وَإِذۡ قَالَ ٱللَّهُ يَٰعِيسَى ٱبۡنَ مَرۡيَمَ ءَأَنتَ قُلۡتَ لِلنَّاسِ ٱتَّخِذُونِي وَأُمِّيَ إِلَٰهَيۡنِ مِن دُونِ ٱللَّهِۖ قَالَ سُبۡحَٰنَكَ مَا يَكُونُ لِيٓ أَنۡ أَقُولَ مَا لَيۡسَ لِي بِحَقٍّۚ إِن كُنتُ قُلۡتُهُۥ فَقَدۡ عَلِمۡتَهُۥۚ تَعۡلَمُ مَا فِي نَفۡسِي وَلَآ أَعۡلَمُ مَا فِي نَفۡسِكَۚ إِنَّكَ أَنتَ عَلَّٰمُ ٱلۡغُيُوبِ
Ir (atminkite) kai Allahas sakys (Prikėlimo Dieną): „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, argi tu sakei žmonėms: „Garbinkite mane ir mano motiną kaip du dievus šalia Allaho?“ Jis sakys: „Šlovė Tau! Negalėjau aš sakyti to, ką (sakyti) aš neturėjau teisės. Jei būčiau sakęs tokį dalyką, Tu tikrai tai butum žinojęs. Tu žinai, kas yra mano viduje, nors aš nežinau, kas yra Tavyje. Iš tiesų, Tu, tiktai Tu, esi Visa Žinantis apie viską, kas paslėpta (ir nematoma).“