3 : 147
وَمَا كَانَ قَوۡلَهُمۡ إِلَّآ أَن قَالُواْ رَبَّنَا ٱغۡفِرۡ لَنَا ذُنُوبَنَا وَإِسۡرَافَنَا فِيٓ أَمۡرِنَا وَثَبِّتۡ أَقۡدَامَنَا وَٱنصُرۡنَا عَلَى ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡكَٰفِرِينَ
Ir jie nesakė nieko kito, tik: „Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir mūsų prasižengimus (vykdant savo pareigas Tau), sutvirtink mūsų žingsnius (kojas) tvirtai ir suteik mums pergalę prieš netikinčiuosius.“