Skip to content

„Žmogus seka savo artimo draugo tikėjimu (t. y. elgesiu ir manieromis). Taigi kiekvienas iš jūsų turėtų atidžiai apsvarstyti, ką jis laiko savo artimu draugu.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:

„Žmogus seka savo artimo draugo tikėjimu (t. y. elgesiu ir manieromis). Taigi kiekvienas iš jūsų turėtų atidžiai apsvarstyti, ką jis laiko savo artimu draugu.“

«الرَّجُلُ عَلَى دِينِ خَلِيلِهِ، فَلْيَنْظُر أَحَدُكُم مَنْ يُخَالِل».

Perdavė Abu Davud, at Tirmizi ir Ahmed
Hasan (geras)
Paaiškinimas

Pranašas pabrėžė, kad žmogus savo elgesiu ir įpročiais tampa panašus į artimą draugą ir kompanjoną, o draugystė daro įtaką moralei, manieroms ir elgesiui. Todėl jis ragino atidžiai rinktis draugus, nes draugas veda savo bičiulį į tikėjimą, dorą ir gerumą, padėdamas jam šiame kelyje.

Iš hadiso privalumų

Hadisas ragina mus draugauti su gerais žmonėmis ir atidžiai juos rinktis, taip pat perspėja vengti draugystės su nedorais asmenimis.

Jis konkrečiai paminėjo draugą, o ne giminaitį, nes žmogus renkasi draugus, bet neturi pasirinkimo dėl savo brolių ir giminaičių.

Prieš imdamas ką nors į draugus, žmogus turėtų gerai pagalvoti.

Tikėjimas stiprėja būnant su tikinčiaisiais ir silpnėja bendraujant su nusidėjėliais.

Šaltiniai

„Sunan Abi Davud“ (7/ 204) (4833).

„Sunan at Tirmizi“ (4/ 187) (2378).

„Musnad Ahmed“ (13/ 398) (8028).

Daugiau (10)

بهجة الناظرين شرح رياض الصالحين.

لسليم الهلالي (1/ 433).

تحفة الأحوذي بشرح جامع الترمذي.

للمباركفوري (7/ 51).

تطريز رياض الصالحين.

لفيصل آل مبارك (ص250).

كنوز رياض الصالحين.

لمجموعة من الباحثين (6/ 166).

نزهة المتقين شرح رياض الصالحين.

لمجموعة من الباحثين (1/ 341).