Pranašo hadisų enciklopedija

„Teisumas – tai geras elgesys, o nuodėmingumas – tai, kas neduoda ramybės tavo širdžiai ir ko nenorėtum, kad žmonės sužinotų.“

„Kiekvienas, turintis šias savybes, yra veidmainis, o kiekvienas, turintis vieną iš jų, turi veidmainystės bruožą, kol jo atsisako: kai jis kalba - meluoja, kai jam patikėta – išduoda pasitikėjimą, ginčydamasis jis nukrypsta nuo tiesos ir kai duoda pažadą - jį sulaužo.”

„Kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasiuntė Džibrilį (angelą Gabrielių) (ramybė jam) į rojų ir pasakė: „Pažiūrėk į jį ir ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė, grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, kiekvienas, kuris apie tai išgirs - ten įeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad rojus būtų apsuptas sunkumais ir tarė: „Grįžk ir pažiūrėk į tai, ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, jis grįžo ir rado rojų apsuptą sunkumais ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, aš abejoju ar kažkas ten pateks.“ Allahas tarė: „Eik į pragarą ir pažiūrėk ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė ir pamatė, kad pragaro dalys kaupiasi viena ant kitos. Grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, niekas į jį neįeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad pragaras būtų apsuptas troškimais. Tada pasakė Džibriliui: „Grįžk ir pažiūrėk.“ Jis pažvelgė ir pamatė tuos troškimus. Grįžęs tarė: „Prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas nuo jo nebus išgelbėtas.“

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) praėjo pro du kapus ir pasakė: „Jie kankinami, bet ne dėl didelės nuodėmės. Vienas iš jų neapsaugodavo savęs nuo susitepimo savo šlapimu, o kitas vaikščiojo skleisdamas piktas paskalas.“ Tada jis paėmė žalią datulės palmės lapą, padalino jį į dvi dalis ir pasodino po vieną ant kiekvieno kapo. Kompanjonai paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kodėl tai padarei?“ Jis atsakė: „Galbūt jų kančia bus palengvinta, kol lapai dar neišdžiuvo.“

Girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Allahas Visagalis tarė: Adomo sūnau, kol šauksiesi Manęs ir prašysi, Aš atleisiu tau už tai, ką padarei, ir neprieštarausiu. Adomo sūnau, jei tavo nuodėmės pasiektų dangaus debesis ir tu prašytum Manęs atleidimo, Aš tau atleisiu. Adomo sūnau, jei ateitum pas Mane su nuodėmėmis, beveik tokio dydžio kaip žemė, ir sutiktum Mane nepriskirdamas Man jokių partnerių, Aš suteikčiau tau beveik tokio pat dydžio atleidimo.“

Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) recitavo šią Korano eilutę: { Jis yra Tas, Kuris nuleido tau (Muchammedai) Knygą (šį Koraną). Jame - eilutės, kurios visiškai aiškios. Jos - Knygos pagrindas [ir tai yra Al-Ahkam (įsakymų) eilutės], Al-Faraid (privalomos pareigos) ir Al-Hudud (teisinės normos dėl bausmių už vagystes, svetimavimą)]. O kitos ne visiškai aiškios. Taigi tie, kurių širdyse yra nukrypimas (nuo tiesos), seka tomis, kurios nėra visiškai aiškios, siekdami Al-Fitna (daugiadievystės ir išbandymų) ir siekdami jų paslėptų prasmių, nors niekas nežino jų paslėptų prasmių, išskyrus Allahą. O tie, kurie yra tvirtai apmokyti žinių, sako: „Mes tikime tuo, visa tai (aiškios ir neaiškios eilutės) – iš mūsų Viešpaties.“ Ir niekas nesupranta perspėjimų, tik suvokiantys žmonės.} [Koranas, sūra „Imrano giminė.“ 3:7]. Tada jis pasakė: „Jei matai tuos, kurie seka dviprasmiškas eilutes, tai tie, kuriuos Allahas įvardino, todėl saugokitės jų.“

„Teismo diena neįvyks tol, kol žmogus nepraeis pro kito žmogaus kapą sakydamas: „Kaip norėčiau būti jo vietoje.“

„Jūsų ugnis yra viena dalis tarp septyniasdešimt pragaro dalių.“ Buvo pasakyta: „O Allaho Pasiuntiny, to (vienos ugnies) būtų užtekę.“ Pranašas tarė: „Pragaro ugnis yra šešiasdešimt devyniais kartais stipresnė nei šio pasaulio ugnis ir kiekviena iš jų yra lygi jos karščiui.“