42 : 14
وَمَا تَفَرَّقُوٓاْ إِلَّا مِنۢ بَعۡدِ مَا جَآءَهُمُ ٱلۡعِلۡمُ بَغۡيَۢا بَيۡنَهُمۡۚ وَلَوۡلَا كَلِمَةٞ سَبَقَتۡ مِن رَّبِّكَ إِلَىٰٓ أَجَلٖ مُّسَمّٗى لَّقُضِيَ بَيۡنَهُمۡۚ وَإِنَّ ٱلَّذِينَ أُورِثُواْ ٱلۡكِتَٰبَ مِنۢ بَعۡدِهِمۡ لَفِي شَكّٖ مِّنۡهُ مُرِيبٖ
Ir jie nesidalijo tol, kol žinios juos pasiekė, per (savanaudišką) nusidėjimą savo pačių tarpe. Ir jei tai būtų buvę ne Žodis, kuris atėjo anksčiau iš jūsų Viešpaties nustatytam terminui, reikalai būtų nusistovėję tarp jų. Ir iš tiesų, tie, kurie buvo priversti paveldėti Raštą [t. y. Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] po jų (t. y. judėjų ir krikščionių), yra didelėje abejonėje dėl to (t. y. Allaho tikrosios religijos – islamo arba Korano).