۞ تِلۡكَ ٱلرُّسُلُ فَضَّلۡنَا بَعۡضَهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖۘ مِّنۡهُم مَّن كَلَّمَ ٱللَّهُۖ وَرَفَعَ بَعۡضَهُمۡ دَرَجَٰتٖۚ وَءَاتَيۡنَا عِيسَى ٱبۡنَ مَرۡيَمَ ٱلۡبَيِّنَٰتِ وَأَيَّدۡنَٰهُ بِرُوحِ ٱلۡقُدُسِۗ وَلَوۡ شَآءَ ٱللَّهُ مَا ٱقۡتَتَلَ ٱلَّذِينَ مِنۢ بَعۡدِهِم مِّنۢ بَعۡدِ مَا جَآءَتۡهُمُ ٱلۡبَيِّنَٰتُ وَلَٰكِنِ ٱخۡتَلَفُواْ فَمِنۡهُم مَّنۡ ءَامَنَ وَمِنۡهُم مَّن كَفَرَۚ وَلَوۡ شَآءَ ٱللَّهُ مَا ٱقۡتَتَلُواْ وَلَٰكِنَّ ٱللَّهَ يَفۡعَلُ مَا يُرِيدُ
Tie Pasiuntiniai! Mes išaukšitnome kai kuriuos iš jų labiau nei kitus. Kai kuriems iš jų Allahas kalbėjo (tiesiogiai). Kitus Jis pagerbė. Ir Isai (Jėzui), Marjamos (Marijos) sūnui, Mes davėme aiškius įrodymus bei įkalčius, bei parėmėme jį Rūh-ul-Kudus [Džibriliu (Gabrieliu)]. Jei Allahas būtų norėjęs, vėlesnės kartos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, kai joms atėjo aiškios Allaho eilutės, bet jos nesutarė – vienos iš jų patikėjo, o kitos – netikėjo. Jei Allahas būtų norėjęs, jos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, tačiau Allahas daro tai, ką Jis nori.