7 : 89
قَدِ ٱفۡتَرَيۡنَا عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًا إِنۡ عُدۡنَا فِي مِلَّتِكُم بَعۡدَ إِذۡ نَجَّىٰنَا ٱللَّهُ مِنۡهَاۚ وَمَا يَكُونُ لَنَآ أَن نَّعُودَ فِيهَآ إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُ رَبُّنَاۚ وَسِعَ رَبُّنَا كُلَّ شَيۡءٍ عِلۡمًاۚ عَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلۡنَاۚ رَبَّنَا ٱفۡتَحۡ بَيۡنَنَا وَبَيۡنَ قَوۡمِنَا بِٱلۡحَقِّ وَأَنتَ خَيۡرُ ٱلۡفَٰتِحِينَ
„Mes meluotume apie Allahą, jei grįžtume į jūsų tikėjimą po to, kai Allahas išgelbėjo mus nuo to. Ir ne mums grįžti į jį, nebent Allahas, mūsų Viešpats, to panorėtų. Mūsų Viešpats apima viską Savo Žinojimu. Allahu (Vieninteliu) mes pasitikime. Mūsų Viešpatie! Teisk mus ir mūsų žmones teisingai, nes Tu esi Geriausias iš teisėjų.“