الحِجر

Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. Tai yra Knygos Eilutės ir aiškus Koranas.

Kaip stipriai tie, kurie netikėjo, norėtų, kad jie būtų buvę musulmonai [tie, kurie paklūsta Allaho Valiai islame, t. y. islamiškajame monoteizme, - tai vyks Prikėlimo dieną, kai jie pamatys netikinčiuosius, einančius į Pragarą, o musulmonus – einančius į Rojų].

Palik juos valgančius ir besimėgaujančius, ir leisk jiems būti užsiėmusiems (klaidinga) viltimi. Jie sužinos!

Ir Mes niekada nenaikinome miestų, išskyrus tada, kai buvo žinomas spreَndimas dėl to.

Nė viena tauta negali paankstinti savo termino, nei atidėti jo.

Ir jie sako: „O tu, (Muchammedai ﷺ ), kuriam buvo nuleistas Zikr (Koranas), iš tiesų, tu esi pakvaišęs!”

„Kodėl tu neatvedi angelų mums, jei esi tiesą sakantis?“

Mes nesiunčiame angelų žemyn, išskyrus su tiesa (t. y. kančiai), ir tuo atveju, jie (netikintieji) neturėtų atokvėpio!

Iš tiesų, tai Mes, Kurie nuleidome Zikr (t. y. Koraną) ir tikrai, Mes jį apsaugosime (nuo iškraipymo). 1

Iš tiesų, Mes siuntėme (Pasiuntinius) anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ ) iš senųjų grupių (bendruomenių) tarpo.

Ir niekada pas juos nebuvo atėjęs Pasiuntinys, iš kurio jie nebūtų šaipęsi.

Taip Mes leidžiame tam (daugiadieviškumui ir netikėjimui) įžengti į Mudžrimūn [nusikaltėlių, daugiadievių ir pagonių] širdis (dėl jų šaipymosi iš Pasiuntinių).

Jie netikėtų juo (Koranu), ir senovės tautų (kurios netikėjo) (Allaho bausmės) pavyzdys jau buvo paskelbtas.

Ir netgi jei Mes atvertume jiems dangaus vartus ir jie kiltų į jį (visa dieną)

Jie tikrai sakytų (vakare): „Mūsų akys buvo (tarsi) apakintos (mes nematėme jokių angelų ar dangaus). Ne, mes esame apkerėti žmonės.“

Ir iš tiesų, Mes įtaisėme dideles žvaigždes danguje ir Mes išgražinome tai stebėtojams.

Ir Mes apsaugojome tai (artimiausią dangų) nuo kiekvieno atstumtojo Šaitan (velnio).

Išskyrus to (velnio), kuris pavagia girdėjimą, o tada yra persekiojamas aiškios liepsnojančios ugnies.

Ir išskleidėme Mes žemę ir patalpinome joje tvirtus kalnus ir privertėme ten augti visų rūšių dalykus pagal jų proporcijas.

Ir Mes suteikėme tame pragyvenimo priemones jums ir tiems, kuriais jūs nesirūpinate [judantiems (gyviems) kūriniams, galvijams, žvėrims ir kitiems gyvūnams].

Ir tame nėra jokio dalyko, tačiau pas Mus yra jų atsargų. Ir Mes nesiunčiame to žemyn, išskyrus tik žinomą kiekį.

Ir Mes siunčiame vėjus apvaisinančius (kad jie smarkiai pripildytų debesis vandeniu), tada priverčiame vandenį (lietų) kristi iš dangaus, ir Mes suteikiame jį jums gerti, ir tai ne jūs esate jo atsargų savininkai [t.y. dalinti vandenį kam norite arba sulaikyti jį nuo ko jūs norite].

Ir be abejonės, Mes! Mes esame tie, Kas suteikia gyvybę ir sukelia mirtį, ir Mes esame Paveldėtojai.

Ir iš tiesų, Mes žinome pirmąsias jūsų kartas, kurios išmirė, ir iš tiesų, Mes žinome dabartines jūsų (žmonijos) kartas, ir taip pat tuos, kurie ateis po to.

Ir iš tiesų, jūsų Viešpats surinks juos kartu. Tikrai, Jis yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.

Ir iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų iš perdibto purvo sudžiuvusio (tuščio) molio.

Ir džinus, Mes sukūrėme kadaise iš bedūmės ugnies liepsnos.

Ir (atminkite) kai jūsų Viešpats sakė angelams: „Aš ketinu sukurti žmogų (Adamą) iš perdirbto purvo sudžiuvusio (tučio) molio.“

„Taigi, kai Aš pilnai jį suformavau ir įkvėpiau į jį (Adamą) sielą, kurią jam sukūriau, tada pulkite (jūs) kniubsčiomis priešais jį.“

Taigi angelai sukniubo, visi jie kartu.

Išskyrus Iblis (Šėtoną) – jis atsisakė būti tarp sukniubusiųjų.

(Allahas) tarė: „Iblis (Šėtone), kodėl tu nesi tarp sukniubusiųjų?“

[Iblis (Šėtonas)] tarė: „Aš nesu tas, kuris nusižemina žmogui, kurį Tu sukūrei iš perdirbto purvo sudžiuvusio (tuščio) molio.“

(Allahas) tarė: „Tada, dink iš čia, iš tiesų, tu esi Radžym (atstumtasis arba prakeiktasis).“

„Ir iš tiesų, prakeiksmas tau bus iki Atlygio Dienos (t. y. Prikėlimo Dienos).“

[Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, tada suteik man atokvėpį iki Dienos, kai jie (mirusieji) bus prikelti.“

Allahas tarė: „Tada tikrai, tu esi iš tų, kuriems leista atsikvėpti,

Iki paskirto laiko Dienos.“

[Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, dėl to, kad Tu suklaidinai mane, aš tikrai išpuošiu tiems žemėje (žmonijai) klaidingą kelią ir aš paklaidinsiu juos visus.“

„Išskyrus Tavo išrinktuosius, (teisingai vedamus) vergus iš jų tarpo.“

(Allahas) tarė: „Tai Kelias, kuris ves tiesiai pas Mane.“

„Nėr abejonės, tu neturėsi jokios galios Mano vergams, išskyrus tuos, kurie seks tavimi iš Ghavūn (Mušrikūn ir tų, kurie paklysta, nusikaltėlių, daugiadievių ir bloga darančiųjų).“

„Ir tikrai, Pragaras yra jiems visiems pažadėta vieta.“

„Jis (Pragaras) turi septynis vartus, kiekvieniems iš šių vartų yra paskirta (speciali) (nusidėjėlių) klasė.“

„Iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingieji – žr. eilutę 2:2) bus tarp Sodų ir vandens versmių (Rojuje).

„(Jiems bus pasakyta): „Įženkite į jį (Rojų), taikiai ir saugiai.“

„Ir Mes pašalinsime iš jų krūtinių bet kokį gilų pykčio jausmą (kurį jie galėtų turėti). (Taigi jie bus kaip) broliai, žvelgiantys vienas į kitą sostuose.

„Joks nuovargio jausmas nepalies jų, nei jie (kada nors) bus paprašyti palikti jį.“

Paskelbk (Muchammedai ﷺ ) Mano vergams, kad tikrai Aš esu Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Ir kad Mano Bausmė tikrai yra skausmingiausia kankynė.

Ir papasakok jiems apie Ibrahimo (Abraomo) svečius (angelus).

Kai jie įžengė pas jį ir tarė: „Salam (taika)! [Ibrahimas (Abraomas)] atsakė: „Iš tiesų, mes jūsų bijome.“

Jie (angelai) tarė: „Nebijokite, Mes atnešame jums geras žinias apie berniuką (sūnų), turintį daug žinių ir išminties.“

[Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Ar jūs man perduodate geras žinias (apie sūnų), kai mane užklupo senas amžius? Apie ką tada yra jūsų naujienos?“

Jie (angelai) tarė: „Mes perduodame tau geras žinias teisingai. Taigi, nebūk kupinas nevilties.“

[Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Ir kas neturi vilties dėl savo Viešpaties Gailestingumo, jei ne tie, kurie yra paklydę?“

[Ibrahimas (Abraomas) vėl] tarė: „Dėl kokio reikalo jūs tada atėjote, Pasiuntiniai?“

Jie (angelai) tarė: „Mes buvome siųsti žmonėms, kurie yra Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji, daugiadieviai, nusidėjėliai).“

„(Visi) išskyrus Lūto (Loto) šeima. Juos mes tikrai išgelbėsime (nuo sunaikinimo).

„Išskyrus jo žmoną, dėl kurios Mes nusprendėme, kad ji bus iš tų, kurie lieka užnugaryje (t. y. ji bus sunaikinta).“

Tada, kai Pasiuntiniai (angelai) atėjo pas Lūto (Loto) šeimą.

Jis tarė: „Iš tiesų, jūs esate man nepažįstami žmonės.“

Jie tarė: „Ne, mes atėjome pas tave su tuo (bausme), dėl ko jie abejojo.“

„Ir mes atnešėme tau tiesą (žinias apie tavo tautos sunaikinimą) ir tikrai, mes sakome tiesą.

„Tad dalį nakties keliauk su savo šeima ir nueik jiems iš užnugario ir neleisk niekam iš jūsų gręžtis atgal, tik eik ten, kur tau įsakyta.“

Ir Mes suteikėme jam žinias apie šį sprendimą, kad tų (nusidėjėlių) šaknys bus nukirstos anksti rytą.).

Ir miesto gyventojai atėjo džiūgaudami (dėl žinių apie jaunų vyrų atvykimą).

[Lūtas (Lotas)] tarė: „Iš tiesų, jie yra mano svečiai, taigi nedarykite man gėdos.“

„Ir bijokite Allaho ir neužtraukite man negarbės.“

Jie (miesto žmonės) tarė: „Argi mes neuždraudėme tau vaišinti (arba saugoti) nė vieno iš Alamyn (žmonių, užsieniečių ir svetimų, nuo mūsų)?“

[Lūtas (Lotas)] tarė: „Tai (tautos merginos) yra mano dukros (skirtos vesti teisėtai), jei jūs turite (taip) elgtis.“

Iš tiesų, prisiekiame tavo (Muchammedai ﷺ ) gyvenimu, dėl jų stipraus apsvaigimo, jie klajojo aklai.

Taigi As-Saiha (kančia – siaubingas verkimas) užklupo juos saulėtekio metu.

Ir Mes apvertėme (Sodomos miestus Palestinoje) aukštyn kojomis ir išpylėme ant jų deginto molio akmenis.

Iš tiesų, tame yra ženklai tiems, kurie mato (arba supranta arba mokosi pamokas iš Allaho Ženklų).

Ir iš tiesų, jie (miestai) buvo pagrindiniame kelyje (iš Mekkos į Siriją, t. y. vietovėje, kurioje dabar yra Negyvoji jūra) 2.

Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas tikintiesiems.

Ir Medžio Gyventojai (t. y. Madjan (Midian) žmonės, kuriems Allahas siuntė Pranašą Šuaibą) buvo taip pat Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

Taigi, atkeršijome jiems. Jie abu yra pagrindiniame kelyje, aiškiai matomi.

Ir iš tiesų, Al-Hidžr (uolėtos vietovės) gyventojai neigė Pasiuntinius.

Ir Mes davėme jiems Mūsų Ženklus, tačiau jie jų nemėgo.

Ir jie tašydavo būstus iš kalnų (jausdamiesi) saugūs.

Tačiau As-Saiha (kančia – siaubingas verkimas) užklupo juos ankstyvą rytą (ketvirtos dienos iš jiems pažadėtos bausmės dienų).

Ir visa, ką jie įgydavo, nedavė jiems jokios naudos.

Ir Mes sukūrėme dangus ir žemę ir visa, kas yra tarp jų, tik su tiesa, ir Valanda tikrai ateina, taigi žiūrėk (Muchammedai ﷺ ) į jų klaidas su maloningu atlaidumu.

Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis Kūrėjas.

Ir iš tiesų, Mes suteikėme jums septynias Al-Masani (septynias nuolat kartojamas Eilutes) (t. y. sūrą al Fatichą) ir Didįjį Koraną.

Nežiūrėk savo akimis trokštančiai į tai, ką Mes suteikėme kai kurioms jų (netikinčiųjų) grupėms, nei liūdėk dėl jų. Ir nuleisk savo sparnus tikintiesiems (būk paslaugus tikintiems kompanjonams).

Ir sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš tikrai tesu tiesiog perspėtojas.“

Kai Mes nuleidome dalytojams (kureišų pagonims arba judėjams arba krikščionims).

Kurie padalino Koraną į dalis (t. y. tikėjimo viena dalimi ir netikėjo kita).

Taigi, prisiekiame tavo Viešpačiu, (Muchammedai ﷺ ) Mes tikrai pakviesime visus juos atsiskaityti.

Už viską, ką jie darydavo.

Taigi, skelbk atvirai (Allaho Žinią – islamiškąjį monoteizmą) tai, kas tau įsakyta, ir nusigręžk nuo Al-Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, ir netikinčiųjų – žr. eilutę 2:105).

Iš tiesų, Mes patenkinsime tave prieš pašaipuolius,

Kurie priskiria Allahui kitą ilah (dievybę), tačiau jie sužinos.

Iš tiesų, Mes žinome, kad tavo krūtinė susiaurėja dėl to, ką jie sako.

Taigi garbink savo Viešpaties šlovę ir būk iš tų, kurie sukniumba (priešais Jį).

Ir garbink savo Viešpatį iki kol pasieks tave neabejotinas daykas (t. y. mirtis).