„Arčiausiai prie Savo tarno Viešpats būna paskutinę nakties dalį
Abu Umama (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant:
„Arčiausiai prie Savo tarno Viešpats būna paskutinę nakties dalį, taigi, jei gali būti iš tų, kurie tuo metu prisimena Allahą, tada būk.“
«أَقْرَبُ مَا يَكُونُ الرَّبُّ مِنَ العَبْدِ فِي جَوْفِ اللَّيْلِ الآخِرِ، فَإِنْ اسْتَطَعْتَ أَنْ تَكُونَ مِمَّنْ يَذْكُرُ اللَّهَ فِي تِلْكَ السَّاعَةِ فَكُنْ».
Pranašas informuoja, kad Visagalis Viešpats tampa arčiausiai tarno paskutiniame nakties trečdalyje. Taigi, jei tau, o tikintysis, pavyksta ir gali būti tarp tų, kurie garbina, meldžiasi, prisimena ir atgailauja šiuo metu, iš tiesų tai yra kažkas, ko reikėtų griebtis ir uoliai siekti.
Musulmonas raginamas prisiminti Allahą paskutinę nakties dalį.
Zikr, dua ir maldos laikas skiriasi savo pranašumu.
Dėl skirtumo tarp Pranašo teiginio „arčiausiai prie Savo tarno Viešpats būna..“ ir jo teiginio „arčiausiai prie Savo tarno Viešpats būna kai tarnas yra sudžiūde“, Mirak sakė: Čia norima parodyti, kuriuo dienos metu tarnas yra arčiausiai Viešpaties, t. y. viduryje nakties, o kitame hadise norima parodyti, kokioje būsenoje tarnas yra arčiausiai Viešpaties, t. y. nusilenkimo būsenoje.
„Sunan at Tirmizi“ (5/ 537) (3579).
„Sunan Abi Davud“ (2/ 454) (1277).
„Sunan an Nasai“ (1/ 279) (572).
Daugiau (8)
نزهة المتقين شرح رياض الصالحين.
لمجموعة من الباحثين (2/ 1019).
شرح رياض الصالحين.
لابن عثيمين (5/ 509).
كنوز رياض الصالحين.
لمجموعة من الباحثين (17/ 535).
مشكاة المصابيح.
للتبريزي (1/ 387).
Cituojama knygose
2 KnygosDaugiau (2)
- الذكر والدعاء والعلاج بالرقي من الكتاب والسنة"أقرب ما يكون العبدُ من الرب في جوف الليل الآخر، فإن استطعت أن تكون ممن يذكر الله في تلك الساعة فكن" .
- حصن المسلم من أذكار الكتاب والسنةحصن المسلم«أَقْرَبُ مَا يَكُونُ الرَّبُّ مِنَ العَبْدِ فِي جَوْفِ اللَّيْلِ الآخِرِ فَإِنِ اسْتَطَعْتَ أَنْ تَكُونَ مِمَّنْ يَذْكُرُ اللَّهَ فِي تِلْكَ السَّاعَةِ فَكُنْ»[297].