45 : 23
أَفَرَءَيۡتَ مَنِ ٱتَّخَذَ إِلَٰهَهُۥ هَوَىٰهُ وَأَضَلَّهُ ٱللَّهُ عَلَىٰ عِلۡمٖ وَخَتَمَ عَلَىٰ سَمۡعِهِۦ وَقَلۡبِهِۦ وَجَعَلَ عَلَىٰ بَصَرِهِۦ غِشَٰوَةٗ فَمَن يَهۡدِيهِ مِنۢ بَعۡدِ ٱللَّهِۚ أَفَلَا تَذَكَّرُونَ
Argi nematei to, kuris laiko savo paties geismą (tuščius troškimus) savo ilah (dievu)? Ir Allahas, žinodamas (jį kaip tokį), paliko jį paklydusį ir užantspaudavo jo girdėjimą ir jo širdį ir uždėjo užsklandą ant jo matymo. Kas tada išves jį po Allaho? Argi tada neatsiminsi?