Skip to content
لُقمَان /

Eilutė 32

31 : 32

Eilutė 32 of لُقمَان (31 : 32). This page carries the verse in the Uthmani script with a translation of its meaning, at a stable URL that can be cited on its own.

لُقمَان Eilutės 34
Sūra · لُقمَان
lietuvių · Rwwad
31 : 32

وَإِذَا غَشِيَهُم مَّوۡجٞ كَٱلظُّلَلِ دَعَوُاْ ٱللَّهَ مُخۡلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ فَلَمَّا نَجَّىٰهُمۡ إِلَى ٱلۡبَرِّ فَمِنۡهُم مُّقۡتَصِدٞۚ وَمَا يَجۡحَدُ بِـَٔايَٰتِنَآ إِلَّا كُلُّ خَتَّارٖ كَفُورٖ

Ir kai banga uždengia juos kaip šešėlis (t. y. kaip debesis arba jūros vandens kalnai), jie šaukiasi Allaho, darydami savo kreipimusis vien tik į Jį. Tačiau kai Jis atgabena juos saugiai į žemę, yra tarp jų tie, kurie sustoja tarp jų (Tikėjimo ir netikėjimo). Tačiau niekas neneigė Mūsų Ženklų, išskyrus kiekvieną išdavikišką nedėkingą.