Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) kaip reaguoti į staigų žvilgsnį į svetimą moterį, ir jis nurodė man nukreipti žvilgsnį.
Džarir Ibn Abdilliah (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) kaip reaguoti į staigų žvilgsnį į svetimą moterį, ir jis nurodė man nukreipti žvilgsnį.
سَأَلْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ نَظَرِ الْفُجَاءَةِ فَأَمَرَنِي أَنْ أَصْرِفَ بَصَرِي.
Džarir Ibn Abdilliah paklausė Pranašo apie vyrą, kuris netyčia ir staiga pažvelgė į svetimą moterį. Pranašas atsakė, kad jis turėtų nukreipti žvilgsnį į kitą pusę, kai tik tai pastebės, ir jam už tai nebus jokios nuodėmės.
Hadisas ragina nukreipti žvilgsnį.
Jame pabrėžiama, kad negalima toliau žiūrėti į tai, kas yra uždrausta, net jei žvilgsnis į tai pateko netyčia ir staiga.
Tai rodo, kad draudimas žiūrėti į svetimas moteris buvo priimtas ir įsitvirtinęs tarp Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) pasekėjų, kaip iliustruoja Džarir klausimas Pranašui: jei žmogus netyčia pažvelgtų į moterį, ar jis būtų vertinamas taip pat, kaip tas, kuris pažvelgė tyčia?
Tai rodo, kaip šariatas saugo žmonių interesus, drausdami vyrams žiūrėti į moteris, kad išvengtų neigiamų pasekmių tiek šiame, tiek anapusiniame pasaulyje.
Kompanjonai dažnai kreipdavosi į Pranašą, kad sužinotų atsakymus į klausimus, kurie jiems buvo neaiškūs. Panašiai ir paprasti musulmonai turėtų kreiptis į savo mokslininkus, kad gautų paaiškinimus apie dalykus, kurie jiems kelia neaiškumų.
„Sahih Muslim“ (3/ 1699) (2159).
Daugiau (6)
نزهة المتقين.
لمجموعة من الباحثين (2/ 1117).
بهجة الناظرين.
لسليم الهلالي (3/ 145).
شرح رياض الصالحين.
لابن عثيمين (6/ 362).