أَلَمۡ تَرَ إِلَى ٱلَّذِينَ نُهُواْ عَنِ ٱلنَّجۡوَىٰ ثُمَّ يَعُودُونَ لِمَا نُهُواْ عَنۡهُ وَيَتَنَٰجَوۡنَ بِٱلۡإِثۡمِ وَٱلۡعُدۡوَٰنِ وَمَعۡصِيَتِ ٱلرَّسُولِۖ وَإِذَا جَآءُوكَ حَيَّوۡكَ بِمَا لَمۡ يُحَيِّكَ بِهِ ٱللَّهُ وَيَقُولُونَ فِيٓ أَنفُسِهِمۡ لَوۡلَا يُعَذِّبُنَا ٱللَّهُ بِمَا نَقُولُۚ حَسۡبُهُمۡ جَهَنَّمُ يَصۡلَوۡنَهَاۖ فَبِئۡسَ ٱلۡمَصِيرُ
Argi neapmąstei tų, kuriems slapti pokalbiai (t. y. pajuokos ir sąmokslai) buvo uždrausti, o tada jie grįžta prie to, kas jiems buvo uždrausta, ir kalbasi tarp savęs apie nuodėmes ir priešiškumą, ir nepaklusimą Pasiuntiniui? O kai jie ateina pas tave, sveikina tave tuo (žodžiu), kuo Allahas tavęs nesveikino, ir kalbasi tarp savęs: „Kodėl Allahas nebaudžia mūsų už tai, ką sakome?“ Pakankamas jiems Pragaras, kuriame jie degs, ir bjauri ši paskirtis.