وَذَرِ ٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ دِينَهُمۡ لَعِبٗا وَلَهۡوٗا وَغَرَّتۡهُمُ ٱلۡحَيَوٰةُ ٱلدُّنۡيَاۚ وَذَكِّرۡ بِهِۦٓ أَن تُبۡسَلَ نَفۡسُۢ بِمَا كَسَبَتۡ لَيۡسَ لَهَا مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلِيّٞ وَلَا شَفِيعٞ وَإِن تَعۡدِلۡ كُلَّ عَدۡلٖ لَّا يُؤۡخَذۡ مِنۡهَآۗ أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ أُبۡسِلُواْ بِمَا كَسَبُواْۖ لَهُمۡ شَرَابٞ مِّنۡ حَمِيمٖ وَعَذَابٌ أَلِيمُۢ بِمَا كَانُواْ يَكۡفُرُونَ
Ir palikite vienus tuos, kurie laiko savo tikėjimą žaidimu ir linksmybėmis, ir kuriuos apgavo šis žemiškasis gyvenimas. Tačiau priminkite (jiems) su juo (Koranu), kad žmogus nepasiduotų sunaikinimui už tai, ką jis įgijo, kai jis neras sau nei globėjo nei užtarėjo be Allaho, ir net jei jis siūlys išpirką – ji nebus iš jo priimta. Tokie yra tie, kurie pasiduoda sunaikinimui už tai, ką jie įgijo. Jiems bus gėrimas – verdantis vanduo ir skausminga kančia, nes jie netikėjo.