„Kas atsisako paklusnumo, atsiskiria nuo bendruomenės ir miršta, tai miršta tokia mirtimi kaip džahilijos (priešislaminis laikotarpis)
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kas atsisako paklusnumo, atsiskiria nuo bendruomenės ir miršta, tai miršta tokia mirtimi kaip džahilijos (priešislaminis laikotarpis). Kas kovoja aklai, užsiliepsnodamas dėl savo tautos pasididžiavimo, kviečia kovoti dėl to arba paremia savo žmonių pasididžiavimą ir žūsta, jo mirtis yra kaip džahilijos. Kas maištauja prieš mano bendruomenę, žudo teisiuosius ir nedoruosius, nevengia tikinčiųjų tarp jų ir nesilaiko sandoros su tais, su kuriais jas sudarė, jis nepriklauso man ir aš nepriklausau jam.“
«مَنْ خَرَجَ مِنَ الطَّاعَةِ، وَفَارَقَ الْجَمَاعَةَ فَمَاتَ، مَاتَ مِيتَةً جَاهِلِيَّةً، وَمَنْ قَاتَلَ تَحْتَ رَايَةٍ عِمِّيَّةٍ، يَغْضَبُ لِعَصَبَةٍ، أَوْ يَدْعُو إِلَى عَصَبَةٍ، أَوْ يَنْصُرُ عَصَبَةً، فَقُتِلَ، فَقِتْلَةٌ جَاهِلِيَّةٌ، وَمَنْ خَرَجَ عَلَى أُمَّتِي، يَضْرِبُ بَرَّهَا وَفَاجِرَهَا، وَلَا يَتَحَاشَى مِنْ مُؤْمِنِهَا، وَلَا يَفِي لِذِي عَهْدٍ عَهْدَهُ، فَلَيْسَ مِنِّي وَلَسْتُ مِنْهُ».
Pranašas atkreipė dėmesį, kad jei kas nors nukrypsta nuo paklusnumo valdovams ir atsiskiria nuo musulmonų bendruomenės, sutikusios prisiekti ištikimybę valdovui ir miršta būdamas atskirties ir nepaklusnumo būsenoje, jis mirė kaip džahilija žmonių mirtis, kurie nenorėjo paklusti lyderiams ar susivienyti, veikiau jie buvo skirtingos grupės ir gentys, kovojančios viena su kita. Pranašas informavo, kad jei kas nors aklai kovoja po vėliava, po kuria jis negali atskirti tiesos nuo melo, ir jis pyksta dėl savo šališkumo tik savo tautai ar genčiai, o ne dėl paramos religijai ir tiesai, ir jis kovoja aklai be įžvalgos ar žinių, jei jis miršta tokioje būsenoje, jo mirtis yra kaip džahilijos. Ir jei kas sukyla prieš Pranašo bendruomenę, smogdamas ir teisiesiems, ir nedoriesiems bei nesirūpindamas tuo, ką daro, nebijodamas bausmės už tai, žudydamas tikinčiuosius tarp jų ir nevykdydamas sandoros su tais, su kuriais jas sudarė iš netikinčiųjų ar valdovų - veikiau jis jas pažeidžia - tai yra didelė nuodėmė ir kas tai daro, nusipelno šio griežto įspėjimo.
جَاهلية: منسوبة إِلى: الجهل، والمراد به: من مات على الكفر قبل الإسلام.
عِمِّية: الأمر الأعمى، أي الذي لا يستبين وجهه.
لعَصَبة: عصبة الرجل أقاربه من جهة الأب سموا بذلك؛ لأنهم يعصبونه ويعتصب بهم أي يحيطون به ويشتد بهم.
Privaloma paklusti valdovams dalykuose, kuriuose nėra nepaklusnumo Visagaliui Allahui.
Tai griežtas perspėjimas apie maištą prieš valdovus ir pasitraukimą iš musulmonų bendruomenės. Kas miršta šioje būsenoje, jo mirtis yra tokia pat kaip džahilijos žmonių mirtis.
Šis hadisas draudžia kovoti dėl genties.
Privaloma vykdyti sandorius.
Paklusnume valdovui ir prisirišime prie bendruomenės slypi daug gėrio, saugumo ir ramybės bei gero gyvenimo.
Draudžiama mėgdžioti džahilijos žmonių veiksmus.
Hadisas įpareigoja laikytis musulmonų bendruomenės.
„Sahih Muslim“.
Daugiau (9)
شرح النووي على مسلم (12/ 238).
توضيح الأحكام من بلوغ المرام.
للبسام (6/ 179).
سبل السلام.
لمحمد الصنعاني (2/ 374).
منحة العلام شرح بلوغ المرام.
لعبد الله الفوزان (8/ 338).
مرقاة المفاتيح شرح مشكاة المصابيح.
لعلي القاري (6/ 2395).