Pranašo hadisų enciklopedija

„Tegul tavo liežuvis nesiliauja būti drėgnas minint Allahą.“

„Kas šimtą kartų per dieną sakys „subhanAllahi va bihamdih“ (šlovė Allahui ir dėka Jam), jo nuodėmės bus ištrintos, net jei jų būtų tiek pat, kiek jūros putų.“

„Ar man papasakoti jums apie geriausius ir tyriausius poelgius jūsų Viešpaties akyse, tuos, kurie pakelia jūsų rangus, tuos, kurie jums yra geresni už aukso ir sidabro dovanojimą labdarai ir yra geresni už jūsų susitikimą su savo priešu ir vieni kitų galvų nukirtimą?“ Gavęs teigiamą atsakymą, Pranašas pasakė: „Tai yra Allaho prisiminimas (zikr).“

„Aš sutikau Ibrahim (Abraomą) tą naktį, kai buvau paimtas į kelionę (Al-isra Val-miradž), ir jis pasakė: O Muchammedai, perduok mano taikos linkėjimus savo žmonėms ir pasakyk jiems, kad rojus turi tyrą žemę ir saldų vandenį. Tai plačios lygumos, o jo daigai yra: Subhanallah (šlovė Allahui), Alhamdulillah (dėka Allahui), La ilaha illallah (nėra jokio dievo, išskyrus Allahą) ir Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias).“

„Atėjau pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, šėtonas įsiterpia tarp manęs ir mano maldos bei Korano recitavimo, suglumindamas mane.“ Taigi, Pasiuntinys pasakė: „Tai Šėtonas, vadinamas Khinzab. Jei pastebi jo poveikį, ieškok prieglobsčio pas Allahą ir tris kartus spjauk į kairę.“ Uthman pasakė: „Aš tai padariau, ir Allahas privertė jį (šėtoną) pasitraukti nuo manęs.““

„Tegul tavo liežuvis nesiliauja būti drėgnas nuo Allaho atminimo.“

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam), atpasakodamas nuo Visagalio Viešpaties, tarė: „Tarnas padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tas tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi daryk, ką nori, nes Aš atleidau tau.““

Iš tiesų, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) vieną kartą atėjo prie savo kompanjonų, sėdinčių ratu, ir paklausė: „Kas privertė jus sėdėti kartu?“ Jie pasakė: „Mes sėdėjome kartu, kad prisimintume Allahą ir šlovintume Jį už tai, kad jis vedė mus į islamą ir suteikė mums malonę.“ Jis pasakė: „Prisiekite Allahu, ar niekas kitas neprivertė jus sėdėti kartu?“ Jie pasakė: „Prisikiame Allahu, niekas kitas neprivertė mūsų sėdėti kartu.“ Pranašas pasakė: „Iš tiesų, aš neprašiau jūsų prisiekti, nes įtariu jus, bet Džibryl (arkangelas Gabrielius) atėjo ir man pasakė, kad Visagalis Allahas giriasi jumis prieš kitus angelus.“