فَإِذَا لَقِيتُمُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ فَضَرۡبَ ٱلرِّقَابِ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَثۡخَنتُمُوهُمۡ فَشُدُّواْ ٱلۡوَثَاقَ فَإِمَّا مَنَّۢا بَعۡدُ وَإِمَّا فِدَآءً حَتَّىٰ تَضَعَ ٱلۡحَرۡبُ أَوۡزَارَهَاۚ ذَٰلِكَۖ وَلَوۡ يَشَآءُ ٱللَّهُ لَٱنتَصَرَ مِنۡهُمۡ وَلَٰكِن لِّيَبۡلُوَاْ بَعۡضَكُم بِبَعۡضٖۗ وَٱلَّذِينَ قُتِلُواْ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ فَلَن يُضِلَّ أَعۡمَٰلَهُمۡ
Todėl kai sutiksite (mūšio lauke) tuos, kurie netiki, kirskite per (jų) kaklus tol, kol juos nugalėsite, ir suriškite juos tvirtai (t. y. paimkite juos kaliniais). O po to (yra laikas) gailesčiui (paleisti juos be išpirkos), arba išpirkai (priklausomai nuo to, kas yra naudingiau), iki karo pabaigos. Taip (jums yra įsakyta tęsti džihadą prieš netikinčiuosius). Jeigu Allahas panorėtų, būtų pats juos nubaudęs. Bet (Jis tai daro) norėdamas išmėginti vienus jūsų kitais. O tie, kurie žuvo Allaho Kelyje, Jis jų darbų niekada nesunaikins.