22 : 41
ٱلَّذِينَ إِن مَّكَّنَّٰهُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ أَقَامُواْ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتَوُاْ ٱلزَّكَوٰةَ وَأَمَرُواْ بِٱلۡمَعۡرُوفِ وَنَهَوۡاْ عَنِ ٱلۡمُنكَرِۗ وَلِلَّهِ عَٰقِبَةُ ٱلۡأُمُورِ
Tie (musulmonai valdytojai), kurie, jei Mes suteikiame jiems galią žemėje, (jie) įsako Ikamat-as-Salat [t. y. atlikti penkias privalomas bendruomenines Salat (maldas) (vyrams mečetėse)], mokėti Zakat ir įsako Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir viską, ką islamas įsako daryti) ir draudžia Al-Munkar (t. y. netikėjimą, daugiadievystę ir viską, ką islamas draudžia) [t. y. jie padaro Koraną savo šalies įstatymu visose gyvenimo sferose]. Ir Allahui priklauso (visų) (kūrinių) reikalų pabaiga.