7 : 148
وَٱتَّخَذَ قَوۡمُ مُوسَىٰ مِنۢ بَعۡدِهِۦ مِنۡ حُلِيِّهِمۡ عِجۡلٗا جَسَدٗا لَّهُۥ خُوَارٌۚ أَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّهُۥ لَا يُكَلِّمُهُمۡ وَلَا يَهۡدِيهِمۡ سَبِيلًاۘ ٱتَّخَذُوهُ وَكَانُواْ ظَٰلِمِينَ
Ir Mūsos (Mozės) žmonės, jam nebūnant, pagamino iš savo puošmenų veršiuko atvaizdą (garbinimui). Jis turėjo garsą (taip, lyg mūktų). Argi jie nematė, kad jis negali nei kalbėti jiems, nei vesti juos keliu? Jie pasirinko jį (garbinimui) ir jie buvo Zalimūn (nusidėjėliai).