكَ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ أَن تَقُولَ لَا مِسَاسَۖ وَإِنَّ لَكَ مَوۡعِدٗا لَّن تُخۡلَفَهُۥۖ وَٱنظُرۡ إِلَىٰٓ إِلَٰهِكَ ٱلَّذِي ظَلۡتَ عَلَيۡهِ عَاكِفٗاۖ لَّنُحَرِّقَنَّهُۥ ثُمَّ لَنَنسِفَنَّهُۥ فِي ٱلۡيَمِّ نَسۡفًا

Mūsa (Mozė) tarė: „Tada eik lauk! Ir iš tiesų, tau (bausmė) šiame gyvenime bus tai, kad tu sakysi: „Neliesk manęs (t. y. tu gyvensi vienas, atskirtas nuo žmonių), ir iš tiesų (bausmė ateityje) tau skirtas pažadas, kuris nežlugs. Ir pažiūrėk į savo ilah (dievą), kuriam buvai pasišventęs. Mes tikrai jį sudeginsime, ir išbarstysime jo dalis jūroje.“