garbė Allahui, kuris sumažino šėtono sąmokslą iki šnabždesio.“
Pranešta nuo Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė:
„Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir tarė: „O Allaho Pasiuntiny, kam nors iš mūsų gali kilti tokių minčių - tai netiesiogiai nurodant - kad jis mieliau pavirs pelenais, o ne kalbės apie jas.“ Pranašas pasakė: „Allahas yra Didžiausiasis, Allahas yra Didžiausiasis, garbė Allahui, kuris sumažino šėtono sąmokslą iki šnabždesio.“
جاءَ رجُلُ إلى النبي صلى الله عليه وسلم فقال: يا رسولَ اللهِ، إن أحدنا يجدُ في نفسِهِ -يُعرِّضُ بالشَّيءِ- لأَن يكونَ حُمَمَةً أحَبُّ إليه من أن يتكلَّم بِهِ، فقال: «اللهُ أكبرُ، اللهُ أكبرُ، الحمدُ لله الذي ردَّ كيدَه إلى الوسوسَةِ».
Vienas vyras atėjo pas Pranašą ir tarė: o Allaho Pasiuntiny, kuriam nors iš mūsų gali kilti tokių minčių, kurios jį supainioja, bet kalbėti apie jas yra rimta - kad net pavirsti pelenais yra geriau nei apie tai kalbėti. Po to Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) du kartus pasakė Allahu akbar ir padėkojo Allahui už tai, kad šėtono sąmokslą sumažino vien iki šnabždesio.
...:
Hadisas parodo, kad šėtonas tyko tikinčiųjų, šnabžda jiems, bandydamas išvesti juos iš tikėjimo į netikėjimą.
Tai pabrėžia šėtono silpnumą tikinčiųjų atžvilgiu, nes jis gali jiems tik šnabždėti.
Tikintysis turėtų nusigręžti nuo šėtono šnabždesių ir juos atstumti.
Skelbti Allaho didybę (pasakyti: Allahu akbar) yra teisėta patyrus ką nors malonaus, nuostabaus ar panašaus.
Musulmonas turi teisę klausti islamo mokslininko apie viską, kas jam atrodo painu.
„Sahih Muslim“ (1/ 119) (132).
Daugiau (4)
„Sunan Abi Davud“ (7/ 435) (5112) السنن الكبرى للنسائي (9/ 249) (10435).
شرح سنن أبي داود للعباد (580/ 28).
شرح سنن أبي داود لابن رسلان (19/370).
ومرقاة الصعود (3/1301).