29 : 33
وَلَمَّآ أَن جَآءَتۡ رُسُلُنَا لُوطٗا سِيٓءَ بِهِمۡ وَضَاقَ بِهِمۡ ذَرۡعٗاۖ وَقَالُواْ لَا تَخَفۡ وَلَا تَحۡزَنۡ إِنَّا مُنَجُّوكَ وَأَهۡلَكَ إِلَّا ٱمۡرَأَتَكَ كَانَتۡ مِنَ ٱلۡغَٰبِرِينَ
O kai Mūsų Pasiuntiniai atėjo pas Lūtą (Lotą), jis nuliūdo dėl jų ir pasijautė nepatogiai dėl jų. Jie tarė: „Nebijok ir neliūdėk. Iš tiesų, mes išgelbėsime tave ir tavo šeimą, išskyrus tavo žmoną - ji bus iš tų, kurie lieka užnugaryje (t. y. ji bus sunaikinta kartu su tais, kurie bus sunaikinti iš jos tautos).“