صٓ

Sad. [Šios raidės (sad ir t. t.) yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)]. Prisiekiu Koranu, kupinu priminimų (paaiškinimų ir pagarbos tiems, kurie jį tiki).

Ne, tie, kurie netiki, yra melagingame išpuikime ir pasipriešinime.

Kiek kartų Mes sunaikinome prieš juos. Ir jie maldavo, kai jau nebebuvo laiko išsigelbėjimui.

Ir jie (arabų pagonys) stebisi, kad perspėtojas (Pranašas Muchammedas ﷺ) atėjo pas juos iš jų pačių tarpo. Ir netikintieji sako: „Šis (Pranašas Muchammedas ﷺ) yra raganius, melagis.

„Ar jis padarė aliha (dievybes) (visas) į Vieną Ilah (Dievą – Allahą). Iš tiesų, tai keistas dalykas.“

O lyderiai iš jų tarpo skleidė (sakydami): „Tęskite, ir likite pastovūs saviems aliha (dievams). Iš tiesų, tai dalykas sumanytas (prieš jus).“

„Mes negirdėjome to šių pastarųjų dienų religijoje (t. y. krikščionybėje). Tai niekas kitas, tik prasimanymas.

„Ar Priminimas buvo nuleistas jam (vieninteliam) iš mūsų tarpo?“ Ne, tačiau jie abejoja Mano Priminimu (šiuo Koranu). Ne, tačiau jie neragavo (Mano) Kančios.

Arba ar jie turi tavojo Viešpaties, Galingiausiojo, Tikrojo Aprūpintojo Gailestingumo lobius?

Arba ar dangų ir žemės ir viso, kas tarp jų, karalystė yra jų? Jei taip, lai jie pakyla būdais (į dangus).

(Kadangi jie neigė Allaho Žinią) jie bus nugalėtos kariuomenės kaip senovės Sąjunginikai (kurie buvo nugalėti).

Anksčiau jų (buvo daugybė, kurie) neigė (Pasiuntinius) – Nūcho (Nojaus) žmonės ir Ad, ir Firaun (Faraonas) – kuolų (naudotų nubausti žmones) žmogus

ir Samud, ir Lūto (Loto) žmonės, ir Miško Žmonės (Madjan (Midian)) – tokie buvo Sąjungininkai.

Kiekvienas iš jų neigė Pasiutninius, tad Mano Kančia buvo pateisinta.

O šie tik laukia vienintelio Saiha [šūksnio (t. y. Trimito papūtimo, kurį atliks Israfil angelas)] – nebus jokio dvejojimo ar pabaigos tam [kol viskas išnyks išskyrus Allahą (vienintelį Dievą, kupiną Didybės, Dosnumo ir Garbės)].

Jie sako: „Mūsų Viešpatie, paskubink mums Kitaną (t. y. mūsų gerų ir blogų darbų Įrašus, kad galėtume juos pamatyti) prieš Atsiskaitymo Dieną“

Būk kantrus (Muchammedai ﷺ) dėl to, ką jie sako, ir atmink Mūsų vergą Davūdą (Dovydą), suteiktomis galiomis. Iš tiesų, jis buvo visuose reikaluose ir atgailoje sugrįžtantis (pas Allahą).

Iš tiesų, Mes privertėme kalnus garbinti Mūsų Šloves su juo [Davūdu (Dovydu)] aši (po vidurdienio iki saulėldžio) ir išrak (po saulėtkeio iki vidurdienio).

Ir (taip pat) surinkti paukščiai: visi paklusnūs jam [Davūdui (Dovydui)] [t. y. jie atėjo ir garbino Allaho Šloves kartu su juo].

Mes padarėme jo karalystę stipria ir suteikėme jam Al-Hikma (Pranašystę) ir protingą sprendimą kalboje ir sprendimuose.

Ir ar žinios apie besibylinėjančiuosius pasiekė tave? Kai jie perlipo per sieną į (jo) Mihrab (maldos vietą arba privatų kambarį).

Kai jie atėjo pas Davūdą (Dovydą), jis pasibaisėjo jais. Jie sakė: „Nebijok, (mes esame) du bylininkai, iš kurių vienas nuskriaudė kitą, taigi teisk mus teisingai, ir nesielk su mumis neteisingai, ir išvesk mus į Teisingą Kelią.

Iš tiesų, šis mano brolis (religijoje) turi devyniasdešimt devynias avis, kai aš turiu (tik) vieną avį ir jis sako: „Atiduok ją man,“- ir jis įveikė mane kalba.“

[Davūd (Dovydas)] tarė (iš karto, neišklausęs priešininko): „Jis nuskriaudė tave, reikalaudamas tavo avį prijungti prie savo avių. Ir iš tiesų daugybė partnerių engia vienas kitą, išskyrus tuos, kurie tiki ir daro teisingus gerus darbus, ir jų yra keletas.“ Ir Davūd (Dovydas) numanė, kad Mes išbandėme jį ir siekė savo Viešpaties Atleidimo, ir krito klupsčiomis ir atsigręžė (į Allahą) atgailoje.

Taigi Mes atleidome jam tai, ir, iš tiesų, jam artimas priėjimas prie Mūsų, ir gera (paskutinio) sugrįžimo vieta (Rojus).

Davūdai (Dovydai), iš tiesų, Mes patalpinome tave paveldėtoju žemėje. Taigi teisk žmones teisingai ir nesek savo troškimais – nes tai tikrai paklaidins tave nuo Allaho Kelio. Iš tiesų, tie kurie nutolsta nuo Allaho Kelio turi siaubingą kančią (ateityje), nes jie pamiršo Atsiskaitymo Dieną.

Ir Mes nesukūrėme dangaus ir žemės ir visko, kas tarp jų, be tikslo. Tai svarstymas tų, kurie netiki. Tad vargas tiems, kurie netiki (islamiškąjį monoteizmą) dėl Ugnies.

Ar Mes elgsimės su tais, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus, kaip (su) Al-Mufsidūn (tais, kurie priskiria Allahui partnerius garbinime ir daro nusikaltimus) žemėje? Ar Mes elgsimes su Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. eilutę 2:2) kaip (su) Fudžar (nusikaltėliais, netikinčiaisiais, nuodėmingaisiais)?

(Tai yra) Knyga (Koranas), kurią Mes nuleidome tau, kupiną palaiminimų, kad jie apmąstytų jos Eilutes, ir kad suvokiantys žmonės atsimintų.

Ir Davūdui (Dovydui) Mes davėme Suleimaną (Saliamoną). Koks puikus tarnas. Iš tiesų, jis visada atsigręždavo (į Mus) atgailoje.

Kai jie buvo parodyti jam, popietę, gerai ištreniruoti aukščiausios veislės arkliai.

Jis tarė: „Aš mėgavausi gėriu (šiais arkliais) vietoj savo Viešpaties prisiminimo (savo Asr maldoje) tol, kol laikas baigėsi ir (saulė) pasislėpė už (nakties) užsklandos.

Tada jis tarė: „Atveskite juos (arklius) atgal pas mane.“ Tada jis pradėjo vesti savo ranką jų kojomis ir jų kaklais (iki pasirodymo pabaigos).

Ir iš tiesų, Mes išbandėme Suleimaną (Saliamoną) ir padėjome ant jo sosto Džasad (velnią, taigi jis kuriam laikui prarado savo karalystę) ir jis grįžo (pas Allahą su paklusnumu ir atgailoje, ir į savo sostą ir karalystę, Allaho Malone).

Jis tarė: „Mano Viešpatie, atleisk man ir suteik man karalystę tokią, kuri nepriklausytų niekam kitam, po manęs. Iš tiesų, Tu esi Suteikėjas.“

Taigi, Mes pavergėme jam vėją. Jis švelniai pūtė jo paliepimu kad ir kur jis norėjo

ir taip pat šajatin (velnius) iš džinų (įskaitant) kiekvieną rūšį statytojų ir narų

ir taip pat kitus, supančiotus grandinėmis.

[Allahas tarė Suleimanui (Saliamonui)]: „Tai Mūsų dovana, taigi eikvok arba sulaikyk, nebus prašoma (tavęs) atsiskaityti.“

Ir iš tiesų, jam yra artimas priėjimas prie Mūsų, ir geras (paskutinis) sugrįžimas (Rojus).

Ir prisiminkite Mūsų vergą Ajūbą (Jobą), kai jis šaukėsi savo Viešpaties (sakydamas): „Iš tiesų šaitan (šėtonas) palietė mane su bėda (sugadindamas mano sveikatą) ir kančia (sugadindamas mano turtą).

(Allahas tarė jam): „Smok į žemę savo pėda: tai yra vandens (šaltinis) nusiprausti, atsivėsinti ir (gaivinančiam) gėrimui.“

Ir Mes grąžinome jo šeimą, ir kartu su jais panašius į juos, kaip Mūsų Gailestingumą, ir Priminimą tiems, kurie suvokia.

„Ir paimk į savo ranką pluoštą plonos žolės ir suduok ją (savo žmonai) ir nelaužyk savo priesakos. 1 Iš tiesų, Mes radome jį kantriu. Koks puikus tarnas. Iš tiesų, jis atsigręždavo (į Mus) atgailoje.

Ir atminkite Mūsų vergus Ibrahimą (Abraomą), Ishaką (Izaoką), ir Jakūbą (Jokūbą), (visus) galios turėtojus (Mūsų garbinime) ir (taip pat) religinio suvokimo.

Iš tiesų, Mes pasirinkome juos suteikdami jiems (gerą dalyką – t. y.) Namų atminimą [Amžinybėje ir jie priversdavo žmones atsiminti tai, ir jie taip pat kviesdavo žmones paklusti Allahui ir daryti gerus darbus dėl Amžinybės].

Ir jie su Mumis, iš tiesų, iš išrinktųjų ir geriausiųjų.

Ir prisiminkite Ismailį (Ismaelį), Iljasą (Elijų) ir Zul-Kiflą, visus iš geriausių.

Tai Priminimas. Ir iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2) yra geras paskutinis sugrįžimas (Rojus).

Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), kurio durys bus jiems atvertos.

Tenais jie sėdės, tenais jie prašys vaisių gausybės ir gėrimų.

O šalia jų bus kasirat-at-tarf [tyros moterys (žmonos), sulaikančios savo žvilgsnius (netrokštančios nieko kito, tik savo vyrų)], (ir) panašaus amžiaus.

Tai yra tai, kas jums (Al-Mutakūn - dievobaimingiesiems – žr. eilutę 2:2) pažadėta Atsiskaitymo Dienai.

(Jiems bus tarta) Iš tiesų, tai Mūsų Aprūpinimas, kuris niekada nesibaigs.

Tai yra šitaip. O taghun (ribų peržengėjams, nepaklusniesiems Allahui ir Jo Pasiuntiniui – netikintiesiems Allaho Vienumą, nusikaltėliams) bus blogas paskutinis sugrįžimas (Ugnis).

Pragaras, kur jie degs. Ir blogiausia iš tikrųjų yra ta vieta poilsiui.

Tai yra šitaip. Lai jie ragauja to – verdančio skysčio ir purvinų žaizdų išskyrų.

Ir kitų (kančių) panašios rūšies – visko kartu.

Tai kariuomenė, įžengianti su jumis (į Pragarą), nėra pasveikinimo jiems. Iš tiesų, jie degs Ugnyje.

(Klaidinančiųjų pasekėjai sakys): „Ne, jūs (taip pat). Nėra pasveikinimo jums. Tai jūs (klaidinantieji), kurie padarėte tai mums (nes jūs paklaidinote mus pasaulyje), kokia bloga yra ši vieta pasilikti.

Jie sakys: „Mūsų Viešpatie, kad ir kas privedė mus prie to, pridėk jam dvigubą kančią Ugnyje.“

Ir jie sakys: „Kas yra mums, kad nematome žmonių, kuriuos mes priskaičiuodavome prie blogųjų?“

„Ar mes laikėme juos pašaipų objektais, ar (mūsų) akys negalėjo suvokti jų?“

Iš tiesų, tai tikriausia tiesa – abipusis Ugnies žmonių ginčas.

Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš esu tik perspėtojas ir nėra jokio Ilah (Dievo), išskyrus Allahą (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), Vienas, Nenugalimas,

Dangų ir žemės ir visko, kas tarp jų, Viešpats, Visa Galingas, Visa Atleidžiantis.“

Sakyk „Tai (šis Koranas) yra didi žinia,

nuo kurios jūs nusigręžiate.“

„Aš nežinojau apie vyriausiuosius (angelus), aukštybėje, kai jie ginčijosi ir diskutavo (apie Adamo (Adomo) sukūrimą).

Tik tai man buvo apreikšta, kad aš esu akivaizdus perspėtojas.“

(Atminkite), kai jūsų Viešpats sakė angelams: „Tikrai aš ketinu sukurti žmogų iš molio.“

Taigi kai Aš suteikiau jam formą ir įpūčiau į jį (jo) sielą, Mano sukurtą, tada jūs nusilenkiate klupsčiomis jam.“

Taigi angelai nusižemino, visi:

išskyrus Iblį (Šėtoną) – jis pasididžiavo ir buvo vienas iš netikinčiųjų.

(Allahas) tarė: „Ibli (Šėtone), kas stabdo tave nuo nusižeminimo tam, kurį Aš sukūriau Abiejomis Savo Rankomis 2. Esi perdaug išdidus (nusižeminti Adamui (Adomui)) ar esi vienas iš išaukštintųjų?“

[Iblis (Šėtonas)] tarė: „Esu geresnis nei jis. Tu sukūrei mane iš ugnies ir Tu sukūrei jį iš molio.“

(Allahas) tarė: „Tada eik iš čia, iš tiesų, esi atstumtasis.“

„Ir iš tiesų, Mano Prakeiksmas tau iki Atlyginimo Dienos.“

[Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, suteik man atokvėpį iki Dienos, kai (mirusieji) bus prikelti.“

(Allahas) tarė: „Iš tiesų, esi iš tų, kuriems leista atsikvėpti.“

„Iki Dienos, nustatyto laiko.“

[Iblis (Šėtonas)] tarė: „Prisiekiu Tavo Galia, tada aš tikrai paklaidinsiu juos visus,

išskyrus Tavo išrinktuosius vergus iš jų tarpo (t. y. ištikimus, paklusnius, tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).“

(Allahas) tarė: „Tiesa yra – ir Tiesą sakau,

kad pripildysiu Pragarą tavimi [Iblis (Šėtonu)] ir tais iš jų (žmonija), kurie seks tavimi, kartu.“

Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Neprašau iš jūsų jokio atlygio už tai (Koraną), nei aš esu iš Al-Mutakalifūn (tų, kurie apsimeta arba išgalvoja neegzistuojančius dalykus).

„Tai (šis Koranas) yra tik Priminimas visiems Alamyn (žmonijai ir džinams).

„Ir jūs tikrai sužinosite tiesą apie tai, netrukus.“