„Neturėtų būti jokios žalos (darar) ir abipusės žalos (dirar). Kas daro žalą, tam pakenkia Allahas, o kas apsunkina dalykus, tam Allahas viską apsunkina.“
Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Neturėtų būti jokios žalos (darar) ir abipusės žalos (dirar). Kas daro žalą, tam pakenkia Allahas, o kas apsunkina dalykus, tam Allahas viską apsunkina.“
«لَا ضَرَرَ وَلَا ضِرَارَ، مَنْ ضَارَّ ضَرَّهُ اللَّهُ، وَمَنْ شَاقَّ شَقَّ اللَّهُ عَلَيْهِ».
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) nurodė, kad turėtume vengti visų žalos rūšių ir apraiškų nuo savęs ir kitų. Lygiai taip pat neleistina kenkti sau ar kitiems. Taip pat neleistina į žalą atsakyti žala, nes žala nebus pašalinta, išskyrus teisiniu atpildu, nepažeidžiant. Tada Pranašas perspėjo, kad tam, kuris kenkia žmonėms, bus pakenkta, o kas apsunkina žmonėms, jam bus apsunkinta.
...:
Draudžiama į žalą reaguoti didesne žala.
Allahas Savo tarnams neįsakė nieko, kas jiems būtų žalinga.
Draudžiama daryti žalą ar (savavališkai) atlyginti už žalą žodžiais, darbais ar neveikimu.
Atlyginimas yra tos pačios rūšies kaip ir darbas. Taigi, kas daro žalą, tam Allahas kenkia, o kas apsunkina kitiems, tam Allahas apsunkina.
Viena iš šariato taisyklių yra ta, kad „žala turi būti pašalinta“, nes šariatas nepritaria žalojimui ir jį smerkia.
„Sunan ad Darkutni“ (4/ 51) (3079).
Daugiau (5)
التحفة الربانية في شرح الأربعين حديثًا النووية (ص74).
شرح الأربعين النووية.
لابن عثيمين (ص325).
فتح القوي المتين في شرح الأربعين وتتمة الخمسين.
للعباد (ص112).