41 : 50
وَلَئِنۡ أَذَقۡنَٰهُ رَحۡمَةٗ مِّنَّا مِنۢ بَعۡدِ ضَرَّآءَ مَسَّتۡهُ لَيَقُولَنَّ هَٰذَا لِي وَمَآ أَظُنُّ ٱلسَّاعَةَ قَآئِمَةٗ وَلَئِن رُّجِعۡتُ إِلَىٰ رَبِّيٓ إِنَّ لِي عِندَهُۥ لَلۡحُسۡنَىٰۚ فَلَنُنَبِّئَنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بِمَا عَمِلُواْ وَلَنُذِيقَنَّهُم مِّنۡ عَذَابٍ غَلِيظٖ
Ir tikrai, jei Mes leidžiame jam paragauti Mūsų gailestingumo, kai jį užklumpa kokia nors nelaimė (baisus skurdas ar liga ir t. t.), jis tikrai sako: „Tai dėl mano (nuopelnų), Aš negalvoju, kad Valanda ateis. Tačiau jei aš būsiu grąžintas savo Viešpačiui, tikrai, ten bus man geriausia (turtas) su Juo.“ Tad, Mes tikrai parodysime netikintiesiems ką jie darė, ir Mes priversime jus paragauti žiaurios kančios.